„Brexit“ tik pradžia: Europos laukia dar vienas neprognozuojamas referendumas (14)
Visų akys dabar yra susmeigtos į Didžiosios Britanijos referendumą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kuris gali turėti didžiulę įtaką visų 28 bloko valstybių politikai ir ekonomikai, tačiau jeigu pasižiūrėtume atidžiau į šalies bankų ir ekonomines problemas, bei artėjantį konstitucinių pokyčių referendumą, Italija yra ta šalis, kuri kaip bomba laukia savo sprogimo, rašoma „Business Insider“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Italijos finansų sistema, kuri, švelniai tariant, šiuo metu yra pokyčių laikotarpyje.
Nors Britanijos referendumas birželį atliko seisminį poveikį Europos politikoje ir ekonomikoje, tačiau kitas referendumas, numatytas spalį Italijoje, bus ne mažiau svarbus ir gali stipriai paveikti ir taip nestabilią šalies būklę.
Europos laukia dar vienas referendumas
Italai spalį turės išsakyti savo nuomonę apie numatytas Senato reformas. Siūlomos reformos leistų premjerui Matteo Renzi surengti taip reikalingas šaliai reformas, pagerinsiančias ekonomikos būklę ir stabilumą.
Jeigu referendume gyventojai atmestų siūlomas pataisas, M. Renzi vyriausybę beveik neabejotinai griūtų, ir šalis panirtų į politinį chaosą. „Deutsche Bank“ ataskaitoje teigiama, kad šis referendumas yra „tikriausiai didžiausia, išskyrus Jungtinės Karalystės problemas, Europos politinė grėsmė šiais metais“.
„Jeigu referendumas bus atmestas, galime tikėtis M. Renzi vyriausybės kritimo. Tokiomis sąlygomis formuoti daugumą vyriausybėje prieš ar po naujų rinkimų būtų itin sudėtinga net ir žinant Italijos standartus“, – teigiama „Deutsche Bank“ analitikų, vadovaujamų Marco Stringa, ataskaitoje šių metų gegužę.
Baimės, kad reformos bus atmestos dar sustiprėjo po to, kai euroskeptikai laimėjo balsavimą Britanijoje.
Ekonomikos problemos
Politinis chaosas gali labai greitai virsti finansine ir ekonomine suirute. Anot verslo lobistų „Confindustria“ skaičiavimų, žlugus M. Renzi reformų referendumui, Italija panirtų į recesiją, iš šalies pradėtų trauktis kapitalas, bei išsipūstų skola.
Italija šiuo metu sau tokios prabangos leisti negali net ir ne tik dėl šalyje vyraujančio politinio ir ekonominio chaoso – italų siaubingai mažas verslo produktyvumas, ilgalaikis nesugebėjimas įvykdyti augimo tikslų, bei pastebimas bendras atsilikimas nuo likusios Europos – tačiau ir dėl šalies bankinės sistemos, kuri susidūrė su rimtomis, rimtomis problemomis.
„Viena tema, kuri artimiausiu metu gali diktuoti kryptį rinkoms, ir kurią pakurstė ir iškėlė į paviršių „Brexit“, yra trapus ir aižintis Italijos bankų sektorius“, – praėjusią savaitę savo apžvalgoje rašė „Deutsche Bank“ ekspertas Jimas Reidas.
Šalies finansinis sektorius yra „apsirijęs“ blogų paskolų. Situacija yra tokia bloga, kad balandį šalies valdžia buvo priversta susikviesti šalies bankų, draudimo bendrovių ir investuotojų vadovus, kad šie investuotų 5 mlrd. eurų į silpniausiųjų gelbėjimo fondus.
„Atalantės fondas“ yra skirtas išpirkti taip vadinamas blogąsias paskolas ir investuoti į jų akcijas, tikintis, kad tokiu būdu atgaivinti bankai daugiau skolins verslui ir forsuos augimą.
Seniausias ir labiausiai prasiskolinęs bankas
Tačiau bankas „Monte dei Paschi di Siena“ – seniausias pasaulyje ir silpniausias Italijoje – turi sukaupęs apie 47 mlrd. eurų blogų paskolų, ir tai verčia labai sunerimti Europos Centrinį Banką. ECB atstovas praėjusią savaitę paskelbė, kad „Monte dei Paschi“ privalo sumažinti šią sumą bent 8 mlrd. iki 2018-ųjų, ir dar 6 mlrd. iki 2019-ųjų.
Bankas šiuo metu vykdo intensyvias derybas su ECB, siekiant išsiaiškinti, kas slypi už šio nurodymo, bei prieš paskelbiant savo galutinį verdiktą šio mėnesio pabaigoje.
Grubiai skaičiuojant šalies finansinis sektorius turi apie 300 mlrd. „blogųjų“ paskolų, kurios turės būti vienaip ar kitaip perskirstytos. Tai galėtų ir nebūti didelė problema, jeigu, kaip jau buvo minėta, Italijos ekonomika nebūtų tokia chroniškai nusilpusi.
Tai sąlygoja labai ribotas Italijos valdžios galimybes finansuoti savo bankų sektorių. Valstybės skola Italijoje sudaro beveik 140 proc. BVP, – antras rodiklis po Graikijos ES.
„Financial Times“ skelbia, kad Briuselis jau nėra toks užtikrintas, kad italų valdžiai pavyks finansuoti šalies bankų gelbėjimo paketą. Tokiu atveju Italijai teks kreiptis pagalbos į Briuselį, kuris jau paskelbė savo neigiamą atsakymą, – toks veiksmas prieštarautų ES taisyklėms.
„Mes nustatėme specialias taisykles, kurios liečia bankų rekapitalizaciją“, – paskelbė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir pridūrė, kad „mes negalime keisti taisyklių kas du metus. Komisija yra pasirengusi padėti, tačiau kol kas ji nėra įsitikinusi tuo, kas yra Italijos siūloma“.
Nepaisant Italijos apsiimtų bankų sektoriaus gelbėjimo veiksmų ir iššūkių su kuriais susiduria valdžia, net ir to gali nelikti, jeigu „Visa griaunantis“ (taip yra vadinamas Matteo Renzi) ir jo vyriausybė patirs fiasko referendume.
„Brexit“ gali būti didžiausia dabartinė Europos problema, tačiau ir Italija nelabai atsilieka.
