„Kažkas vyko visiškai ne taip. Tai buvo paprastas vaikinas iš niekur ir jis kaskart gaudavo bonusą. Tai buvo beprotnamis, ir mes niekaip negalėjome jo sustabdyti“, – pasakojo CBS televizijos dieninės programos direktorius Michaelas Brockmanas. 1984 metų gegužės 19 dieną populiarios žaidimų laidos Press Your Luck vedėjo ir studijos auditorijos akivaizdoje kiek nerangus 35 metų ledų pardavėjas Michaelas Larsonas peržengė visas įmanomas ribas ir laimėjo 110 237 $ (253 000$ dabartiniais pinigais) – tiek niekas niekados nebuvo laimėjęs jokiame televizijos šou. Kas tai buvo – sėkmė, machinacijos, sąmokslas? Priceonomics nagrinėja įspūdingą mažo žmogaus istoriją, apvyniojusio apie pirštą stambią korporaciją.

Žaidimas

Dviejų stambių prodiuserių sugalvotas televizijos šou Press Your Luck, CBS televizijoje pradėtas rodyti 1983 metų rugsėjį. Jis buvo vadinamas technologiškai pažangiausia to meto televizijos laida, buvo naudojami naujausi audio ir video pasiekimai, o žiūrovai masinami dideliais laimėjimais. Taisyklės buvo nesudėtingos. Žaidžiama buvo trise. Vedėjas užduodavo klausimus, į kuriuos atsakius teisingai, dalyviams tekdavo iki trijų „spinų“ – bandymų mygtuko paspaudimais išsirinkti tablo sekciją kitame raunde. Spalvingą kompiuterizuotą tablo sudarė 18 kvadratų, kuriuose rodomas vaizdas nuolat kito – ten galėjo būti piniginis apdovanojimas (nuo kelių šimtinių iki kelių tūkstančių dolerių), daiktiniai prizai (buitinė technika, kelionės ir panašiai), papildomi bandymai ir Whammy – kenksmingas demonas, kuriam iškritus, žaidėjas netekdavo visų iki tol laimėtų pinigų. Tablo mirksėjo, prizai langeliuose mainėsi kas sekundę, o televizijos žaidimo dalyvis turėdavo spausti mygtuką ir tikėtis laimėti, neprarasdamas savo pinigų.

Iš 54 didžiosios tablo sekcijų variantų (18 skydelių su trimis besimainančiomis reikšmėmis) 9 buvo Whammy demonai. Taigi, pralaimėjimo tikimybė buvo 1 iš 6. Žaidimo kūrėjai nebuvo idiotai ir pasistengė padaryti taip, kad sekcijų mirgėjimo sparta neleistų dalyviams laimėti daugiau nei 25 tūkstančių dolerių. Tai veikė: pirmuose laidos epizoduose vidutiniškai būdavo laimima po 14 tūkstančių dolerių. Pasak buvusio CBS vyt. vadybininko Rono Schwabo, Press Your Luck buvo kaip „Titanikas“ – savo meto technologinis stebuklas. Kol nepasirodė Larsonas.

Žaidimų laidų fanatas

Gimęs nedideliame Ohaio valstijos miestelyje, Michaelas Larsonas visada ieškojo lengvo pasipelnymo. Vaikystėje jis atsinešdavo šokoladinius batonėlius į kūno kultūros pamokas ir pardavinėdavo klasės draugams su dideliu antkainiu. Vėliau surado kažkokį banką, siūliusį naujiems indėlininkams $500 už sąskaitos atsidarymą. Naudodamasis pseudonimais, Larsonas banke atsidarė dešimt sąskaitų, sulaukė, kol ateis pinigai, ir išgryninęs visą sumą, uždarė sąskaita. Dar užregistravo įmonę savo giminaičio vardu, pasamdė save patį į darbą, o po to atleido, kad darbo biržoje gautų kompensaciją. Tikrą darbą Larsonas dirbo vos dukart – oro kondicionierių mechaniku ir pardavinėjo ledus iš vežimėlio.

Visą laisvalaikį mūsų herojus žiūrėjo televizorių. Kaip atsimena buvusi draugė, jo svetainėje 25 colių įstrižainės televizoriai užėmė visą sieną, stovėjo vienas ant kito ir taip įkaisdavo, kad nuo sienos imdavo luptis dažai. Larsono tai nejaudino: jis ieškojo televizijos šou, kurį galėtų apgauti. Dvi populiarias programas pripažinęs „nenulaužiamomis“, jis ėmėsi ieškoti Press Your Luck silpnų vietų – laidas įrašydavo į kasetes ir peržiūrėdavo vėl ir vėl, kadras po kadro, po 18 valandų per dieną.

Po šešių įdėmaus tyrinėjimo mėnesių Larsonas aptiko ko ieškojęs. Vyras išsiaiškino, kad „atsitiktinis“ tablo sekcijų mirgėjimas ne toks jau atsitiktinis – žaidėjo paspaudimu parenkamą skydelį išskiriantis kontūras iš tiesų šokinėjo tarp sekcijų tam tikra pasikartojančia seka. Be to, tablo buvo kvadratai, kurių visi variantai buvo laimingi. 16 sekcijų gavus pinigus, prizą, papildomą bandymą, pinigus ir papildomą bandymą arba Whammy (variantai keisdavosi ratu), tai dviejuose likusiuose (№4 ir №8) visada būdavo galima laimėti pinigų IR DAR papildomą bandymą. Kaskart pasirinkus tuos skydelius, žaisti ir didinti laimėjimą galima be galo.

Larsonas užsirašė sekas, iškalė jas mintinai ir treniravosi reikiamu metu paspausdamas vaizdo grotuvo pauzės mygtuką, imituodamas mygtuko paspaudimą žaidime. Paskui už paskutinius pinigus įsigijo iš Ohaio į Los Angelą vykstančio autobuso bilietą ir nuvyko į CBS studiją. Šou prodiuseriai kasdien peržiūrėdavo po šimtą dalyvių kandidatūrų, tačiau Arseną kažkaip pastebėjo ir netgi nepaisant to, kad jis vienam programos darbuotojui iš karto nepatiko, jį pakvietė, – suveikė graudi paprasto ledų pardavėjo iš provincijos istorija, kuriam labai norėjosi laimėti ir taip pakeisti savo gyvenimą.

Larsonas bando sėkmę

Filmavimo dieną Larsonas pasirodo televizijos studijoje vilkėdamas pigų kostiumą ir parduotuvėje taupiems pirktus marškinius už 65 centus. Iš pat pradžių žaidimas nesisekė. Jis neteisingai atsakydavo į paprastus klausimus ir per pirmą turą sugebėjo surinkti $2500 ir tris spinus. Jo varžovai, baptistų šventikas Edas Longas ir Janie Litrasė (odontologo asistentė), buvo surinkę $4080 ir $4608. Po to prasidėjo žaidimo su didžiuoju tablo etapas, kurį pagal taisykles, turėjo pradėti žaidėjas, surinkęs mažiausią sumą. Pačiu pirmuoju paspaudimu Larsonas pataikė į Whammy ir prarado visus surinktus pinigus, tačiau per likusius bandymus pataikė į sekciją №4 ir du kartus laimėjo po $1250. Viskas atrodė nekaltai.

Antrame raunde Larsonas atkuto ir teisingais bei greitais atsakymais uždirbo septynis spinus. Kadangi jis vis dar atsiliko nuo priešininkų, jam vėl atiteko teisė žaisti tablo pirmam. Prasidėjo telešou organizatorių košmaras. Pirmuoju ir antruoju paspaudimu ledų pardavėjas iš Ohajo laimėjo $4000 ir $5000. Kiti dešimt spinų padidino laimėjimą iki $29 351, o Whammy demonas vis neiškrito. Auditorija džiūgavo. Priešininkai vis dar nuoširdžiai plojo. Larsonas vaizdavo nustebusį ir kaip vaikas džiaugdavosi kiekvienu laimėjimu. Taikydamasis į №4 ir №8, jis netyčia pataikė į kitas sekcijas ir netyčia laimėjo kelionę į Havajus(№7), $700 + papildomą bandymą (№17), $2250 (№6) ir burinę valtį (vėl №7). Kai po valties laimėjimo mūsų herojui liko keturi spinai, jis padarė tai, ko televizijos žaidimų pramonėje niekada nebuvo nutikę. Trisdešimt vieną kartą iš eilės jis pataikė arba į №4, arba į №8 sekciją; 20 kartų laimėjimo suma buvo $1000 ir daugiau.

Sulig kiekvienu mygtuko paspaudimu žavios šypsenos savininko laidos vedėjo Peterio Tomarkeno veidas niaukėsi. Eidamas per juokelių, neigimo ir paniekos stadijas, jis griebėsi bauginamų užuominų („Jūs čia išties bandote sėkmę, Maiklai“, „Po šou laukite CBS direktoriaus skambučio“). Kai laimėjimas viršijo $102 tūkstančius, Larsonas pagaliau nusiramino. Baimindamasis prarasti susikaupimą, likusius tris bandymus jis padovanojo Longui.

Čia žaidimas perėjo į lygą „norėdamas nesugalvosi“. Longas paspaudė mygtuką ir išsyk pataikė į Whammy, prarasdamas viską, ką buvo sukaupęs. Kai atėjo trečiosios dalyvės, Litrasės eilė, jai irgi išsyk pakliuvo Whammy. Tikėdamasi, kad čempionui visgi nustos sektis, Litrasė atidavė likusius bandymus atgal Larsonui, tačiau jos viltys nepasiteisino: trimis mygtuko paspaudimais jis laimėjo… $4750 ir turą į Bahamus už $2636. Ledų pardavėjas džiūgavo. Dalyvavimas televizijos šou atnešė jam $104 950 grynaisiais, $1105 kainuojančią valtį ir dvi apmokėtas keliones į rojaus salas, iš viso – $110 237. Longas gavo $11 516, uždirbtų ankstesniame žaidime, kur jis laimėjo, Litrasė pasitraukė tuščiomis.Iš viso Larsonas žaidimo mygtuką paspaudė 47 kartus ir neprarado nei dolerio. Turint galvoje, kad pralaimėjimo tikimybė buvo 1/5, jo šansai laimėti sąžiningai, buvo maždaug 3/10 000, paskaičiavo Priceonomics.

Prie programos valdymo pulto viešpatavo šokas ir panika, televizijos kanalo atstovai stengėsi iškapstyti kokį nors formalų taisyklių pažeidimą, tačiau veltui. Kompanija pradėjo tyrimą, gegužės 19 sienos žaidimo įrašą peržiūrėjo po kadrą, kaip kad pats Larsonas žiūrėdavo ankstesnius žaidimus; buvo akivaizdu, kad pergalė nebuvo atsitiktinė, tačiau CBS nieko negalėjo padaryti, jis nepažeidė jokių taisyklių, „jis tiesiog pasirodė esąs protingesnis už mus“, konstatavo vienas televizijos kanalo darbuotojas. Kompanija sumokėjo laimėjimą. Po kelių mėnesių, kai dalyviai pradėjo laimėti po $75 000, televizijos studija apribojo maksimalų laimėjimą iki $50 000, o atsitiktinio tablo sekcijų mirgėjimo algoritmą pakeitė.

Čempiono kelias

Nepaisant šou atrankoje pasakotų planų, $90 000 laimėjimas (tiek liko, sumokėjus mokesčius) Larsono nepakeitė. Netrukus po laimėjimo Press Your Luck, jis išvydo dar vieną lengvo uždarbio galimybę: kažkokia radijo stotis pažadėjo įteikti $30 000 kiekvienam, kas pateiks $1 banknotą kurio serijos numeris bus paskelbtas eteryje. Larsonas į vieno dolerio kupiūras išmainė beveik $50 000, bet per kitas dvi savaites taip ir nerado reikiamo numerio. Praėjus pirminiam džiugesiui, čempionas nesugalvojo nieko geriau, kaip saugoti tas kupiūras namie, ir kartą, grįžęs po kalėdinio vakarėlio, rado išlaužtas duris, o pinigų, atitinkamai, nerado.

Kiek vėliau jis atidarė firmą Pleasure Time Incorporated, kuri iš tiesų buvo finansų piramidė ir pardavinėdavo neegzistuojančios Amerikos – Indijos loterijų kompanijos akcijas. Iki dešimtojo dešimtmečio vidurio Larsonas sugebėjo apgauti 20 000 investuotojų, ir išvilioti iš jų $3 mln. Nors FTB, Mokesčių valdyba (IRS) ir Vertybinių popierių ir rinkų komisija (SEC) jo ieškojo, tačiau neaptiko iki pat mirties; Larsonas mirė Floridoje 1999 metais nuo piktybinio gerklės auglio.

Ира Соломонова
slon.ru

Komentarai (9)