Pavyzdžiui, Volto Disnėjaus 1941 metais sukurtame kūrinyje apie tris paršiukus, pastarieji investuoja į patvarias plytas, iš kurių pastatytas namas yra atsparus vilkui su nacio uniforma. Gyvūnai, kurie panašūs į realius personažus, sutinkami ir dažniau.

Animacijoje „Antinai diktatoriai“, pagrindiniu priešu yra piešiamas Adolfas Hitleris – rėksmingas antinas, išsiritęs iš juodo kiaušinio. Ančių aptvare sutinkamas didesnis paukštis – plikagalvis juodas žąsinas, kuris kalba su ryškiu itališku akcentu, o jo gestai – aiški aliuzija į Italijos diktatorių Benito Musolinį, kuris kartu su antinu A.Hitleriu kuria naują santvarką tvarte.

Prie jų prisijungia ir dar vienas antinas komiška išvaizda – siauros akys bei atsikišę balti dantys stereotipiškai vaizduoja dar vienos karo metų priešininkės, Japonijos premjerą Hideki Tojo. Animacija sukurta 1942 metais – Antrojo pasaulinio karo įkarštyje, kai JAV tik neseniai buvo įsitraukusi į kovos veiksmus, o nepatyrę amerikiečiai pajuto tiek pergalių, tiek pralaimėjimų skonį prieš nacistinę Vokietiją, fašistinę Italiją bei Japoniją.

Animaciniame filmuke mintis išreikšta labai paprastai – jei nori taikos, kurią simbolizuoja priešų stumdomas taikos balandis su alyvmedžio šakele, turi kautis.

O besikaunančiam balandžiui padėti gali kiekvienas investuodamas į „pergalės“ obligacijas. Animaciniame filme tai tiesmukai ragina animaciniame filme „netyčia“ demonstruojamas plakatas ir iš jo šaudyti priešų iššokęs JAV Nepriklausomybės karų dalyvis.

Vaikus auklėjo šuns korimu ir sprogdinimu

Peržiūros pabaigoje buvo rodomas Šiaurės Korėjoje 1967 metais sukurtas animacinis filmas "Laiko bomba", persunktas antiamerikietiškos propagandos.

Filmuko protagonistai vaikai – karo nuniokotame krašte gyvenantys serganti sesuo ir darbštus brolis. Vaikai kovoja su JAV kareiviais, kurie nusprendžia nušluoti korėjiečių lūšnas – iš pradžių pasitelkia tanką, o vėliau ir sprogmenis bei šunis.

Šunys korėjiečių kultūroje nėra vertinami – tai parodo ir šiais laikais siaubingai atrodantis vaizdas, kaip korėjietis iš pradžių už virvės bando pakarti amerikiečių karininko šunį, o galiausiai prie jo kaklo pririša sprogmenį ir susprogdina JAV karius. Iš jų lieka tik į skutus sudraskyta JAV vėliava.

Visos animacijos eigoje, amerikiečių kareiviai piešiami taip, tarsi neturėtų žmogiškųjų bruožų: jie vaizduojami ilgais raganiškais nagais, perkreiptais veidais, ilgomis nosimis, tarsi būtų velniai. Žinoma, korėjiečių vaikai – gėris, kuris laimi prieš blogį.

Tokie praėjusio amžiaus propagandiniai animaciniai filmai atrodo primityvūs ir tiesmukiški, tačiau tokie pavyzdžiai, kaip nostalgiją sovietmečiui skatinanti „Mergaitė Maša ir lokys“ rodo, jog bandymai plauti smegenis nuo mažų dienų niekur nedingo.

„Turime žiūrėti į mus supančią aplinką ir mokėti ją analizuoti. Visumą galime interpretuoti kaip tekstą, o šis visuomet turės tarp eilučių parašytą prasmę. Jog įvykio esmę pavyktų perprasti, čia turi įžengti kritinis mąstymas, nes būtent jis yra geriausias priešnuodis prieš propagandą“, – paklaustas, kaip saugotis nuo propagandos, komentavo V.Denisenko.

Pasak V.Denisenko, propagandinį pranešimą formuoja propagandinio pranešimo idėjų lyderiai. Jiems paprastai yra būdingi filosofiniai, ideologiniai, komunikaciniai, popkultūriniai gebėjimai.
Dažnai propagandinius pranešimus formuoja tam skirti specialūs valstybės asmenys, institucijų atstovai, šiai veiklai gabūs žurnalistai, menininkai. Priežastis, kodėl masės renkasi tikėti populiaria nuomone, anot dėstytojo, yra susvetimėjimas.

„Susvetimėjęs žmogus tiesiog nepajėgus kompetetingai priimti sprendimų, todėl vadovaujasi populiariausiais, visuotinai paplitusiais teiginiais. Dėl to propaganda tampa tvirtu masių geismu. Masių žmogus trokšta būti formuojamas, todėl jis tampa propagandos subjektu“, – sakė V. Denisenko.

Komentarai (25)