Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus laimėjusio Donaldo Trumpo pažiūros ekonomikos politikoje turi vieną ryškų panašumą su savo atstovaujama respublikonų partija, tačiau kitose srityse jis visiškas atskalūnas.

D. Trumpo pergalė sukrėtė akcijų ir valiutų rinkas aplink pasaulį. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas jau prognozuoja naują globalią recesiją.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina, kad radikalūs priešrinkiminiu laikotarpiu išsakyti D. Trumpo siūlymai, tikėtina, liks neįgyvendinti. Bet kokiu atveju, verta į juos žvilgtelėti atidžiau.

Mokesčiai

D. Trumpas, kitaip nei buvusi jo oponentė Hillary Clinton, žada didžiulį mokesčių JAV mažinimą.

Pirmiausia, jis norėtų mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kurie šiuo metu suskirstyti į kategorijas ir priklausomai nuo gaunamų pajamų svyruoja nuo 10 iki 39,6 proc.

Taip pat D. Trumpas nori mažinti mokesčius verslui. Pavyzdžiui, federalinį pelno mokestį sumažinti iki 15 proc., kai dabar jis siekia 35 proc. ir yra vienas didžiausių tarp Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių.

Be to, pirmais veiklos metai įmonės apskritai būtų atleistos nuo jo mokėjimo.

D. Trumpas norėtų išvis panaikinti mokesčius paveldimiems pinigams. Jį naujasis prezidentas vadina „mirties mokesčiu“, tačiau neužsimena, kad iš to labiausiai išloštų turtingų tėvų, pavyzdžiui, jo paties, vaikai.

D. Trumpas tvirtina, kad žemesni mokesčių tarifai sukurs daug naujų darbo vietų, tačiau tam patvirtinti nėra daug įrodymų. Aišku tai, kad dėl mažesnių mokesčių didėtų biudžeto deficitas.

Analitikai yra paskaičiavę, kad D. Trumpo mokesčių planas JAV valstybės skolą padidintų 5 trln. dolerių.

„Jo mokesčių planas išpūstų biudžeto deficitą, keltų palūkanų normas, dėl to augtų dolerio kursas, kuris skatintų prekybos deficito plėtrą. Tai ne koks nors kontroversiškas pareiškimas, o tiesiog makroekonomikos vadovėliuose aprašomi dalykai. Beje, tas pats atsitiko, kai mokesčius 1980-aisiais sumažino Ronaldas Reaganas“, – komentare „The Wall Street Journal“ rašo apžvalgininkas Gregas Ipas.

Imigracija

Kitaip nei R. Reaganas, D. Trumpas nori sienas ne griauti, bet statyti. Jo siūloma milžiniška struktūra tarp Meksikos ir JAV leistų kažkam neblogai užsidirbti, bet daugelio ekspertų vis dar vertinama kaip nerealus planas.

Beje, D. Trumpo sieną jau yra pasisiūliusi statyti Izraelio įmonė „Magal Security Systems“, aptvėrusi Gazos ruožą.

Ekonomistai vis dar nesupranta, kaip imigracijos stabdymas prisidėtų prie gerovės JAV kūrimo. Be to, šiuo metu daugiau meksikiečių šalį palieka, nei atvyksta, o nelegalių imigrantų pastaraisiais metais irgi mažėjo.

„Pew Research“ centro duomenimis, tarp 2009 ir 2014 metų JAV gyvenančių meksikiečių sumažėjo 140 tūkst. Skaičiuojama, kad 2014 metais šalyje gyveno apie 11,1 mln. nelegalių migrantų ir šis skaičius ketverius metu iki tol buvo stabilus.

D. Trumpas taip pat žada daugiau žmonių iš JAV deportuoti, pasunkinti sąlygas dabar šalyje gyvenantiems nelegaliems migrantams.

Prekyba

Sritis, kurioje D. Trumpas išties skiriasi nuo savo partijos kolegų yra tarptautinė prekyba.

Respublikonai visada pasisakė už laisvą prekybą, tačiau naujasis prezidentas teigia, kad JAV labai nukentėjo dėl įvairių laisvos prekybos sutarčių.

Tokie D. Trumpo teiginiai galbūt patinka šalies regionams, kurie labiausiai nukentėjo dėl globalios konkurencijos, ypač po to, kai Kinija 2001 metais tapo Pasaulinės Prekybos Organizacijos nare.

D. Trumpas importui iš Meksikos ketina taikyti 35 proc. tarifą, importui iš Kinijos – net 45 proc. Tai, analitikų vertinimu, jau galima pavadinti prekybos karu.

„Ir gerai, padarysime, jei to reikia, kad Kinija nustotų vogusi mūsų darbo vietas“, – sako D. Trumpas.

Tačiau dauguma ekonomistų nesutinka, kad protekcionizmas sugrąžintų darbo vietas į JAV.

Petersono tarptautinės ekonomikos instituto atlikta studija parodė, kad D. Trumpo planas šalyje sukeltų recesiją ir sunaikintų beveik 5 mln. darbo vietų.

Tiek pat darbo vietų per pastaruosius dešimtmečius JAV jau prarado dėl konkurencijos su Kinija ir 2008–2009 metų finansų krizės.

„Manantys, kad D. Trumpui pavyks susiderėti dėl geresnių prekybos sutarčių, o tai leis panaikinti prekybos deficitą, labai klysta. To padaryti nesumažinant vartojimo ir investicijų neįmanoma“, – „Bloomberg“ rašo apžvalgininkas Rameshas Ponnuru.

Komentarai (14)