Kur ritasi pasaulis? Visuotinė žmogaus gyvenimo kontrolė baigia pralenkti mokslinę fantastiką (8)
Yra tokia valdžios funkcija – vartotojų apsauga. Valdžia labai mielai jos imasi ir vartotojų interesais gali pagrįsti kone kiekvieną savo sprendimą. Tie sprendimai paprastai yra susiję su papildomų apribojimų nustatymu. Tų reikalavimų įgyvendinimas kainuoja, ir vartotojas susimoka nemažą kainą už tai, kad būtų tokiu būdu apsaugotas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daug vartotojų apsaugos reikalavimų atkeliauja iš Europos Sąjungos. Štai, pavyzdžiui, jau nuo šių metų pradžios statomi pastatai turi būti ne žemesnės nei A energetinio naudingumo klasės. Direktyvos įgyvendinimas buvo atidėtas iki lapkričio, taigi – jau įsigaliojo. Ir dabar ne tik kokį daugiabutį, bet ir nuosavą namą nusprendęs pasistatyti žmogus, nori jis to ar nenori, turės paisyti aukštų reikalavimų. Logika tokia: daugiau sumokėsi statydamas namą, bet mažiau išleisi jį eksploatuodamas, o svarbiausia – dar ir saugosi aplinką.
Deja, bet vartotojas tokia jo ir aplinkos „apsauga“ per prievartą visai nesidžiaugia. Specialistai skaičiuoja, kad dėl aukštesnės ekonominio naudingumo klasės, statybų kaina gali padidėti visu ketvirtadaliu, o atsipirkimas – gana ilgas. Tie, kurie nori ir gali investuoti į namo sandarumą, tai ir daro savo noru. O štai tie, kurie norėtų daryti kitaip, tiesiog prarado pasirinkimo galimybę. Jie priversti elgtis galbūt priešingai savo pajamų ciklui, o galbūt net ir priešingai visai ekonominei logikai. Mat visi „taupių“ namų atsipirkimai buvo skaičiuoti su prielaida, kad energetikos ištekliai kasmet su pagreičiu brangs. Pastarieji metai parodė, kad ištekliai gali ir pigti.
Iš Europos Sąjungos atkeliauja dar vienas reguliavimas. Europos Parlamentas jau priėmė rezoliuciją, pagal kurią per ateinančius dvejus metus bus apribotas transriebalų naudojimas maisto pramonėje. Transriebalai dėl savo savybių ir mažos kainos itin paplito. O nesaikingas jų vartojimas labai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kadangi šis ribojimas siejamas su žmogaus sveikata, jam pasipriešinti bus dar sunkiau. Kiekvienas argumentas „prieš“ bus sutinkamas neatremiamu klausimu: jūs ką, norite, kad maisto pramonė sargdintų žmogų?
Palaukite, o ko gi nori pats žmogus? Ko gi nori pats vartotojas? Šis klausimas, deja, nebeužduodamas, nes valdžia gi viską žino geriau. O vartotojas juk nori ko? Visų pirma, jis nori būti informuotas. Ačiū dietologams, kurie paaiškina, kad gausus transriebalų vartojimas gali pakenkti sveikatai. Ačiū statybininkams, kurie gali pasiūlyti energetiškai efektyvius namus. Visiems dėkoja vartotojas ir renkasi. Svarbiausias dalykas, ko labiau už viską reikia kiekvienam žmogui – tai pasirinkimo galimybės.
Ir net jei visi vartotojai parodytų, kad renkasi tik A klasės namus ir tik alyvuogių aliejų, tai negali būti pagrindas panaikinti B klasės statinio ar transriebalo galimybę. Pasirinkimo teisė ir yra tikroji vartotojų apsauga. Ir jo atsakomybė, kaip neatsiejama laisvo pasirinkimo dalis, taip pat turėtų būti. Deja, reikalai yra stipriai pažengę keista kryptimi. Turime lengvatinį PVM šildymui, kaip paskatą netaupiam šilumos vartojimui. Turime suvalstybintą sveikatos finansavimą, kaip paskatą nesveikatai. Iš pradžių nuima atsakomybę, o po to atima pasirinkimą, už viską sumoka vartotojas, ir visa tai vadinama vartotojų apsauga. Yra toks mokslinės fantastikos žanras apie visuotinę žmogaus gyvenimo kontrolę, vadinamas distopija. Panašu, kad tokių romanų autoriams greitai bus sunku pranokti gyvenimo tikrovę.
Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
