LSD vartojimas mažomis dozėmis tapo nauju darbo įrankiu

Kai šveicaras chemikas Albertas Hofmanas 1938 metais pirmą kartą susintetino lizergino rūgšties dietilamidą, nei jis, nei jo kolegos nė neįtarė, kad ši medžiaga pasižymi haliucinogeninėmis savybėmis – jos netyčia buvo atrastos tik po penkių metų. Amžiaus viduryje mokslininkai aktyviai eksperimentavo su nauju preparatu – iš pradžių jį naudojo šizofrenijos tyrimams, paskui ėmė spėlioti, kad jis gali stimuliuoti kūrybiškumą, gydyti alkoholizmą ir depresiją. Kai septintajame dešimtmetyje LSD pateko į kontrkultūrą, medžiagą imta drausti naudoti JAV ir kitose šalyse.

Dabar, nors ir nelegali, rūgštis grįžta į masinį vartojimą. Pastaruosius kelis metus technologijos Meka, Silicio slėnis, tiesiog pamišęs dėl mikrodozingo (microdosing) – reguliaraus mažų dozių vartojimo, taip siekiant padidinti kūrybiškumą ir pagerinti darbingumą. Publikacijos Wired, GQ, Rolling Stone, Vogue, Esquire ir dešimtyse kitų leidinių liudija, kad griežtai ribotų LSD porcijų vartojimas jau ne vien atskirų eksperimentatorių užsiėmimas, o sparčiai tampa mainstreamu.

Jei devintajame dešimtmetyje kokainas tiekė energiją Wall Streetui, tai antrajame šio amžiaus dešimtmetyje LSD idėjomis maitina Silicio slėnį

Silicio slėnio biohakeriai garsėja išradingais žmogaus kūno efektyvumo didinimo sprendimais. Jie bando fototerapiją, krioterapiją, specialų kvėpavimą, smegenų elektrostimuliaciją, dietas, elgesio triukus ir netgi parabiozę – jaunesnio kraujo perpylimą į savo organizmą, kuriuo susidomėjo rizikos kapitalo verslininkas Peteris Thielas, pagarsėjęs ketinimu gyventi amžinai. Dabar vis populiarėja cheminė smegenų stimuliacija – preparatais nootropais, vadinamaisiais proto vaistais (smart drugs) – ir lygiagrečiai – LSD mikrodozėmis, kurios, kaip tvirtinama, padeda susikaupti, padidina darbingumą ir pagerina savijautą.

Platus „našumo psichodelikų“ aptarimas prasidėjo 2011 metais, kai garsus psichologas, pripažintas psichoaktyvių medžiagų ekspertas ir bestselerio „The Psychedelic Explorer's Guide“ autorius Jamesas Fadimanas organizavo konferenciją šia tema. Ten jis pateikė tyrimų ir savo eksperimentų rezultatus, paskelbė LSD mikrodozes alternatyva kitiems preparatams, naudojamiems protinės veiklos aktyvinimui. Fadimanas netgi pateikė savo rekomendacijas: po mikrodozę vartoti kas 3–4 dienas, iš ryto ir po to užsiimti įprasta veikla. Pasak psichologo, „LSD tėvas“ Hofmanas, išgyvenęs iki 102 metų, paskutinius du gyvenimo dešimtmečius ir pats užsiėmė mikrodozingu, ir teigė, kad ši praktika praskaidrina jo protą. 2017 metų sausį, sukėlusi naują diskusijų audrą, pasirodė rašytojos Ayelet Waldman knyga „A Really Good Day: How Microdosing Made a Mega Difference in My Mood, My Marriage, and My Life“.

Remiantis oficialia statistika, 2015 metais JAV buvo daugiau nei 25 mln LSD naudotojų; palyginimui: 1970 metais, kai LSD Amerikoje jau buvo uždraustas, ją naudojo ~2 mln žmonių. Kaip pažymi rašytoja ir Mičigano universiteto dėstytoja Claire Vaye Watkins, jei devintajame dešimtmetyje kokainas tiekė energiją Wall Streetui, tai antrajame šio amžiaus dešimtmetyje LSD idėjomis maitina Silicio slėnį, padėdamas spręsti uždavinius, kuriems reikia koncentracijos ir bendravimo su žmonėmis tuo pat metu. LSD mikrodozę JAV gauti nesunku. New Republic straipsnyje Watkins prisipažįsta, kad pasiteiravo poros draugų, šie – poros savo draugų, ir jau po kelių dienų gavo voką su preparatu. Kaina: $100 už šimtą mažučių porcijų.

Mikrodozingo gerbėjai tvirtina, kad „ikiterapinė“ porcija – dešimtadalis to, ką vartoja vakarėlių dalyviai, arba 10 µg LSD, – pernelyg maža, kad žmogus pajustų „kaifą“, tačiau pakankama, kad sukeltų „ląstelinį atgarsį“ ir suteiktų šiek tiek papildomos energijos, šiek tiek mąstymo aštrumo, šiek tiek pakeltų nuotaiką. Naudojančiųjų šią medžiagą mikrodozėmis nuomone, tai daug saugiau už tradicinius nuotaikų kaitos, nerimo ar dėmesingumo deficito ir hiperaktyvumo gydymui naudojamus preparatus – viso to, ką amerikiečiai nereta naudoja, siekdami padidinti produktyvumą ir žvalumą.

„Jie tapo mano gyvenimo dalimi, beveik kaip kavos puodelis, tik geriau“

Mikrodozingas laikomas geresne alternatyva ankstesniems „proto narkotikams“, Adderll ir Ritalin. Kas svarbu, kad kitaip nei narkotinių medžiagų atveju, jis naudojamas ne pramogai, – tai blaivus išskaičiavimas, mikrodozingas laikomas savotišku darbo instrumentu, galimybe optimizuoti smegenų funkcijas. Verslininkai, inžinieriai, pardavimų specialistai, programuotojai, analitikai, vartojantys psichodeliko mikrodozes, šią praktiką aiškina daugmaž vienodai: jei nori būti geriausias savo srityje, natūralu daryti tai, kas padeda šį tikslą pasiekti. Jei tai būtų kažkokia jogos poza tam tikru metu, ar koks nors patiekalas, ar bet koks kitas ritualas, jie atliktų jį. Taip jau susiklostė, kad padeda LSD – bent jau jų pačių požiūriu.

Komentarai (1)