Šiaurės Korėja jau 18 mėnesių nekelia ragelio - žlunga senos viltys (1)
Kiekvieną dieną Suvienijimo ministerija į pasienio kaimelį išsiunčia pareigūną, kuris 9 valandą ryte ir 4 popiet skambina Šiaurės Korėjai. Pastaroji jau 18 mėnesių nekelia. Tai - ne tik neraminantis ženklas, bet ir egzistencinė Suvienijimo ministerijos krizė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suvienijimo ministerija ne taip seniai buvo didžiausia vilties teikėja. Tai - vyriausybės šaka, skirta taikiam Korėjos pusiasalio suvienijimui, naujosios Korėjos sukūrimui. Šio amžiaus pradžioje viskas judėjo tinkama linkme. Valstybės kūrė kultūrinius projektus, tarėsi dėl skirtingose sienos pusėse gyvenančių giminaičių susitikimų ir net rengė bendrus ekonominius projektus. Dabar nieko panašaus nevyksta - Šiaurės Korėja net nekelia ragelio.
Tai nėra tik šiaip problema - Šiaurės Korėja nėra įsižeidęs vaikas, kuris nusprendė nebesikalbėti su savo seserimi ir dabar tiesiog žiūri į sieną mintyse regzdamas piktus keršto planus. Tokie veiksmai nėra tik nekaltas priešiškumas. Gali būti, kad Šiaurės Korėja apie bendrus projektus net nebenori girdėti ir verčiau save visiškai izoliuos nei sės prie bendro stalo su Pietų Korėjos institucijomis. Tai - didelė Suvienijimo ministerijos nesėkmė ir egzistencinė krizė.
Taip nutiko dėl to, kad Šiaurės Korėjos grėsmė dabar yra realesnė nei buvo prieš kelerius metus. Tai nebėra dvišalė problema. Raketos skraido virš Japonijos teritorijos, nuolat girdimi grasinimai JAV, o ir ekonominis spaudimas, atrodo, Šiaurės Korėjos per daug nebejaudina. Stiprinama branduolinės ginkluotės programa daro šią šalį arogantiška - Pietų Korėjai gali tekti pačiai laukti skambučio, jei šiaurės kaimynė norės kalbėtis.
Suvienijimo ministerija savo ištakas gali atsekti iki 1969 metais suformuotos Nacionalinės Suvienijimo Tarybos, kuri daugiausia užsiėmė tyrimais ir prognozėmis. 1987 metais išrinktas šeštasis prezidentas Roh Tae-woo į artimiausią ateitį žiūrėjo optimistiškai, ypač po Berlyno sienos griuvimo. Tai jis pradėjo kelti organizacijos lygį iki ministerinio. 1990 metais susitiko abiejų šalių premjerai, o 1991 metais abi Korėjos įstojo į JTO.
Viskas po truputį judėjo tinkama linkme. Nors ir buvo nesklandumų, šalių sujungimas niekada nebuvo numetamas į šalį. Viskas pasikeitė, kuomet 2008 metais Pietų Korėjoje buvo išrinkta konservatyvi vyriausybė, kuri griežtai žiūri į Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas. Kurį laiką buvo kalbama apie Suvienijimo ministerijos uždarymą, tačiau praeities projektai lyg ir įrodė, kad ši vyriausybės šaka yra veiksminga. 2013-2017 metais prezidentės pareigas ėjusi Park Geun-hye stipriai įpykdė Šiaurės Korėją, pareikšdama, kad jos režimas būtinai sužlugs.
2016 metais Park Geun-hye iš bendro verslo parko patraukė Pietų Korėjos įmones - paskutinį kooperacijos ženklą. Ir dabar šias šalis mažai kas realaus sieja. Suvienijimo ministerija nelabai ką begali padaryti - juk pačios Pietų Korėjos vyriausybė nelabai nori derėtis, kol Šiaurės Korėja kasa tunelius kalnuose naujiems branduoliniams bandymams. Kita vertus, ekspertai pataria nepasiduoti - reikia skambinti ir toliau, kol atsiras kokia nors galimybė dialogui. Pietų Korėja negali pasitraukti ir palikti problemą spręsti JAV. Jei tik yra kokia nors galimybė, Pietų Korėja turi ja pasinaudoti.