Tikėjimas viena sąmokslo teorija gali sukelti racionalaus mąstymo krizę. Tuomet konspirologija daugeliui taps įtikinamesnė už mokslo žinias.

Mokslo ir racionalaus mąstymo epochoje tikėjimas Žemės plokštumu turėtų tapti ironišku kvailumo eufemizmu. Barackas Obama kartą palygino nemanančius, kad globalus atšilimas yra reali problema, su Plokščios Žemės draugija. Mūsų planetos apvalios (tiksliau – elipsoido ar geoido) formos argumentai priimami kaip aksioma. Jie tokie akivaizdūs, kad – atrodytų – turėtų pakakti sveiko proto: saulėtekiai ir saulėlydžiai rodo, kad Žemė sukasi tolygiai, Žemės šešėlis uždengia Mėnulį jo užtemimo metu, o jei planeta būtų plokščia kaip blynas, užtemimas atrodytų kaip tiesi linija palydovo paviršiuje.

Fuko švytuoklė, gravitacijos teorija, Žemės ir kitų Saulės sistemos objektų nuotraukos, potvyniai ir atoslūgiai, Magelano kelionės apie pasaulį ir dešimtys kitų įrodymų seniai patraukė Žemės formą iš debatų į savaime suprantamų faktų sferą. Tačiau nė vienas iš tų argumentų nieko nereiškia tūkstančiams įvairių organizacijų atstovų, vienijamų įsitikinimo, kad gyvename plokščioje planetoje. 2019 metais atlikta YouGov apklausa parodė, kad maždaug vienam iš šešių žmonių Žemės forma kelia abejonių. Tais pačiais metais Datafolha mokslo instituto tyrėjai išsiaiškino, kad apvalios Žemės koncepcija nepriimtina 7% Brazilijos gyventojų.

„Mes augame, – interviu BBC kanalui 2019 metais pasakojo vienas iš plokščios Žemės teorijos šalininkų . – Prieš tris metus ateidavau į susitikimą Šefilde, ir ten buvo trys žmonės. Dabar nuvykau į konferenciją Deveryje, ir ten buvo 800 žmonių. Mūsų bendruomenė plečiasi ir mes tikrai neišnyksim“. 2017 metais Vice paskelbė straipsnį apie plokščios Žemės teoriją Indonezijoje, kur, – kitaip nei JAV – šios sąmokslo teorijos adeptų įsitikinimai labiau remiasi ne religinėmis, o (pseudo)mokslinėmis prielaidomis. Jie išsilavinę ir savotiškai racionalūs, tačiau jų pasaulio vaizdas radikaliai skiriasi nuo to, kurį natūraliu laiko dauguma.

2018 metais Tarptautinis plokščios Žemės kongresą Denveryje aplankė 650 entuziastų. Renginio organizatorius kanadietis Robis Deividsonas (Robbie Davidson) prognozavo, kad jo projektas tik augs: „Tai labai jaudina – būti šalia su žmonėmis, kurie irgi tiki Žemės plokštumu. Tai svarbu, nes buvo izoliuoti, iš mūsų tyčiojosi. Dabar galime laisvai kvėpuoti ir bendrauti su vienminčiais. Spėju, tik 20% tikinčių plokščia Žeme apie tai papasakojo. Tai, ką dabar matome, – tik pirmoji banga. Atsiris antroji banga ir netikėtai užlies pasaulį“.

Plokščios Žemės judėjimo istorija

Pirmuoju plokščios Žemės judėjimo aktyvistu aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tapo Čarlzas Kenetas Džonsonas. Jo draugas Samuelis Šentonas Plokščios Žemės draugiją įsteigė dar 1956, tačiau būtent Džonsonas po Šentono mirties 1972-aisiais, marginalių konspirologų ratelį pavertė kelis tūkstančius nuolatinių narių turinčia organizacija. Jis išgarsėjo kaltindamas mokslininkus sąmokslais, o taip pat pirmasis surinko visus pagrindinius sąmokslo teorijų fanatų argumentus (vadino saulėtekius ir saulėlydžius optinėmis iliuzijomis, NASA – pagrindiniu melo šaltiniu, o išsilaipinimą Mėnulyje – vienu projekto, turinčio įteigti, kad žmonės gyvena ant gigantiško rutulio, etapų). Džonsonas draugijos prezidento pareigas ėjo iki pat mirties 2001 m., tačiau dalyvių skaičius mažėjo jau seniai. Susidomėjimas šia tema išblėso, tačiau tik tam, kad atgytų pirmojo dešimtmečio gale.

2004 m. Danielio Šentono (ne Samuelio giminė) vadovaujama draugija atgaivino veiklą, o 2009 metais pradėjo priimti ir naujus narius. Nuo tada aktyvistai kelis kartus skilo – didžiausiasis skilimas įvyko prieš keturis metus, kai Erikas Diubei (Eric Dubay) įkūrė Plokščios Žemės tyrimų bendriją ir paskelbė, kad kiti konspirologai – kontroliuojamos ideologinės marionetės, kad jis ir jo pasekėjai atrodytų kvailai. Tarp naujų pasekėjų naujos Biblijos statusą įgijo video, kuris, Diubei leidus, youtube svetainėje paskelbtas 2016 m.: jame autorius pateikia 200 priežasčių, kodėl Žemė negali būti rutulio formos.

„Atsirado daugybė įvairiausių svetainių, ir tai – tik ledkalnio viršūnė, – pasakoja plokščios Žemės koncepcija įtikėjęs programuotojas Markas Sardžentas (Mark Sargent). – Nesutarimai lieka visuose lygiuose. Tai primena naujos religijos atsiradimo procesą: kiekvienas stengiasi ją apibrėžti, ir visi ginčijasi tarpusavyje, nes nėra jokių visuotinai priimtų tiesų“. Kasmet į konferenciją Denveryje susirenkančių konspirologų požiūris į plokščią Žemę yra religinis tiesiogine šio žodžio prasme – jie tiki, kad planeta privalo būti blyno formos, nes tai tvirtinama Pradžios Knygoje.

„Tarkime, yra priešininkas – velnias, – svarsto Robis Deividsonas, pernai rengęs vienminčių susirinkimą Dalase. – Jo užduotis – įtikint pasaulį, kad Dievo nėra. Jis puikiai pasidarbavo ir privertė patikėti, kad gyvename ant atsitiktinės smiltelės bekraštėje Visatoje“. Nenuostabu, kad dauguma evangeliškų Amerikos bažnyčių nuo ryšių su plokščios Žemės draugijomis atsižegnoja: kai religinės organizacijos reguliariai kritikuojamos dėl pozicijos LGBT atžvilgiu ir Trumpo palaikymą, kryžiaus žygis prieš mokslą gali dar labiau išklibinti krikščionybės pozicijas.

Tačiau pačius konspirologus tai glumina menkai – kaip ir bet kokios silpnos jų teorijos vietos. Jų nuomone, Žemės kraštą pasiekti neįmanoma, nes Antarktida iš tiesų yra ne žemynas, o planetos kraštus juosianti savotiška ledo siena. Didžiajai daliai visuomenės „smegenis plaunančiais“ įvardijama ne tik NASA, bet ir visi, kas, aktyvistų nuomone, turi realią ar menamą valdžią: Ilonas Maskas (Elon Musk), masonai, karališkoji Britanijos šeima, Rokfeleriai (Rockefeller) ir Rotšildai (Rothschild). Nepaisant tokio chaotiško tezių rinkinio, plokščia Žemė kartkartėmis patraukia įžymybes.

2016 m. reperis B.o.B prisijungė prie konspirologų ir po savo fotografija dviejų miestų fone parašė: „Tarp jų yra 16 mylių, kurgi kreivė? Prašau, kas nors paaiškinkite“. Paskui muzikantas GoFundMe platformoje organizavo lėšų rinkimo kampaniją, kurios tikslas buvo paleisti nuosavą palydovą ir įsitikinti, kokios formos iš tiesų yra Žemė. Maždaug tuo pat metu krepšininkas Kairi Irvingas (Kyrie Irving) prisipažino simpatizuojantis šiai sąmokslo teorijai, nors vėliau nuleido tai juokais. „Neturime jokios konkrečios informacijos, išskyrus tą, kuri mums pateikiama, – pareiškė sportininkas. – Jie nurodo tau kryptį. Sako, kuo tikėti, o kuo ne. Iš tikrųjų tiesa yra tiesiai prieš mus, tereikia ją atskleisti“.

Youtube ir medijų vaidmuo, populiarinant sąmokslo teorijas

Dauguma ekspertų ir žurnalistų sutaria, kad sąmokslo teorijas bendrai ir plokščios Žemės adeptų judėjimą konkrečiai, skatina interneto vystymasis. The Guardian korespondentai pabendravo su 30 konspirologų, ir visi, išskyrus vieną, sakė, kad plokščios Žemės idėja persiėmė, žiūrėdami atitinkamus Youtube filmukus. Likęs respondentas aplankė konferenciją su dukra ir žentu – būtent jie įtikino prisijungti prie judėjimo. Apklausos dalyviai taip pat sakė žiūrėję video apie kitas sąmokslo teorijas (rugsėjo 11-osios teroristinį aktą, masines žudynes „Sandy Hook“ mokykloje ir išsilaipinimą Mėnulyje), kai paslaugos algoritmai parekomendavo jiems planetos formos demaskavimą.

Daugelis plokščios Žemės pasekėjų iš pradžių įjungdavo video tam, kad pasijuoktų iš konspirologų kvailumo, tačiau pamažu persiimdavo idėjomis ir patys pradėdavo visuotinai priimtas tiesas vertinti skeptiškai. NASA apgaulės ir gigantiškos ledo sienos blyno formos objekto pakraščiuose temos jokių Youtube taisyklių nepažeidžia, nors ekspertai pastebi, kad tikėjimas viena sąmokslo teorija gali sukelti racionalaus mąstymo krizę. Tuomet konspirologija daugeliui taps įtikinamesnė už mokslo žinias. Būtent todėl 2019 metų sausį Google priklausančios paslaugos vadovybė paskelbė ribosianti žiūrovus galinčių dezinformuoti klipų rekomendavimą.

„Pats savaime tikėjimas plokščia Žeme gal ir nekenkia, – svarsto Ešli Lendrum (Asheley Landrum) iš Teksaso technologijos universiteto. – Tačiau jis skatina globalų nepasitikėjimą institutais ir specialistais. Norime, kad žmonės informaciją vertintų kritiškai, tačiau reikia balanso“. Jei žmogus mano, kad planeta plokščia, jam reikia visiškai peržiūrėti savo pasaulėžiūrą. Jeigu, jo manymu, tokia plačiai paplitusi ir neginčijama tiesa, kaip Žemės apvalumas, melaginga, tai negalima būti užtikrintu niekuo. Konspirologams lieka žingsnis iki paranojos. Tokios būsenos jie gali atrodyti sau filmo apie šnipus herojais, o visiems likusiems – išprotėjusiais fanatikais.

„Kiekvienas iš mūsų turi po 20 mylimų sąmokslo teorijų, – pasakoja Markas Sardžentas. – Visos jos skirtingos, tačiau kiekvienam svarbiausia – būtinai plokščia Žemė. Tai gali būti neigiamas momentas – vos pasinėręs į šias idėjas, neišvengiamai persiimi skeptišku požiūriu ir į vis kita. Staiga tampi vienu iš tų, kurie kelia klausimą: ar iš viso galima tikėti kuo nors, ką praneša meinstrymo medijos?“

Mokslo istorija rodo, kad norint nuodugniai išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų, būtina kritiškai vertinti realybę. Tik klausimas, kur yra riba tarp racionalaus ginčo ir vapėjimo kepurėle iš folijos pasidabinusio atsiskyrėlio, tikinčio viskuo, kas kitiems atrodo kliedesiai: nuo eksperimentų su ateiviais, iki demokratų-pedofilų sąmokslo. Filosofas ir žurnalistas Kori Doktorou (Cory Doctorow) nurodo, kad tokios sąmokslo teorijos kaip plokščios Žemės – logiška ir neišvengiama dar Naujaisiais laikais susiformavusių nuostatų pasekmė: viena vertus, pasitikėti ekspertais, antra vertus – abejoti viskuo.

„Oligarchiniame pasaulyje yra žmonių, kurie „atrodo taip, lyg žinotų, ką kalba”, ir mes jais tikime, – rašo Doktorou. – Jei tokie žmonės sako, kad opiodai mus žudo, o paskui priduria, kad Žemė plokščia, ar kad Džordžas Sorosas (George Soros) stengiasi susilpninti visuomenę, remdamas pabėgėlius ir protestuotojus, kokiu kriterijumi remdamiesi galime priešpastatyti šiuos ekspertų vertinimus? „Tikėjimas plokščia Žeme XXI amžiui tampa ne tik technologijų įtakos įrodymu, bet ir ankstesnių vertybių krizės simptomu, postracionalumo ar naujų Viduramžių, kuomet bet koks prietaras gali rodytis ne menkiau įtikimu už mokslo faktą, o bet koks mokslininkas kaltinamas apgaule.

Internetas ir žiniasklaida nevalingai skatina konspirologijos plitimą, netgi ją pajuokdami ar kritikuodami. Netflix plokščios Žemės kultui skyrė dokumentinį filmą „Už linkio“ (Behind the Curve), respektabilūs The Atlantic ir The Guardian leidiniai atskleidė įvairius įsigalinčio judėjimo aspektus, ir net Niutono kritikų pašiepimas paradoksaliai didina jų žmonių domėjimąsi jų idėjomis. Tad, kuo gi tokios teorijos patrauklios? Kodėl jomis tiki paprasti išsilavinę žmonės?

Kaip žmonės įtiki plokščia Žeme ir ką toks tikėjimas jiems suteikia

Northumbria universiteto socialinės psichologijos dėstytojas ir sąmokslo teorijų ekspertas Danielis Džoli (Daniel Jolley) išskiria kelias priežastis, kodėl žmonės persiima plokščios Žemės koncepcija:

1. Nepasitikėjimas įtakingais žmonėmis ir grupėmis, galinčiomis įkūnyti vyriausybę ar NASA.
2. Siekis sukurti teigiamą savo įvaizdį, surasti vienminčių, taip išsigelbėti iš vienatvės.
3. Noras jaustis saugiai (įsitikinimas, kad tikrąją padėtį supranta tik nedaugelis žmonių, įskaitant juos pačius, suteikia saugumo ir kontrolės pojūtį).

Sąmokslo teorijomis domimės, net jei rimtai jų nevertiname, dėl tos pačios priežasties, dėl ko mums patinka veiksmo ar siaubo filmai. Jie kutena nervus ir leidžia įsivaizduoti, kad už kasdienės realybės slypi kita – paslaptingesnė ir baisesnė. „Tai gali būti linksma, – tvirtina knygos „Sąmokslo teorijos: paslaptys ir galia Amerikos kultūroje“ (Conspiracy Theories: Secrets and Power in American Culture) autorius Markas Fensteris (Mark Fenster). – Turite tam tikrą žinių ir įsitikinimų rinkinį, tačiau įsižiūrėję atidžiau ir įsigilinę, pamatote, kad visi jūsų įsitikinimai klaidingi. Kaip meninis įsivaizdavimas, toks siužetas gali būti itin patrauklus“.

Problemos prasideda, išsigalvojimui persikėlus į tikrovę. Tikėjimas plokščia Žeme atrodo nekalta užgaida, eskapizmo ar keistuoliškumo forma. Visgi toks eskapizmas lemia radikalų bet kokių pasaulio įvykių ir procesų permąstymą. Svetainės Know Your Meme autorius Metas Šimkovicas (Matt Schimkowitz) mano, kad sąmokslo teorijų, tokių kaip plokščios Žemės, plitimui itin svarbus internete sulaukiamas dėmesys: „Pasirodę tikintys tomis teorijomis iš pradžių sulaukia pašaipų. Jos „nuoširdžiai“ kartojamos kaip juokeliai, tada atsiranda memai, kuriuos galima priimti kaip sutikimą. Tai gali patraukti žmones, siekiančius tikėti tokiais dalykais, ieškančius dalykų, patvirtinančių jų įsitikinimus – kad vyriausybės juos seka, mokslininkai meluoja, ir panašiai. Prasidėję ironišku pajuokavimu, tokie dalykai galiausiai pasiekia tuo tikėti norinčius žmones. Tokie dalykai kenkia visuomenei. Abejonės ekspertų žinių tikrumu kelia globalinio atšilimo neigimą ar atsisakymą skiepytis“.

Kol kas galime nevertinti sąmokslo teorijų rimtai, tačiau plokščios Žemės populiarumas – tendencija, kuri tik stiprėja. Įpratome, kad objektyvi realybė yra nepajudinama, o mokslininkai ir ekspertai žino, kaip surėdytas pasaulis, tačiau patys akivaizdžiausi faktai ir aksiomos seniai nekėlė tokių abejonių kaip dabar, kai kiekvienam mokslo straipsniui galima rasti dešimtį paneigimų, o bet kurį įrodymą būtinai pavadins „feiku“.

republic.ru

Komentarai (66)