Senstantį V. Putiną lydi medikų būrys: po ilgos izoliacijos pradėjo elgtis keistai ()
Manoma, kad savo valdymo 23-iaisiais metais Vladimiras Putinas domisi tik geopolitika. Tačiau yra dar bent viena problema, dėl kurios Rusijos prezidentas vargu ar nerimauja mažiau, – tai jo paties sveikata.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiemet spalio 7-ąją 70-metį minėsiančiam V.Putinui, atrodo, yra svarių priežasčių jaudintis dėl asmeninės sveikatos.
Tiriamosios žurnalistikos leidinys „Projekt“ Rusijos valstybės vadovo jubiliejaus metais atskleidė slapčiausias Kremliaus paslaptis – kas ir nuo ko gydo kruviną karą Ukrainoje sukėlusį V.Putiną.
Jodamas krito nuo žirgo
Dabar V.Putinas eina 70-uosius. Sovietų diktatorius Josifas Stalinas tokio amžiaus jau buvo patyręs antrą insultą.
Kitas ilgametis SSRS vadovas Leonidas Brežnevas buvo taip praradęs darbingumą, kad tikroji valdžia atiteko jo aplinkai.
L.Brežnevą pakeitęs Jurijus Andropovas 70-ojo jubiliejaus išvis nesulaukė, o pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas atsistatydino būdamas labai pasiligojęs. Tuo metu Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžiais, V.Putino sveikata yra „puiki“.
Sprendžiant iš vaizdų per televiziją Rusijos prezidento išties negalima lyginti su pirmtakais – jis sportuoja, vaikšto taigoje ir serga nebent peršalimu.
Jeigu tikėtume šiais siužetais, V.Putinui nebus sunku vadovauti Rusijai iki 2036 metų, kaip kad leidžia jo pataisyta šalies konstitucija.
Bet ar taip yra iš tikrųjų? Nuo pirmosios V.Putino kadencijos pradžios Kremlius ėmė slėpti informaciją apie tuomet dar jauno prezidento sveikatą – net tada, kai jis nukrito nuo arklio ir susižalojo nugarą.
„Aš treniravausi. Taip atsitiko, kad arklys sustojo priešais barjerą ir aš persiverčiau salto, padariau tiesiog tikrą salto – bum!“ – šis V.Putino pasakymas pernai buvo vienas rečiausių jo prisipažinimų apie bet kokias sveikatos problemas. Jis tuoj pat susizgribo ir pridūrė, kad nukrito ant pjuvenų ir „gana komfortiškai“.
Rusijos vadovo kėdę užėmęs būdamas 47-erių V.Putinas savo prezidentinės karjeros pradžioje kūrė aktyvaus, pačiame jėgų žydėjime esančio vyro įvaizdį.
Atsižvelgiant į tai, kad 2002 m. šalies lyderis susilaukė nesantuokinio vaiko su savo meiluže Svetlana Krivonogich, šis paveikslas nebuvo tolimas nuo tiesos ir tikrai kontrastingas jo pirmtakui – sunkiai sirgusiam, nuo žalingų įpročių priklausiusiam B.Jelcinui.
Tada V.Putinas retai tikrinosi sveikatą ir skyrė mažai dėmesio tokioms problemoms kaip karščiavimas, prisimena tuomet su valstybės vadovu dirbęs pareigūnas: „Nebent galėdavo nukelti susitikimą į vakarą, ir tai jei pasigaudavo stiprią infekciją.“
Kremliui buvo taip svarbu sukurti prezidento alfa patino įvaizdį, kad nuspręsta apie jo sveikatą nepasakoti nieko blogo.
Valdžia stengėsi nepripažinti net paprasčiausio karščiavimo, jau nekalbant apie su sportu susijusias traumas – panašias į tą, apie kurią V.Putinas prasitarė 2021 metais.
Sėdėti galėjo tik valandą
O griuvimai nuo arklių buvo problema.
Šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje valstybės galva buvo aistringai pasinėręs į žirgų sportą ir su tokia veikla susijusios traumos jo neaplenkė.
Vienas krytis iš balno buvo labai rimtas – tuometis šalies vadovo pažįstamas prisimena, kad kurį laiką V.Putinas „negalėjo net atsistoti ant kojų“, o paskui buvo ilgai gydomas.
Gal būtent ši trauma primins save 2012-aisiais. Lapkričio 4 d., minint Tautos vienybės dieną, Rusijos valstybiniai televizijos kanalai rodė filmuotą medžiagą apie gėlių dėjimą prie paminklo nacionaliniams didvyriams Kuzmai Mininui ir Dmitrijui Požarskiui Raudonojoje aikštėje.
|
Ceremonijoje dalyvavo V.Putinas ir Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas. Tačiau televizijos eteryje prezidento per daug nerodė.
Reikalas tas, kad jis šlubavo – ir taip pastebimai, kad informaciją nuspręsta slėpti ne tik televizijoje: Kremliaus spaudos tarnyba nepaskelbė renginio vaizdo įrašo oficialioje svetainėje, apsiribojo nuotraukomis, o naujienų agentūroms kategoriškai uždraudė pranešimuose minėti šlubavimą.
Šlubčiojančio V.Putino kadrai išplito internete dėl patriarchato svetainės, kurioje ceremonijos vaizdo įrašas buvo paskelbtas neiškarpytas.
Tuo metu, kai Raudonojoje aikštėje vyko šis renginys, su V.Putinu dirbusiems valdininkams jau buvo akivaizdu, kad prezidentui kažkas negerai.
Dar rugsėjį jis šlubavo per Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumo viršūnių susitikimą Vladivostoke, o paskui tarsi įstrigo Maskvoje – Kremlius vieną po kito pradėjo atšaukinėti oficialius V.Putino vizitus.
2012 metų gruodį tapo dar blogiau: prezidento protokolo tarnyba gavo nurodymą visiems renginiams skirti ne daugiau negu valandą – ilgiau sėdėti Rusijos vadovas negalėjo dėl sveikatos būklės.
Dėl V.Putino iki valandos netgi sutrumpino koncertą Didžiajame teatre, skirtą pergalės prieš Napoleoną 200-osioms metinėms.
Tačiau net ir tokiame trumpame renginyje prezidentas vis dėlto nepasirodė.
Galiausiai 2012-ųjų pabaigoje V.Putinas Kremliuje negalėjo priimti Japonijos premjero.
Valdininkai neoficialiai kalbėjo: „šefui ne viskas gerai“, jis nešioja korsetą ir apskritai jam reikia nugaros operacijos.
Tada Kremlius įvaldė tokį įrankį kaip „konservai“ – iš anksto nufilmuotų V.Putino ir jo pavaldinių susitikimų publikavimą.
Tai leido prezidentui laikinai nepastebėtam dingti iš žurnalistų ir visos šalies akiračio. Laikui bėgant šių dingimų vis daugėjo. Taip pat – ir sveikatos problemų.
Susižavėjo ragų voniomis
Bėgant metams susirūpinimas savo sveikata ir ilgaamžiškumu V.Putiną taip įtraukė, kad jis netgi domisi alternatyviąja medicina, nors daug jo artimųjų yra gydytojai.
Kaip žinoma, V.Putinas myli gyvūnus. Tačiau dėl savo sveikatos jis pasiruošęs skausmingai žvėrims ir medicininiu aspektu abejotinai procedūrai.
Pavasarį Altajaus maralams – tauriųjų elnių šeimos atstovams – dideliu greičiu, po kelis centimetrus per dieną, auga ragai. Jie tokiu metu dar nesukaulėję, minkšti ir pilni kraujo.
Ekstraktui iš šių ragų priskiriamas gydomasis poveikis: neva žmonėms naudinga maudytis ragų voniose – egzistuoja ištisa šio preparato gavybos pramonė.
Tuo tikslu maralus suriša arba įspraudžia specialiose staklėse, pakelia taip, kad jie bejėgiai kabalioja, o augančius ragus nupjauna – dažnai paprastu metaliniu pjūklu. Gyvūnų pojūtis tuo metu lyginamas su žmogaus nagų rovimu.
Dabartinis Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu – tuometis Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas – pirmasis iš Rusijos elito susidomėjo ragų voniomis. Pirmojo dešimtmečio viduryje jis atsivežė V.Putiną į Altajų ir įtikino procedūros nauda – esą tai gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, jaunina odą.
Pradėjęs labiau galvoti apie savo sveikatą V.Putinas vienoje iš kelionių pasinėrė į vonią su elnio ragų užpilu, skleidžiančiu specifinį kvapą. Nėra nė vieno įtikinamo tokių vonių naudos įrodymo, bet V.Putinui patiko, nuo tada jis ne kartą lankėsi Altajuje.
Nuovokus elitas greitai pastebėjo naują Kremliaus lyderio aistrą. Ragų vonios ir kiti jaunystės pratęsimo būdai tarp valdininkų greitai išpopuliarėjo.
Vienas iš „Projekt“ pašnekovų – buvęs prezidento administracijos darbuotojas – pasakoja pats lankęsis ragų pirtyse Altajuje ir ten, be kita ko, susitikdavęs Maskvos merą Sergejų Sobianiną.
Dideli kruvinų procedūrų gerbėjai yra „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris ir jo aplinkos žmonės – bent kartą per metus iš Altajaus į Maskvą privatus lėktuvas skraidina konteinerius su ragų ekstraktu.
Žemesnio rango pareigūnų populiari kryptis – senėjimą stabdančios procedūros Karelijos pensione „Kivač“.
Alkoholis ten uždraustas, tačiau kasdien daromos klizmos – prisimena Kremliaus pareigūnas ir teigia, kad tarp gaunančių klizmas sutikdavo daug savo kolegų.
Subūrė medikų komandą
Gali būti, kad su prezidentu asmeniškai pažįstami gydytojai kažkuriuo momentu įtikino V.Putiną dažniau lankytis pas tikrus medikus. O gal tam buvo natūralių priežasčių.
Senstantį Rusijos lyderį dabar lydi didžiulė gydytojų komanda, įskaitant skydliaukės vėžio specialistą-chirurgą.
Maskvos vakaruose, Kuncevo rajone, didžiulę teritoriją užima Centrinė klinikinė ligoninė.
Ši gydymo įstaiga atsakinga už aukščiausių valstybės pareigūnų sveikatą – įrengtos svarbių asmenų palatos, specialusis ryšys ir apsauga.
Būtent čia – patalpose, kurias vienas „Projekt“ pašnekovų vadina „asmeninių gydytojų skyriumi“, bėgant metams V.Putinas ėmė lankytis vis dažniau.
Atvykus jį pasitinka ligoninės vadovybė, o vėliau prezidentas perduodamas specialiai jam priskirtiems medikams.
Vienas tokių gydytojų ilgai buvo Dmitrijus Verbovojus. Sprendžiant iš visko, jis yra reanimatologas – minimas kaip autorius skubios medicinos pagalbos vadovo apie ūmias ligas, sužalojimus ir apsinuodijimus.
Matyt, D.Verbovojus gerai gydė V.Putiną – iš pradžių savo daktarą prezidentas padarė nusipelniusiu Rusijos gydytoju ir savo Medicinos valdybos skyriaus vedėjo pavaduotoju, o paskui – medicinos reikalų vadovo pavaduotoju.
Į Sočį – įkandin prezidento
Tačiau su laiku ne tiek V.Putinas ėmė lankytis pas gydytojus Centrinėje klinikinėje ligoninėje, bet jie pas jį – medikai skraido į prezidento rezidencijas ir lydi jį kelionėse.
Būtent šios išvykos suteikia unikalią galimybę suprasti, kas ir nuo ko gydo Kremliaus lyderį.
Didelę 2017-ųjų gegužės dalį V.Putinas praleido savo mėgstamoje vietoje – Sočyje prie Juodosios jūros.
Kitą dieną po gegužės 9-ąją vykusio Pergalės dienos parado jis nuskrido į pietinę rezidenciją „Bočarov Ručej“ ir tą patį vakarą, kaip visuomet, puikiai žaidė ledo ritulį Sočio ledo rūmuose.
Prezidento vadovaujama komanda „Ledo ritulio legendos“ įveikė varžovus 17:6, o į šią pergalę lemtingą indėlį įnešė šalies vadovas, pelnęs 7 įvarčius.
Rungtynes aptemdė tik vienas dalykas – legendinis Rusijos ritulininkas Pavelas Burė netyčia rėžėsi į V.Putiną ir šis griuvo ant ledo vos nepadaręs salto.
Po susidūrimo prezidentas pats paliko aikštę, tačiau tą pačią dieną Sočio sanatorijoje „Rus“, kuri priklauso prezidento administracijai ir yra visai šalia V.Putino rezidencijos, apsistojo Konstantinas Simas. Jis ten išbuvo iki gegužės 18 dienos.
K.Simas – ortopedas-traumatologas. Tačiau svarbiau kas kita: leidinys „Projekt“ gali teigti, kad šis asmuo yra vienas iš Rusijos prezidento gydytojų.
Paradoksalu, bet ilgus metus slėpusi informaciją apie V.Putino sveikatą valdžia prie viešai prieinamų duomenų sudėjo informaciją apie prezidento gydytojus.
Visi, kurie lydi V.Putiną Sočyje, įskaitant medikus, yra apgyvendinami keturiose vietose – šalia kalnų slidinėjimo kurorto „Laura“, viešbučiuose „Grand Hotel Poliana“ ir „Poliana 1389 Hotel & SPA“ arba netoli nuo V.Putino rezidencijos esančiose jau minėtoje „Rus“ ir kitoje sanatorijoje „Soči“.
Centrinės klinikinės ligoninės ir viešbučių sutartis dėl gydytojų apgyvendinimo skelbiama viešųjų pirkimų svetainėje kartu su suteiktų paslaugų priėmimo aktais. Šiuose dokumentuose galima rasti gydytojų pavardes ir jų apgyvendinimo datas nuo 2016 m. iki 2020 m.
Akivaizdu, kad tokie medikai kaip K.Simas skrido specialiai pas V.Putiną, – datos sutampa arba su oficialių prezidento vizitų Sočyje laiku, arba su jo paslaptingų dingimų laikotarpiais.
Reikia įvairių specialistų
Dar 2016–2017 m. Rusijos vadovą į Sočį reguliariai lydėdavo vidutiniškai penki gydytojai.
Pavyzdžiui, tą pačią dieną kaip ir K.Simas sanatorijoje „Rus“ apsigyveno dar keturi medikai, tarp jų otorinolaringologas Aleksejus Ščeglovas ir infektologas Jaroslavas Protasenka.
Tuo periodu su prezidentu dirbo visiškai standartinė budinčių specialistų komanda – visi jie Sočyje pasirodydavo vienu metu kaip ir valstybės vadovas.
Pavyzdžiui, didžiąją 2017-ųjų gegužės dalį gydytojai keitė vieni kitus, tačiau to paties mėnesio 29 dieną visi tarsi pagal komandą išvyko – tądien V.Putinas išskrido pirmiausia į Paryžių, o iš ten – į Sankt Peterburgą.
Liepos 21 dieną prezidentas sugrįžo į Sočį susitikti su Azerbaidžano vadovu Ilhamu Aliyevu – o ten jo jau laukė tas pats otorinolaringologas A.Ščeglovas ir infektologas J.Protasenka, taip pat etatiniai reanimatologas ir neurochirurgas – beveik visi į Sočį atvyko dieną prieš valstybės vadovą.
Kitą dieną po derybų V.Putinas, matyt, liko Sočyje pailsėti, o prie specialistų prisijungė greitosios medicinos pagalbos gydytojas Sergejus Snežko.
Buvo atliktos operacijos?
Tačiau periodiškai medikų šalia prezidento labai padaugėdavo. Bent dviem atvejais „Projekt“ gali teigti, kad V.Putinui buvo atlikta arba operacija, arba kita labai rimta procedūra, greičiausiai – nugaros srityje.
2016 metų lapkričio 25 d. prezidentas Maskvoje susitiko su JAV aktoriumi Stevenu Seagalu, o paskui dingo iki gruodžio 1 d. – Kremliaus svetainėje skelbiami „konservai“ ir žinutės apie šalies vadovo telefono pokalbius.
Tuo metu sanatorijoje „Rus“ paeiliui įsikūrė 12 medikų.
Pirmiausia atvyko asmeninių V.Putino gydytojų grupė, kuriai vadovavo D.Verbovojus. O paskui prie jų dviem dienoms prisijungė Centrinės klinikinės ligoninės operuojančių neurochirurgų grupė, vadovaujama skyriaus vedėjo Olego Myškino.
Ši grupė buvo tokia rimta, kad jiems neužteko Sočyje buvusio Centrinės klinikinės ligoninės reanimatologo Pavelo Šarikovo: dar atvežė Neurochirurgijos skyriaus specialistę Jeleną Rastrusiną ir vyriausiąją slaugę Liudmilą Kadenkovą.
Tuo pat metu viešbutyje pasirodė reabilitologas – Rusijos nusipelnęs gydytojas Michailas Cykunovas.
Gydymas akivaizdžiai sekėsi – gruodžio 1-ąją V.Putinas jau kreipėsi į Federalinį Susirinkimą. Po metų prezidentas O.Myškinui suteikė šalies nusipelniusio gydytojo vardą.
2019 m. V.Putinui vėl prireikė pagalbos. Savaitgalį, lapkričio 30 d.–gruodžio 1 d., prezidentas buvo Sočyje, tačiau nesirodė viešumoje, o tuo metu pas jį atvyko rekordinis medikų skaičius – iš karto 13 žmonių, tarp kurių visi tie patys specialistai iš Centrinės klinikinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus, vadovaujami O.Myškino. Prie jų prisijungė stuburo traumų specialistė Jelena Denisenko ir operacinės slaugytoja Gulfija Abdulina.
Žvilgsniai – į skydliaukę
Tuo laiku išaugo ir bendras nuolat Rusijos prezidentą lydinčių gydytojų skaičius – 2019 metais jų buvo vidutiniškai devyni. Šis skaičius atrodo didelis, jei darytume prielaidą, kad V.Putino problemos apsiriboja stuburu. Bet taip nėra.
2019 metų vasario 13 d. Rusijos vadovas Sočyje priėmė kolegą iš Baltarusijos Aliaksandrą Lukašenką.
Norėdami pademonstruoti savo sveikatą du nepakeičiami lyderiai patraukė slidinėti – į tą patį „Gazprom“ valdomą kalnų kurortą „Laura“.
Tomis dienomis viešbutyje „Poliana 1389 Hotel & SPA“ gyveno du reanimatologai, neurologas, dermatovenerologas, du otorinolaringologai ir chirurgas.
Tokia gydytojų sudėtis yra labai tipiška. Otorinolaringologai A.Ščeglovas ir Igoris Jesakovas, taip pat chirurgas Jevgenijus Selivanovas yra dažniausi V.Putino palydovai.
Pavyzdžiui, A.Ščeglovas per ketverius metus pas prezidentą į Sočį skrido 59 kartus ir ten išbuvo 282 dienas. J.Selivanovas – 35 kartus ir 166 dienas.
Ši brigada šalia V.Putino buvo tiek per jo oficialią viešnagę Sočyje, tiek šalies vadovo „dingimo“ momentais.
2017-ųjų vasarą prezidentas iš viešumos prapuolė savaitei – nuo rugpjūčio 8 d. iki 16 dienos.
Visą tą laiką Sočyje buvo šeši gydytojai, tarp jų – A.Ščeglovas ir J.Selivanovas. Abu šie medikai V.Putinui labai svarbūs.
J.Selivanovas yra chirurgas, bent jau iki šiol specializavęsis onkologijoje. Jo disertacijos tema – „Senų ir senyvų pacientų, sergančių skydliaukės vėžiu, diagnostikos ir chirurginio gydymo ypatumai“.
„Domėjimąsi pagyvenusių ir senatvinių pacientų skydliaukės vėžio problema lemia ankstyvos diagnostikos sunkumai“, – sakoma chirurgo disertacijos santraukoje.
Tai, kad J.Selivanovas užsiima skydliaukės problemomis, rodo ir jo 2011 m. mokslinis darbas žurnale „Chirurgija“, ir tai, kad jis buvo profesoriaus Vitalijaus Bašilovo asistentas.
V.Bašilovas, be kitų pasiekimų, „įnešė indėlį į skydliaukės chirurgiją“.
Iš otorinolaringologo A.Ščeglovo disertacijos aiškėja, kad jis taip pat yra chirurgas. Šis žmogus taip neatsilikdamas seka paskui V.Putiną, kad per viešus renginius net patenka į bendras fotografijas su valstybės vadovu.
Šio mediko svarbos įrodymu galima laikyti tai, kad pernai jo tėvas Nikolajus Ščeglovas, taip pat chirurgas, buvo padarytas Valstybės Dūmos deputatu, atstovaujančiu Kremliaus partijai „Vieningoji Rusija“.
Otorinolaringologas – o V.Putiną lydi keli šios specializacijos medikai – yra tas gydytojas, kuris, be kita ko, pirmasis gali aptikti skydliaukės problemas, tarp jų ir onkologines. Tada įsitraukia chirurgas ir onkologas.
V.Putinas yra viešai pademonstravęs susidomėjimą skydliaukės vėžio problema.
2020 metų liepą jis susitiko su Nacionalinio endokrinologijos medicinos tyrimų centro vadovu Ivanu Dedovu, kuris yra vyriausios V.Putino dukters Marijos viršininkas.
I.Dedovas prezidentui pasakojo apie didelį skydliaukės vėžio paplitimą ir apie naują hormoninį preparatą „Thyroxin“, kuris padeda kovoti su metastazėmis po operacijos.
„95–98 proc. atvejų pasveikstama?“ – paklausė V.Putinas ir išgirdo patvirtinantį atsakymą.
Atsiskyrė nuo pasaulio
Medikų sluoksniuose išties kalbama apie Rusijos prezidento sveikatos problemas. Ypač šios šnekos suaktyvėjo praėjusių metų rudens pradžioje, kai V.Putinas ėmė elgtis ypač keistai.
Po ilgo buvimo izoliacijoje dėl COVID-19 pandemijos valstybės vadovas pagaliau pradėjo rodytis tarp žmonių.
Rugsėjo 13 dieną jis susitiko su Rusijos paralimpiečiais ir net leido sportininkams jį glaudžiai apsupti.
Būtent taip, stovėdamas minioje, V.Putinas staiga paskelbė, kad turi eiti į izoliaciją, nes aplinkui per daug žmonių serga koronavirusu.
Ši žinia nustebino netgi Kremliaus lyderio aplinką. Jo atstovas spaudai D.Peskovas iš pradžių paneigė viršininko žodžius – neva prezidentas apie izoliaciją pasakė „vaizdžiai“. Nepaisant to, kitą dieną V.Putinas vis dėlto jau izoliavosi, Dūmos rinkimuose dalyvavo iš savo kabineto ir visą rugsėjį nesirodė viešumoje.
Ar prezidentui tada buvo atlikta kokia nors medicininė procedūra, nežinoma. Tačiau po to jis pradėjo bendrauti su žmonėmis labai dideliu atstumu – sėdėdamas priešingose milžiniškų stalų pusėse.
Anksčiau V.Putinas būdavo atitolęs nuo žmonių perkeltine šio žodžio prasme, o dabar jis tai ėmė daryti tiesioginiu būdu.
Tikruosius santykius tarp valdovo ir paprastų Rusijos žmonių galima lengvai suprasti iš šio epizodo.
Koronaviruso pandemiją V.Putinas praleido taip, kaip turbūt nedarė joks kitas valstybės vadovas pasaulyje: Rusijos prezidentas daugumą susitikimų vedė vaizdo ryšiu, o retus svečius pas save įsileisdavo tik po dviejų savaičių karantino ir atlikus jiems laboratorinius tyrimus. Iš visko buvo akivaizdu, kad lyderio sveikata – svarbiausias prioritetas.
Net ir tradicinę didžiąją Rusijos prezidento spaudos konferenciją 2020 metais nuspręsta surengti neįprastu formatu.
V.Putinas, D.Peskovas ir keli išrinktieji žurnalistai turėjo sėdėti vienoje nedidelėje patalpoje, o likusi žiniasklaidos atstovų minia – didelėje salėje, iš kurios žurnalistai uždavinėjo klausimus vaizdo ryšiu.
Žinoma, kad visi, kurie turėjo būti viename kambaryje su V.Putinu, įskaitant prezidento atstovą spaudai, prieš tai buvo išsiųsti į dviejų savaičių karantiną, o jam pasibaigus atliko COVID-19 testus.
D.Peskovo testas parodė teigiamą rezultatą ir jam nebuvo leista būti greta prezidento. Bet užkratą nešiojantis Kremliaus atstovas spaudai be problemų buvo pasodintas į bendrą salę, kurioje tuo metu buvo daugiau kaip 700 žmonių.
Tarp artimų giminių – daug medikų
V.Putino domėjimasis nemoksline medicina atrodo keistas žinant svarbų faktą apie prezidentą – jį supa gydytojai.
Valstybės vadovo vyriausia dukra Marija Voroncova baigė Maskvos valstybinio universiteto Medicinos fakultetą, greitai tapo Rusijos endokrinologijos centro vadovaujančia moksline bendradarbe, o vėliau – akcininke medicinos projekte „Nomeko“, kuris taiko ir naujus vėžio gydymo metodus. M.Voroncovos partneris šiame versle yra prezidento draugas oligarchas Jurijus Kovalčiukas.
V.Putino pusbrolis Jevgenijus Putinas visą gyvenimą dirbo vaikų chirurgu, jo žmona Dija – ginekologe, o visi trys jų vaikai baigė psichiatrijos studijas. Tiesa, ne visi jie dirba pagal profesiją, pirmenybę teikia karjerai „per blatą“ – Michailas gavo „Gazprom“ pirmininko pavaduotojo postą, o Ana kartu su vyru Sergejumi Civiliovu pirmiausia perėmė anglių gavybos įmonę „Kolmar“, o vėliau ir visą Kemerovo sritį – S.Civiliovas yra jos gubernatorius.
Michailo ir Anos sesuo Tatjana liko gydytoja ir net šioje profesijoje materialiai prakuto. Prieš V.Putinui atsiduriant didžiojoje politikoje Tatjana ištekėjo už mediko Anatolijaus Ptašuko ir tyliai dirbo Vladimiro miesto psichiatrijos ligoninėje. Giminaičio išrinkimo į Rusijos prezidento postą metais – 2000-aisiais – T.Ptašuk persikėlė į Maskvą: pirmiausia į Sveikatos apsaugos ministeriją, o vėliau tapo privačios farmacijos bendrovės „Biotek“ direktoriaus pavaduotoja. Vos tik T.Ptašuk atėjo į šią įmonę, „Biotek“ buvo įtraukta į valstybinę vaistų tiekimo programą ir nuo tada nuolat patenka tarp didžiausių naudos gavėjų viešuosiuose vaistų pirkimuose.
T.Ptašuk dukra Jelena taip pat yra gerai žinoma medicinos bendruomenėje. V.Putino giminaitė ištekėjo už Vasilijaus Židkovo ir vadovavo „Rusijos geležinkeliams“ priklausiančiai struktūrai „RŽD-Medicina“. J.Židkova pavardę išsaugojo ir po antrosios santuokos su JAV piliečiu Jevgenijumi Mulakandovu, taip pat susijusiu su medicina.
Parengta pagal „Projekt“ inf.
