Neslopstantis sujudimas dėl asmeninės informacijos rinkimo Lietuvoje (1)
Neseniai paskelbtais Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos pareigūnai elektroninės komunikacijos priemonių operatorių prašė suteikti informacijos apie privačių asmenų ryšius kelis ar net keliasdešimt kartų daugiau nei kitų Europos šalių pareigūnai (2009 m. Lietuvos pareigūnai to prašė 72,5 tūkst., o Latvijos – 26 tūkst., Suomijos – 4 tūkst. kartų).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2008 m. Lietuvoje to prašyta per 85 tūkst. kartų, Vokietijoje – 12,7 tūkst., Latvijoje – beveik 17 tūkst., Suomijos – 4 tūkst.
Kaip teigia Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius, Valstybės saugumo departamentas (VSD), užuot atlikęs analitinį darbą, kuria baudžiamąsias bylas ir organizuoja Lietuvos gyventojų baudžiamąjį persekiojimą (tai liudija E. Kusaitės, Gatajevų bylos). Teismai, užuot atlikę savarankiškus teisminius tyrimus bei teisminę teisėsaugos kontrolę, neretai tik aptarnauja slaptąsias tarnybas ir prokurorus. Slaptosios tarnybos, teisėsauga ir teismai Lietuvoje suaugo į vieningą ir piliečių laisvėms grėsmę keliančią struktūrą, nors turėtų būti savarankiški ir visuomenei atskaitingi.
Šie nuogąstavimai viešojoje erdvėje suintensyvėjo po neseniai priimto Operatyvinės veiklos įstatymo. Jo autoriai tvirtina, kad pataisos padės greičiau išaiškinti nusikaltimus, užtikrins efektyvesnę operatyvinių darbuotojų veiklą. Tačiau žmogaus teisių gynėjai norėtų papildomų saugiklių.
„Siūlome įtvirtinti privalomą normą, kad prokuratūra po baigiamojo pasiklausymo, jei medžiaga nenueina į teismą, žmogui atsiųstų raštišką pranešimą apie tai, kokiu pagrindu ir kiek laiko jis buvo persekiojamas“, – sakė komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulikas.
Pasak jo, šiuo metu yra galimybė nusiųsti tokį pranešimą, tačiau prokurorai sako, kad jie nesiunčia, nes tai kainuoja. „Mes siūlysime pataisą, kad visiems žmonėms, kurie buvo persekiojami, būtų nusiųsti tokie raštai. Tada žmogus turės teisę gintis, pirmiausia susipažinti su visa medžiaga, tai yra, pagal Asmens duomenų įstatymą galės susipažinti, kas apie jį buvo surinkta. Jeigu jis mato, kad neteisėtai ir galimai buvo pažeistos jo teisės, jis galės eiti į teismą. Prokurorai sako, kad tai bus sudėtingos bylos, jeigu žmonės pradės gintis, bet mes matome tai kaip saugiklį“, –šią savaitę žurnalistams sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulikas. Dalyvaujant atsakingiems pareigūnams šis komitetas svarstė Europos Komisijos ataskaitą dėl Duomenų saugojimo direktyvos taikymo.
V. Simulikas mano, kad jeigu žmogus bus privalomai informuojamas apie jo vykusį sekimą, pasiklausymo gali sumažėti. „Kiekvienas pareigūnas prieš kreipdamasis į teismą arba duodamas leidimą turės omenyje, kad žmogus galės save ginti, nes, pavyzdžiui, už pusės metų ar po metų jis gaus informaciją apie tai, kad jis buvo persekiojamas“, – sakė V. Simulikas.
„Komitetas nori žinoti tikslų skaičių, nes šiuo atveju tarnybos sako, kad tokių skaičių neteikia. Todėl mes įpareigojome vieną iš komiteto narių – Mantą Varašką – gauti visą statistiką, visas lenteles. Tada tos tarnybos, kurios davė leidimus arba paklausimus dėl pasiklausymo ar telefonu, ar internetu, bus kviečiamos, bus šnekamasi, komitetas tikrai šito klausimo nepaliks, mes norėsime žinoti tikslų skaičių“, – sakė V. Simulikas.
Jo duomenimis, teismai beveik automatiškai tvirtina leidimus pasiklausyti vieną ar kitą abonentą. „Aišku, labai gaila, bet naujos Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos leis be teismo pasiklausyti prokurorui nusprendus“, – sakė V. Simulikas.
Be to, Seimo Žmogaus teisių komitetas, anot Valerijaus Simuliko, ketina parengti rezoliucijos projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar Europos duomenų saugojimo direktyva nepažeidžia Konstitucijos. Europos duomenų saugojimo direktyva ES narėms nustatytas reikalavimas nuo 2007–2009 m. įpareigoti elektroninių ryšių operatorius saugoti srauto ir vietos nustatymo duomenis nuo šešių mėnesių iki dvejų metų sunkių nusikaltimų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslu. Direktyva taikoma fiksuotai ir mobiliajai telefonijai, interneto prieigai, elektroniniam paštui.
Nors V. Simulikas išsakęs nuogąstavimus akcentavo, jog tikisi, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirašys šitų Operatyvinės veiklos įstatymo pataisų, įvyko priešingai. Prezidentė ketvirtadienį pasirašė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, kurios, jos teigimu, apibrėžia aiškesnę ir skaidresnę nusikaltimais įtariamų asmenų persekiojimo tvarką bei numato papildomus žmogaus teisių saugiklius.
“Atsižvelgdama į visuomenės nuogąstavimus, kad įstatymas gali atverti galimybes nekontroliuojamam žmonių persekiojimui, šalies vadovė įstatymo pataisas dar kartą aptarė su žmogaus teisių specialistais, teisininkais ir pasirašė jį tik įsitikinusi, kad įstatymas nenumato jokių galimybių klausytis įtariamųjų pokalbių be teismo leidimo”, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Seimo gegužės 12 dieną priimtomis pataisomis iš dalies pakeista telefoninių pokalbių klausymosi ir kito slapto sekimo sankcionavimo tvarka. Pagal jas, teisėjas leis slapta klausyti nebe konkretaus telefono numerio, o asmens. Tokiu būdu sumažės darbo krūviai ir teisėjams, ir prokurorams. Mat dabar sankcijos reikia prašyti atskiram telefonui numeriui. Be to, leidimas klausytis telefoninių pokalbių galios 12 mėnesių ir negalės būti pratęsiamas.
Duomenis apie fizinių ir juridinių asmenų finansines operacijas įstatymu leista gauti ne tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), bet ir kitoms teisėsaugos institucijoms. Griežtesnė operatyvinio persekiojimo tvarka, pasak prezidentės, užtikrins galimybes greičiau surinkti įrodymus ir neleis vilkinti ikiteisminio tyrimo.
