Maskvos gyventojai: Vilnius - taip pat rusų miestas (55)
Ukrainos krizė ir Krymo prijungimas prie Rusijos – didžiausią rezonansą sukėlę pastarųjų mėnesių įvykiai. Apie tai kalbėjo ir tebekalba visas pasaulis, Vakarai vis ieško būdų kalbėtis ir derėtis su Rusija, sulaikę kvėpavimą žmonės laukia, kas bus toliau, kokių veiksmų imsis Rusijos valdžia, kaip pakryps įvykiai Rytų Ukrainoje. Nepaisant to, kad didžioji pasaulio bendruomenės dalis pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus ir politiką Ukrainoje, jo reitingai ir palaikymas šalies viduje šoktelėjo į viršų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
DELFI nusprendė Maskvos gatvėse atlikti apklausą, kurios metu aiškinosi, kokia gyventojų nuomonė dėl Krymo prisijungimo iš tiesų ir kaip jie vertina tai, kad visas pasaulis šiuos Rusijos veiksmus smerkia. Apklausos rezultatai parodė, kad nepriklausomai nuo amžiaus ar profesijos, didžioji dalis rusų iš tiesų džiaugiasi, kad Krymas tapo Rusijos dalimi ir nė kiek neišgyvena dėl to, kad nuo Rusijos nusigręžė Europa ir JAV.
Žurnalistė Darija, ukrainietė, gimusi Rusijoje
„Bandau persiplėšti tarp dviejų valstybių – Rusijos ir Ukrainos, todėl vertinu susiklosčiusią situaciją emocionaliau nei mano draugai rusai. Pamenu, kai viskas prasidėjo, aš sakiau, kad tai būtų niekšiškas ir žemas Rusijos elgesys. Buvo pasinaudota tinkamu momentu bei Ukrainos silpnumu, tačiau nuo propagandos niekur nepasislėpsi. Rusijoje rodomos televizijos laidos, kuriose ekspertai pranašauja Ukrainos padalijimą. Ukrainoje rodomos laidos apie tai, jog Rusija keletą metų ruošėsi Krymo užėmimui. Teigiama, kad Krymo valdžia prorusiška, o Rusija Ukrainos ramybėje nepaliks, juk didysis brolis – tai juoda žymė visiems laikams.
Visoms kitoms šalims galima stoti į Europos Sąjungą, NATO ar dar kur nors, o Ukrainai to daryti kažkodėl negalima. Ji atsisakė stoti į Muitų sąjungą ir Rusija negali susitaikyti su tokiu jos sprendimu. Ekonomistai ir ekspertai vienu balsu tvirtina, kad be Ukrainos Muitų sąjunga netenka prasmės.
Tuo tarpu Vakarai skleidžia savąją propagandą – jie turi savo antirusiškų metodų, apie juos nekalbėsiu – juk viskas ir taip yra aišku. Tačiau Rusijos elgesys taip pat yra akivaizdus: ji tikina, kad NATO gali dislokuoti savo raketas Kryme ir kitur Ukrainoje, o perversmą suorganizavo Vakarai. Šia pozicija Rusija vadovaujasi įsikišdama į kitos suverenios valstybės reikalus.
Man kelia baimę tai, kad nebejaučiamos ribos tarp to, ką valdžia mano, kad gali sau leisti, o visa rusų tauta ją palaiko. Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos internetinėje svetainėje kovo mėn. pabaigoje buvo paviešinta Ukrainos Konstitucija, kurios reikalauja Rusija. Teigiama, kad Ukraina turi tapti federacija, rusų kalba turi būti pripažinta valstybine kalba, taip pat keliami ir kiti reikalavimai.
Neįsivaizduoju kitos valstybės, kurios atžvilgiu Rusija galėtų sau leisti taip elgtis. Valdžios atstovai tikina ginantys savo piliečius Ukrainos teritorijoje. Apsidžiaugiau, kai V. Putinas pranešė neketinantis judėti gilyn į Pietryčių Ukrainą. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog V. Putino kalba buvo suformuota tokiu būdu, kad kiekvienas išgirstų tai, ką norėjo išgirsti. Tie, kas norėjo išgirsti, jog Rusija nepretenduoja į Pietvakarių Ukrainą, tai ir išgirdo. Tačiau tie, kas norėjo išgirsti, jog Rusija gins savo tėvynainius kad ir kur jie bebūtų, būtent šį variantą ir išgirdo. Iš politologų sužinojau, kad Pietryčių Ukrainoje Krymo scenarijus nesuveikė, todėl ieškoma kitų šios teritorijos kontroliavimo būdų. Jei Ukraina taptų federacija, regionai įgytų daugiau savarankiškumo ir viskas taptų daug paprasčiau.
Dalyvavau Maskvoje surengtame taikos mitinge. Pasisakau prieš karą ir prieš bet kokį Rusijos kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus. Mane žudo žmonių pasisakymai, jog šiuo metu Ukrainos situacija yra labai prasta, todėl Rusija turi teisę kištis ir daryti ten tvarką. Taip teigiantys Rusijos piliečiai galėtų daryti tvarką savo šalyje. Kiekvienai valstybei turėtų būti suteikiama teisė išgyventi sunkmetį, tačiau kitoms valstybėms neturėtų būti leidžiama išnaudoti susidariusios situacijos.
Ukraina tapo Vakarų ir Rusijos santykių aiškinimosi aikštele. Ši šalis yra plėšoma į gabalus, nuo to nukenčia taikūs gyventojai. Tikiuosi, kad situacija Ukrainoje greitu metu stabilizuosis ir nebebus jokių provokacijų. Dar aš tikiuosi, kad pavyks išvengti pilietinio ar bet kokio kito karo“.
Mados tinklaraštininkė Svetlana Paderina
„Krymo prijungimą prie Rusijos esu linkusi vertinti labiau neigiamai nei teigiamai, tačiau nieko nesuprantu politikos srityje. Matau tik bendrą pasaulinės bendruomenės reakciją į šią situaciją ir man atrodo, kad Ukrainos vientisumo pažeidimas šiuo atveju toli gražu neprisideda prie teigiamo Rusijos įvaizdžio formavimo. Iš esmės mane tenkino, kaip mes gyvenome iki šiol, todėl nenorėčiau kardinaliai gadinti santykių su kitomis valstybėmis, įskaitant Ukrainą ir Europos Sąjungos šalis nares“.
Istorikė ir literatūrologė Jana Demčenko
„Neturiu jokių imperialistinių užmojų, man buvo gera gyventi ir iki šiol. Į Krymą aš nevažiuoju, nežinau, ko galėčiau pasimokyti iš šios situacijos. Tačiau ekonominės ir politinės šių įvykių pasekmės kol kas dar neaiškios, tai kelia nerimą“.
Aleksejus, muzikos pasaulio atstovas ir fotografas
„Nors aš teigiamai vertinu Rusijos veiksmus Kryme, mano manymu, tai kelia per daug papildomų problemų mūsų šaliai. Kalbu apie finansines išlaidas, o taip pat ir tokius banalius dalykus kaip pasų ir automobilių numerių keitimas, žemėlapių ir vadovėlių perleidimas bei daugybė kitų sudėtingų dalykų“.
Vadimas, pensininkas
„Tuo pačiu metu tai ir gerai, ir blogai. Galvos skausmo bus daugiau nei reikia. Tai kaip tik tas atvejis, kai negali būti vienareikšmiškų pliusų ar minusų. Žinoma, niekada neabejojau, kad Krymas – tai rusų teritorija.
Bet dabar susipykome su visais, santykiai su Ukraina sugadinti, o tai yra svarbu. Tačiau jei kažkada dalis Ukrainos būtų perduota Rusijai, o vėliau būtų pamiršta tą dalį grąžinti, ukrainiečiai apie tai prisimintų kiekvieną dieną.
Istoriškai Krymas – tai Rusijos teritorija“.
Profesorius Viktoras
„Krymo prijungimą vertinu teigiamai. Iš viso neturėjo įvykti tai, kas įvyko, kalbu apie Tarybų Sąjungos griūtį. Visa tai – viena žemė, viena tauta. Buvusios Tarybų Sąjungos šalys aišku gali būti nepriklausomos, bet įsivaizduokite, kas būtų, jei padalintume trijų kambarių butą: vieniems tektų virtuvė, kitiems – kambarys, o kaip gi gyventi?“
DELFI: Vis dėlto daugelis valstybių pasirinko gyvenimo atskirai kelią. Ar manote, kad ir Baltijos valstybes reikėtų prijungti?
„Baltijos valstybių iš viso iš tikrųjų nėra – visa tai dirbtinai sukurta. Štai, pavyzdžiui, Vilnius – juk tai buvo Rusijos miestas. Atsiverskite istoriją ir paskaitykite“.
Nenorėjęs prisistatyti vyriškis su ūsais ir juodu lietpalčiu
„Jau seniai buvo laikas prisijungti Krymą. Paprasčiausiai Krymas – tai totorių žemė, kuri priklausė taip pat ir rusams“.
DELFI: Tiesa, tačiau juk anksčiau daug teritorijų priklausė rusams...
„Krymas – nuo seno rusų žemė, juk mokėtės istorijos mokykloje. Rusija Krymą išlaisvino nuo turkų, totoriai šioje žemėje buvo nuo seno, tačiau jų buvo nedaug, Kryme visada buvo rusų gyvenviečių. Krymas – tai rusų žemė, kurioje gyvena rusai“.
DELFI: Tačiau rusai gyvena daug kur...
„Jokių problemų neiškils. A. Lavrovas susitarė su J. Kerry. Rytų Ukraina taps federacine. Odesoje vyksta demonstracijos, Luhanskas ir Doneckas vienijasi dėl atsiskyrimo nuo Kijevo ir banditų fašistų. Tiesa, pas jus Lietuvoje irgi fašistai.
Rusai turi gyventi su rusais. Lietuvos prijungti nereikia – tegul ji gyvena Europoje su jūsų euru. Pas jus problemos irgi prasidės jau greitu metu.
Paklauskite bet kurio ruso, o aš esu rusas, - Krymas visada buvo rusų žemė. Jis ir liks rusų žeme, o fašizmą reikia išnaikinti“.
DELFI: Kodėl tuomet visas pasaulis smerkia Rusiją, jei, Jūsų nuomone, viskas daroma teisingai?
„Žiniasklaidos priemonės jų tinkamai neinformuoja. Prisiminkite istoriją: Charkovą, Luhanską, Donecką ir Dambasą taip pat prijungė prie Ukrainos. Tai įvyko po revoliucijos, todėl tai taip pat nuo seno rusų žemės. Todėl jie kovoja, kad galėtų prisijungti prie Rusijos, arba galėtų bent jau atsiskirti nuo Kijevo, nes Rytai maitina visą Ukrainą. Pažiūrėsim, kas bus. Nereikia lepinti fašistų – juos išnaikins. Karo nebus“.
Žurnalistė Jelena Titok
„Na...kalbant atvirai, niekaip to prisijungimo nevertinu. Asmeniškai man Krymo prijungimas prie Rusijos nei naudingas, nei nuostolingas. Buvau Kryme vos kartą ir neketinu ten vykti artimiausioje ateityje. Mano draugas šiuo metu Kryme, man patinka klausytis istorijų apie tai, kaip žmonės ten džiūgauja – bent kažkam yra gera. Tačiau jokio džiaugsmo ar patriotizmo pliūpsnio tikrai nepatyriau. Tačiau manau, kad referendumo rezultatus vis dėlto reikėtų pripažinti. Žmonės patys pasirinko, jei jie nori būti Rusijoje, kodėl gi ne?
Pensininkė Sofija
„Anksčiau buvo gerai – važiuodavome į Krymą ilsėtis, viskas buvo daug laisviau, o pastaruoju metu pasidarė sudėtingiau – tenka ilgai laukti pasienyje. Esu labai patenkinta tuo, kas įvyko.
DELFI: Bet juk visas pasaulis smerkia...
„Papyks ir nustos. Tikiu mūsų prezidentu, visi jį palaiko, visa Rusija. Su laiku tai pripažins ir visas pasaulis.
Mano vyras iš Donecko. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo badas, todėl iš Briansko jų proseneliai su šeimomis išvažiavo į Ukrainos Donecko miestą – žemė ten buvo derlinga. Visi ten rusai, tik gimę Ukrainoje, širdyje jie rusai. Pietų Ukrainoje gyvena iš Pamaskvės atvažiavę žmonės. Paprasčiausiai ten buvo derlingos stepės, o dabar viskas sugriuvę. Buvau ten šių metų sausio mėn., žinau, kaip ten gyvena pensininkai. Ukrainai geriau jau nebus, štai aš padedu ten gyvenančiai vyro tetai“.
Programuotoja Julija, ukrainietė, gyvenanti Maskvoje
„Mano nuomone, visa tai yra gerai, ypač turint omenyje, kad žmonės patys to norėjo. Esu ukrainietė, tačiau gyvenu Maskvoje daugiau nei 20 metų. Esu iš Kijevo.
Patys žinote, kokia situacija šiuo metu Ukrainoje, o Kryme didžioji dalis gyventojų – rusakalbiai, juk tai ne Vakarų Ukraina. Todėl jiems, o taip pat ir mums toks variantas labai tinkamas.
DELFI: O kaip gi visas pasaulis, kuris smerkia?
Pradėkime nuo to, kad JAV – tai dar ne visas pasaulis. Pagalvokite, kokia jų vykdoma užsienio politika... Gal pagaliau visi nustos jų klausyti, kiek gi galima? Jugoslavija Europos viduryje buvo bombarduojama, tada visi jų paklausė, galbūt dabar elgsis atsargiau. Kryme viskas vyko taikiai, jokių karinių veiksmų nebuvo, todėl manau, kad viskas vyko gerai ir ramiai. Būtų gerai, jei Ukrainoje viskas taip ir pasibaigtų, pasitelkus rinkimus“.
Pardavėja Irina
Mano duktė „Skype“ programa bendrauja su mergaite iš Simferopolio. Jie labai gražiai draugauja, ji labai apsidžiaugė, kad dabar galės pas mus atvažiuoti ne 21 dienai, o visai vasarai.
O Vakarai tegul pyksta. Esame didelė šalis – mus papurtys, nuo to bus tik geriau, nes esame apsnūdę.
Pinigų rasime. Atstatėme Čečėniją, atstatysime ir Krymą.
Verslininkė Veronika
Labai teigiamai vertinu tai, kad Krymas pagaliau prijungtas prie Rusijos. Ilgai laukėme šio momento ir jis pagaliau atėjo.
Manau, kad Krymas nuo seno yra rusų žemė, kurią Nikita Chruščiovas padovanojo Ukrainai šios šalies ir Rusijos 300-mečio susijungimo proga. Tik sugriuvus TSRS sužinojau, kad Krymas – tai Ukraina, iki tol visada maniau, kad tai – Rusijos teritorija. Vaikystėje ilsėdavausi Kryme, niekas ten nekalbėjo ukrainietiškai, į galvą net nebūtų atėję, kad tai – Ukraina.
DELFI: Bet juk visas pasaulis tai pasmerkė...
Tegul smerkia, turime rūpintis savo ir Kryme gyvenančių žmonių interesais, jei norime, kad Krymas būtų Rusija ir Krymo gyventojai taip pat to nori. Jie turi kovoti dėl šių savo teisių, o tai, kad pasaulinė bendruomenė prieš... Niekada visi patenkinti nebūna, mes taip pat pasisakome prieš tai, ką daro JAV, tačiau jie nesiskaito su mūsų nuomone ir elgiasi taip, kaip jiems reikia. Kiekviena valstybė turi ginti savo interesus.
Žurnalistė Darija, ukrainietė, gimusi Rusijoje
„Bandau persiplėšti tarp dviejų valstybių – Rusijos ir Ukrainos, todėl vertinu susiklosčiusią situaciją emocionaliau nei mano draugai rusai. Pamenu, kai viskas prasidėjo, aš sakiau, kad tai būtų niekšiškas ir žemas Rusijos elgesys. Buvo pasinaudota tinkamu momentu bei Ukrainos silpnumu, tačiau nuo propagandos niekur nepasislėpsi. Rusijoje rodomos televizijos laidos, kuriose ekspertai pranašauja Ukrainos padalijimą. Ukrainoje rodomos laidos apie tai, jog Rusija keletą metų ruošėsi Krymo užėmimui. Teigiama, kad Krymo valdžia prorusiška, o Rusija Ukrainos ramybėje nepaliks, juk didysis brolis – tai juoda žymė visiems laikams.
Visoms kitoms šalims galima stoti į Europos Sąjungą, NATO ar dar kur nors, o Ukrainai to daryti kažkodėl negalima. Ji atsisakė stoti į Muitų sąjungą ir Rusija negali susitaikyti su tokiu jos sprendimu. Ekonomistai ir ekspertai vienu balsu tvirtina, kad be Ukrainos Muitų sąjunga netenka prasmės.
Tuo tarpu Vakarai skleidžia savąją propagandą – jie turi savo antirusiškų metodų, apie juos nekalbėsiu – juk viskas ir taip yra aišku. Tačiau Rusijos elgesys taip pat yra akivaizdus: ji tikina, kad NATO gali dislokuoti savo raketas Kryme ir kitur Ukrainoje, o perversmą suorganizavo Vakarai. Šia pozicija Rusija vadovaujasi įsikišdama į kitos suverenios valstybės reikalus.
Man kelia baimę tai, kad nebejaučiamos ribos tarp to, ką valdžia mano, kad gali sau leisti, o visa rusų tauta ją palaiko. Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos internetinėje svetainėje kovo mėn. pabaigoje buvo paviešinta Ukrainos Konstitucija, kurios reikalauja Rusija. Teigiama, kad Ukraina turi tapti federacija, rusų kalba turi būti pripažinta valstybine kalba, taip pat keliami ir kiti reikalavimai.
Neįsivaizduoju kitos valstybės, kurios atžvilgiu Rusija galėtų sau leisti taip elgtis. Valdžios atstovai tikina ginantys savo piliečius Ukrainos teritorijoje. Apsidžiaugiau, kai V. Putinas pranešė neketinantis judėti gilyn į Pietryčių Ukrainą. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog V. Putino kalba buvo suformuota tokiu būdu, kad kiekvienas išgirstų tai, ką norėjo išgirsti. Tie, kas norėjo išgirsti, jog Rusija nepretenduoja į Pietvakarių Ukrainą, tai ir išgirdo. Tačiau tie, kas norėjo išgirsti, jog Rusija gins savo tėvynainius kad ir kur jie bebūtų, būtent šį variantą ir išgirdo. Iš politologų sužinojau, kad Pietryčių Ukrainoje Krymo scenarijus nesuveikė, todėl ieškoma kitų šios teritorijos kontroliavimo būdų. Jei Ukraina taptų federacija, regionai įgytų daugiau savarankiškumo ir viskas taptų daug paprasčiau.
Dalyvavau Maskvoje surengtame taikos mitinge. Pasisakau prieš karą ir prieš bet kokį Rusijos kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus. Mane žudo žmonių pasisakymai, jog šiuo metu Ukrainos situacija yra labai prasta, todėl Rusija turi teisę kištis ir daryti ten tvarką. Taip teigiantys Rusijos piliečiai galėtų daryti tvarką savo šalyje. Kiekvienai valstybei turėtų būti suteikiama teisė išgyventi sunkmetį, tačiau kitoms valstybėms neturėtų būti leidžiama išnaudoti susidariusios situacijos.
Ukraina tapo Vakarų ir Rusijos santykių aiškinimosi aikštele. Ši šalis yra plėšoma į gabalus, nuo to nukenčia taikūs gyventojai. Tikiuosi, kad situacija Ukrainoje greitu metu stabilizuosis ir nebebus jokių provokacijų. Dar aš tikiuosi, kad pavyks išvengti pilietinio ar bet kokio kito karo“.
Mados tinklaraštininkė Svetlana Paderina
„Krymo prijungimą prie Rusijos esu linkusi vertinti labiau neigiamai nei teigiamai, tačiau nieko nesuprantu politikos srityje. Matau tik bendrą pasaulinės bendruomenės reakciją į šią situaciją ir man atrodo, kad Ukrainos vientisumo pažeidimas šiuo atveju toli gražu neprisideda prie teigiamo Rusijos įvaizdžio formavimo. Iš esmės mane tenkino, kaip mes gyvenome iki šiol, todėl nenorėčiau kardinaliai gadinti santykių su kitomis valstybėmis, įskaitant Ukrainą ir Europos Sąjungos šalis nares“.
Istorikė ir literatūrologė Jana Demčenko
„Neturiu jokių imperialistinių užmojų, man buvo gera gyventi ir iki šiol. Į Krymą aš nevažiuoju, nežinau, ko galėčiau pasimokyti iš šios situacijos. Tačiau ekonominės ir politinės šių įvykių pasekmės kol kas dar neaiškios, tai kelia nerimą“.
Aleksejus, muzikos pasaulio atstovas ir fotografas
„Nors aš teigiamai vertinu Rusijos veiksmus Kryme, mano manymu, tai kelia per daug papildomų problemų mūsų šaliai. Kalbu apie finansines išlaidas, o taip pat ir tokius banalius dalykus kaip pasų ir automobilių numerių keitimas, žemėlapių ir vadovėlių perleidimas bei daugybė kitų sudėtingų dalykų“.
Vadimas, pensininkas
„Tuo pačiu metu tai ir gerai, ir blogai. Galvos skausmo bus daugiau nei reikia. Tai kaip tik tas atvejis, kai negali būti vienareikšmiškų pliusų ar minusų. Žinoma, niekada neabejojau, kad Krymas – tai rusų teritorija.
Bet dabar susipykome su visais, santykiai su Ukraina sugadinti, o tai yra svarbu. Tačiau jei kažkada dalis Ukrainos būtų perduota Rusijai, o vėliau būtų pamiršta tą dalį grąžinti, ukrainiečiai apie tai prisimintų kiekvieną dieną.
Istoriškai Krymas – tai Rusijos teritorija“.
Profesorius Viktoras
„Krymo prijungimą vertinu teigiamai. Iš viso neturėjo įvykti tai, kas įvyko, kalbu apie Tarybų Sąjungos griūtį. Visa tai – viena žemė, viena tauta. Buvusios Tarybų Sąjungos šalys aišku gali būti nepriklausomos, bet įsivaizduokite, kas būtų, jei padalintume trijų kambarių butą: vieniems tektų virtuvė, kitiems – kambarys, o kaip gi gyventi?“
DELFI: Vis dėlto daugelis valstybių pasirinko gyvenimo atskirai kelią. Ar manote, kad ir Baltijos valstybes reikėtų prijungti?
„Baltijos valstybių iš viso iš tikrųjų nėra – visa tai dirbtinai sukurta. Štai, pavyzdžiui, Vilnius – juk tai buvo Rusijos miestas. Atsiverskite istoriją ir paskaitykite“.
Nenorėjęs prisistatyti vyriškis su ūsais ir juodu lietpalčiu
„Jau seniai buvo laikas prisijungti Krymą. Paprasčiausiai Krymas – tai totorių žemė, kuri priklausė taip pat ir rusams“.
DELFI: Tiesa, tačiau juk anksčiau daug teritorijų priklausė rusams...
„Krymas – nuo seno rusų žemė, juk mokėtės istorijos mokykloje. Rusija Krymą išlaisvino nuo turkų, totoriai šioje žemėje buvo nuo seno, tačiau jų buvo nedaug, Kryme visada buvo rusų gyvenviečių. Krymas – tai rusų žemė, kurioje gyvena rusai“.
DELFI: Tačiau rusai gyvena daug kur...
„Jokių problemų neiškils. A. Lavrovas susitarė su J. Kerry. Rytų Ukraina taps federacine. Odesoje vyksta demonstracijos, Luhanskas ir Doneckas vienijasi dėl atsiskyrimo nuo Kijevo ir banditų fašistų. Tiesa, pas jus Lietuvoje irgi fašistai.
Rusai turi gyventi su rusais. Lietuvos prijungti nereikia – tegul ji gyvena Europoje su jūsų euru. Pas jus problemos irgi prasidės jau greitu metu.
Paklauskite bet kurio ruso, o aš esu rusas, - Krymas visada buvo rusų žemė. Jis ir liks rusų žeme, o fašizmą reikia išnaikinti“.
DELFI: Kodėl tuomet visas pasaulis smerkia Rusiją, jei, Jūsų nuomone, viskas daroma teisingai?
„Žiniasklaidos priemonės jų tinkamai neinformuoja. Prisiminkite istoriją: Charkovą, Luhanską, Donecką ir Dambasą taip pat prijungė prie Ukrainos. Tai įvyko po revoliucijos, todėl tai taip pat nuo seno rusų žemės. Todėl jie kovoja, kad galėtų prisijungti prie Rusijos, arba galėtų bent jau atsiskirti nuo Kijevo, nes Rytai maitina visą Ukrainą. Pažiūrėsim, kas bus. Nereikia lepinti fašistų – juos išnaikins. Karo nebus“.
Žurnalistė Jelena Titok
„Na...kalbant atvirai, niekaip to prisijungimo nevertinu. Asmeniškai man Krymo prijungimas prie Rusijos nei naudingas, nei nuostolingas. Buvau Kryme vos kartą ir neketinu ten vykti artimiausioje ateityje. Mano draugas šiuo metu Kryme, man patinka klausytis istorijų apie tai, kaip žmonės ten džiūgauja – bent kažkam yra gera. Tačiau jokio džiaugsmo ar patriotizmo pliūpsnio tikrai nepatyriau. Tačiau manau, kad referendumo rezultatus vis dėlto reikėtų pripažinti. Žmonės patys pasirinko, jei jie nori būti Rusijoje, kodėl gi ne?
Pensininkė Sofija
„Anksčiau buvo gerai – važiuodavome į Krymą ilsėtis, viskas buvo daug laisviau, o pastaruoju metu pasidarė sudėtingiau – tenka ilgai laukti pasienyje. Esu labai patenkinta tuo, kas įvyko.
DELFI: Bet juk visas pasaulis smerkia...
„Papyks ir nustos. Tikiu mūsų prezidentu, visi jį palaiko, visa Rusija. Su laiku tai pripažins ir visas pasaulis.
Mano vyras iš Donecko. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo badas, todėl iš Briansko jų proseneliai su šeimomis išvažiavo į Ukrainos Donecko miestą – žemė ten buvo derlinga. Visi ten rusai, tik gimę Ukrainoje, širdyje jie rusai. Pietų Ukrainoje gyvena iš Pamaskvės atvažiavę žmonės. Paprasčiausiai ten buvo derlingos stepės, o dabar viskas sugriuvę. Buvau ten šių metų sausio mėn., žinau, kaip ten gyvena pensininkai. Ukrainai geriau jau nebus, štai aš padedu ten gyvenančiai vyro tetai“.
Programuotoja Julija, ukrainietė, gyvenanti Maskvoje
„Mano nuomone, visa tai yra gerai, ypač turint omenyje, kad žmonės patys to norėjo. Esu ukrainietė, tačiau gyvenu Maskvoje daugiau nei 20 metų. Esu iš Kijevo.
Patys žinote, kokia situacija šiuo metu Ukrainoje, o Kryme didžioji dalis gyventojų – rusakalbiai, juk tai ne Vakarų Ukraina. Todėl jiems, o taip pat ir mums toks variantas labai tinkamas.
DELFI: O kaip gi visas pasaulis, kuris smerkia?
Pradėkime nuo to, kad JAV – tai dar ne visas pasaulis. Pagalvokite, kokia jų vykdoma užsienio politika... Gal pagaliau visi nustos jų klausyti, kiek gi galima? Jugoslavija Europos viduryje buvo bombarduojama, tada visi jų paklausė, galbūt dabar elgsis atsargiau. Kryme viskas vyko taikiai, jokių karinių veiksmų nebuvo, todėl manau, kad viskas vyko gerai ir ramiai. Būtų gerai, jei Ukrainoje viskas taip ir pasibaigtų, pasitelkus rinkimus“.
Pardavėja Irina
Mano duktė „Skype“ programa bendrauja su mergaite iš Simferopolio. Jie labai gražiai draugauja, ji labai apsidžiaugė, kad dabar galės pas mus atvažiuoti ne 21 dienai, o visai vasarai.
O Vakarai tegul pyksta. Esame didelė šalis – mus papurtys, nuo to bus tik geriau, nes esame apsnūdę.
Pinigų rasime. Atstatėme Čečėniją, atstatysime ir Krymą.
Verslininkė Veronika
Labai teigiamai vertinu tai, kad Krymas pagaliau prijungtas prie Rusijos. Ilgai laukėme šio momento ir jis pagaliau atėjo.
Manau, kad Krymas nuo seno yra rusų žemė, kurią Nikita Chruščiovas padovanojo Ukrainai šios šalies ir Rusijos 300-mečio susijungimo proga. Tik sugriuvus TSRS sužinojau, kad Krymas – tai Ukraina, iki tol visada maniau, kad tai – Rusijos teritorija. Vaikystėje ilsėdavausi Kryme, niekas ten nekalbėjo ukrainietiškai, į galvą net nebūtų atėję, kad tai – Ukraina.
DELFI: Bet juk visas pasaulis tai pasmerkė...
Tegul smerkia, turime rūpintis savo ir Kryme gyvenančių žmonių interesais, jei norime, kad Krymas būtų Rusija ir Krymo gyventojai taip pat to nori. Jie turi kovoti dėl šių savo teisių, o tai, kad pasaulinė bendruomenė prieš... Niekada visi patenkinti nebūna, mes taip pat pasisakome prieš tai, ką daro JAV, tačiau jie nesiskaito su mūsų nuomone ir elgiasi taip, kaip jiems reikia. Kiekviena valstybė turi ginti savo interesus.
(8)
(0)
(1)