Internetas buvo kuriamas kaip atvira erdvė laisvam žodžiui ir mintims, tačiau labai greitai paaiškėjo, kad jis tapo patogia platforma sadistams, rasistams, teroristams, prievartautojams ir kitiems nusikaltėliams. Kilo klausimas, kaip apsaugoti žmones nuo žalingo turinio (ir ar verta tai daryti)? Taip atsirado moderatoriaus profesija. Visame pasaulyje tokių moderatorių armijos dieną naktį peržiūri ir atrenka interneto turinį. Pasak Facebook, moderatoriai kasdien įvertina milijonus turinio vienetų. Su kokiais sunkumais ir etinėmis prieštaromis tenka susidurti moderatoriams, o taip pat nevienprasmišką svetainių turinio skelbimo politiką rašo Verge.

Po YouTube paleidimo 2005 metais kompanija labai greitai – jau kitais metais – įkūrė dešimties žmonių SQUAD (Safety, Quality, and User Advocacy Department, saugumo, kokybės ir vartotojų apsaugos) komandą, kuri peržiūrėdavo įkeltus vaizdo įrašus, kuriuos vartotojai pažymėdavo kaip įžeidžiamus ar žalingus. YouTube sparčiai peraugo iš formato, kuriame giminaičiai dalinosi tarp savęs šeimyniniais vaizdo įrašais, į vietą, kurioje netrūko mėgėjiškos ir profesionalios pornografijos, video, kurioje tyčiojamasi ir žiauriai elgiamasi su vaikais ir gyvūnais. SQUAD pradėjo kuri tokio turinio atsijojimo taisykles. Iš pradžių padalinio darbuotojai vadovavosi paprastu argumentu: „Ar galėčiau šį video parodyti savo artimiesiems?“ – tačiau ilgainiui pasidarė aišku, kad būtinas griežtesnis ir oficialiai patvirtintas reglamentas. 2007 metais YouTube paskelbė pirmąsias naudojimosi svetaine taisykles – pagal jas, buvo draudžiama įkelti pornografiją, brukalus, nusikaltimų vykdymo, prievartos, grasinimų ir neapykantos kurstymo vaizdo įrašus. Tačiau dėl griežtai neapibrėžtų šių taisyklių terminų, piktavaliams liko pakankamai veiksmų laisvės.

Vystantis interneto platformoms, panašūs daliniai buvo kuriami ir kitose kompanijose. Ėmė rastis atskiros firmos (pavyzdžiui, Modsquad), teikiančios kitoms kompanijoms turinio moderavimo paslaugas. Šią temą žmonės nagrinėdavo moksliniuose darbuose universitetuose, SQUAD pobūdžio skyriuose stažuodavosi aspirantai. Tačiau, nepaisant audringo profesijos vystymosi, moderatoriai, kaip ir anksčiau, lieka izoliuoti nuo kitų darbuotojų. Dažniausiai jų biuro dalis būna toli nuo kitų, užtemdyta, o kompiuterių ekranai apsaugoti nuo pašalinių žvilgsnių. Jie neturi teisės šokiruojančio turinio rodyti kolegoms (to, beje, ir nereikia – darosi bloga netgi vien nuo pasakojimų) ir viešinti savo kompanijos moderavimo principų.

Moderatoriai kasdien peržiūrėdami žiaurius video ir vaizdus, patiria didžiulį stresą. Kai kas nusigeria, kai ką kamuoja nemiga ir nerviniai priepuoliai. Pasak buvusios YouTube SQUAD darbuotojos Julie Mora-Blanco, siekdama padėti savo darbuotojams, kompanija pradėjo teikti jiems psichoterapijos seansus. Dabar tokios kompanijos, kaip Google, Microsoft, Yahoo, Facebook ir Kik, siunčia darbuotojus į psichologinio atsparumo treniruotes, organizuoja ekspertų konsultacijas savižudybių, žiauraus elgesio su vaikais, prievartos prieš moteris, terorizmo ir kt. klausimais. Moderatoriams pateikiama nuodugni veiksmų instrukcija. Tačiau daugelis kompanijų šią darbuotojų „kastą“ ir toliau suvokia kaip žmonijos „šiukšlių valytojų“ grupę. Amerikiečių firmos dažnai moderatoriais samdo Trečiojo pasaulio šalių gyventojus, atkakliai ieškančius nors kokio darbo.

Pasigilinus, šie „šiukšlininkai“ daro didžiulę įtaką mūsų gyvenimui. Taip pat ir pasaulio politikai. Kai 2009 metais, per protesto akcijas Teherane, prezidento rinkimuose laimėjus Mahmudui Ahmadinedžadui, buvo nušauta Neda Agha-Soltan, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota merginos mirtis, kaipmat pasklido po internetą. Kaip pasakoja Mora-Blanco, YouTube SQUAD nusprendė neblokuoti šio įrašo, nors jame ir rodomos prievartos scenos, ką svetainės taisyklės draudė. YouTube programuotojai turėjo skubiai sukurti vaizdo įrašui mygtuką, įspėjantį apie įraše esantį smurtą. Agha-Soltan vaizdo įrašai tapo labai svarbūs Irano opozicijai. Ir tada SQUAD atsisakymas aklai paklusti instrukcijai pademonstravo, kokie įtakingi turinio moderatoriai. Jie daro įtaką „žodžio laisvei, politinei opozicijai, socialinėms normoms, naudotojų saugumui ir gyvenimo prasmės suvokimui“, rašo Verge.

Komentarai (4)