Mokslininkai paaiškino, kokia nauda iš keiksmažodžių: privalumų ne ką mažiau, nei trūkumų! ()
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apibendrinant keiksmams skirtas mokslines publikacijas, galima padaryti išvadą, kad keiktis nėra taip blogai, kaip esame pratę manyti. Tačiau, kaip ir visais atvejais, čia svarbu neperlenkti lazdos, nebent jūsų svajonė – negauti paaukštinimo darbe.
- Svarbu vieta. Žinoma, kiekvienoje kompanijoje savos tradicijos ir santykiai su keiksmais, tačiau esama ir bendrų tendencijų. Tad, anot Wall Street Journal, necenzūriniai išsireiškimai dažnai naudojami aktorių ir kūrybinių specialybių žmonių atrankos agentūrose, konsultavimo firmose, investicijų bankuose (linkėjimai „The Wolf of Wall Street“), gamybos kompanijose, o taip pat medijų ir kino versle. Tuo tarpu valstybės valdymo, žmogiškųjų išteklių agentūrose ar mažmeninėje prekyboje kažin ar daugiaukščiai keiksmai bus palankiai įvertinti.
- Keikimasis tinka ne visiems ir privalo derėti su žmogaus asmenybe ir tuo, kaip juos vertina aplinkiniai. Barakas Obama paskelbė planuojantis „išspardyti subines“, ir tai daugeliui patiko, tačiau jeigu panašų prezidento sutuoktinė Michelle Obama, visuomenė ne tik neapsidžiaugtų, bet, veikiausiai, būtų nemaloniai sukrėsta.
- Būtina pažinti savo auditoriją. Akivaizdu, kad mestelėti stiprų žodelį kalbant su kolega ir su klientu – skirtingi dalykai.
- Naudojant nenorminę leksiką kaip kilimo korporatyvinėje hierarchijoje ar draugų susiradimo priemone, vertėtų vengti pernelyg stiprių išsireiškimų. Nors psichologai ir teigia, kad keiksmai sutvirtina kolektyvą, daugelis ir toliau mano, kad keiksmai darbe – nekompetentingumo, savikontrolės trūkumo ir nebrandumo požymis. 2012 metais JAV vykdytoje apklausoje 64 % darbuotojų sakė, kad apie nuolat besikeikiantį kolegą susidarys blogesnę nuomonę. 57 % pasakė, kad nebūtų linkę pakelti pareigose darbuotoją, leidžiantį sau biure naudoti netinkamus išsireiškimu. Įdomu, kad įpratimas naudoti nenormatyvinę leksiką priklauso nuo užimamos padėties: jei bendrai darbe keikiasi 51 % apklaustųjų, tai tarp aukščiausių vadovų ši dalis yra tik 13 %.
- Besikeikiančioms moterims verta būti dvigubai atsargesnėms – naudotis keiksmažodžiais gali būti taip pat efektyvu, kaip ir pavojinga.Pasak Vivian de Klerk, Rodso universiteto (PAR) lingvistės, šiurkščius išsireiškimus naudojančias moteris aplinkiniai vertina negatyviau, nei tą patį darančius vyrus. Tyrėja iš N. Zelandijos Elizabeth Gordon tvirtina, kad visuomenėje egzistuoja stereotipas: besikeikiančią moterį klausytojai sieja su žema socialine klase ir netvirtais moraliniais įsitikinimais.
▲
(13)
(5)
(8)