Vos išgirdę terminą „sekso instruktorius“ iš karto įsivaizduojame pilvotą vyresnio amžiaus vyruką sportiniais šortais ir ilgomis kojinėmis, vaikštinėjantį aplink lovą. Akiniai slysta jo prakaituota nosimi ir jis itin energingai šūkčioja komandas greta kažkuo užsiimančiai porai.

Galbūt jis rankoje laiko garsiakalbį ir primena plaukimo trenerius, dirbančius baseinuose. Tokiu atveju tikėtina, kad įsivaizduojamas asmuo laiko lūpomis suspaudęs švilpuką. Toks sekso instruktorius turėtų būti itin aktyvus ir negailėdamas savęs reguliuoti visą lytinių santykių procesą.

Laimei, kaip rašo womenshealthmag.com, konsultavimasis su sekso instruktoriumi nereiškia, kad teks atlaikyti tiesioginę kritikos laviną tuo metu, kai iš visų jėgų mėginsite sugebėjimus demonstruoti lovoje.

Kas yra sekso instruktorius?

Tenka pripažinti, kad tikslaus šios profesijos apibūdinimo nėra. Kitaip tariant, skirtingų sekso instruktorių darbo pobūdis gali būti vis kitoks. Galbūt kai kurie iš jų atvyks pas jus į namus, stebės, kaip viską atliekate, o tada duos patarimų. Vis tik kiti šios srities specialistai, tarp kurių ir sertifikuota seksologė ir sekso mokytoja Patti Britton, dar vadinama sekso instruktorių motina, savo darbą grindžia pokalbių metodika. Tokie specialistai siūlo kartu aptarti, kaip klientai galėtų pagerinti savo seksualinį gyvenimą ir įveikti erotinius barjerus. Net jei toks sekso instruktorių darbo apibūdinimas jums primena terapiją, vis tik šie du dalykai yra skirtingi.

Pagal dažniausiai naudojamą apibrėžimą sekso instruktorius – tai specialistas, pateikiantis įžvalgų, kaip klientai galėtų pagerinti savo seksualinį gyvenimą ir įveikti erotinius barjerus. „Dauguma turi vienokių ar kitokių sunkumų ar iššūkių, susijusių su seksualumu, kuriuos norėtų įveikti,“ – įsitikinusi sertifikuota somatinio sekso mokytoja, sertifikuota hipnoterapeutė, sekso ir santykių trenerė Annette Gates, veiklą vykdanti JAV Naujosios Meksikos valstijoje, Albukerkės mieste.

Jos pačios teigimu, darbas, kurį ji atlieka, skirtas sukurti saugią erdvę, kurioje žmonės galėtų kalbėti apie seksą, savo fantazijas, juos traumavusias patirtis, nesaugumo jausmą keliančius dalykus ir baimes. Anot A. Gates, svarbu kad apie tai pavyktų kalbėti nejaučiant gėdos.

Kaip aiškino specialistė, ji integruoja kliento istoriją į gydymą orientuodamasi į praktinį pritaikymą. Būdama sekso instruktore ji nesigilina į emocinius ar psichologinius blokus. Užuot tai dariusi ji žvelgia į kliento situaciją kaip į pradinį tašką, iš kurio turi būti judama į priekį ieškant praktinių sprendimų.

Kaip vyksta darbas su sekso instruktoriumi?

A. Gates tikslas – padėti klientams išsiaiškinti, kokie jų seksualiniai lūkesčiai, ir nudriekti kelią jiems įgyvendinti. Su klientais ji susitinka savo biure, o atliekamo darbo esmė – pokalbiai. Ji parengia veiksmų planą, o tada siunčia klientą namo su užduotimis, kurias jis privalo atlikti iki kito susitikimo. Į užduočių sąrašą patenka kvėpavimo technikos, skatinančios suvokimą ir relaksaciją, ir kontroliuojamas lytinių organų lietimas, padedantis klientui pažinti savo kūną ir nustatyti jį erotiškai jaudinančius dalykus.

Pavyzdžiui, A. Gates darbe gali pasitaikyti situacija, kai tenka dirbti su santuokoje 20 metų gyvenančia ir niekada orgazmo nepatyrusia moterimi. Tokiu atveju pirmojo susitikimo metu klientės būtų paprašyta atsakyti į klausimus apie asmeninius jos masturbavimosi ypatumus: kaip dažnai ji tai daro ir ar ji palankiai žvelgia į sekso žaisliukų naudojimą.

Specialistė pas ją konsultuotis atvykusią moterį pamokytų, kaip sekti savo susijaudinimo ciklą, pasiūlytų detalių atsipalaiduoti skirtų metodų. Moteriai tektų užduotis šiuos patarimus išmėginti praktiškai namuose, o kai ji jaustųsi pažįstanti savo kūną šiek tiek labiau, kartu su A. Gates ji judėtų į priekį – klientės poreikiai ir lūkesčiai būtų įtraukti į seksualinius santykius su partneriu.

Kuo sekso treneris skiriasi nuo sekso terapeuto?

Sekso terapeutų darbas – vertinti su seksualiniu gyvenimu susijusius nesklandumus žvelgiant iš psichologinės perspektyvos. Psichoterapeutu ir sekso terapeutu dirbantis Ianas Kerneris paaiškino, kad nepaisant fakto, kad nėra specialios sekso terapeutų darbo licencijavimo tvarkos, „The American Association of Sexuality Educators, Counselors, and Therapists“ (AASECT) organizacija taiko griežtus standartus kandidatams, pageidaujantiems gauti atitinkamą sertifikatą.

Taigi sekso terapeutas – tai specialistas, vertinantis su seksualiniu gyvenimu susijusius nesklandumus žvelgdamas iš psichologinės perspektyvos. Sertifikuoti sekso terapeutai dirba laikydamiesi etikos kodo: jie privalo būti įgiję tinkamą išsilavinimą ir sukaupę darbo patirties, garantuojančios jiems atitinkamą terapeuto licenciją.

„Egzistuoja daugybė garantijų, apibrėžiančių darbo kokybę, išsilavinimą ir asmenybinius požymius,“ – patikino I. Kerneris.

Ar darbas su sekso treneriu gali turėti neigiamų pasekmių?

Skirtingai nei sekso terapija, „sekso instruktavimas nėra grįstas aiškia filosofija“. Bemaž kiekvienas gali imtis šios veiklos ir jeigu vieni – tokie kaip A. Gates – ateina į šią profesiją turėdami išsilavinimą ir terapinės patirties, tai kiti viso to neturi.

„Manau, kad dėl tos priežasties, kad sekso instruktoriai nėra terapeutai, jie linkę matyti save kaip daugiau praktikus, nagrinėti tai, kas vyksta ir ką reiktų daryti kitaip“, – komentuoja I. Kerneris. Jie siūlo klientams seksualinio tobulėjimo pagrindus, tačiau jų programos nebūtinai paremtos išsimokslinimu, patirtimi ar sertifikatais, be ko sekso terapeutas negalėtų apsieiti.

Pasak klinikinio psichologo, mokslų daktaro Davido Ley, be viso to sekso instruktoriai „kartais susiduria su jų jėgas pranokstančiomis problemomis, kurioms jiems stinga kompetencijos – psichinės sveikatos klausimais, itin konfliktiškais santykiais ir panašiai. „Manau, kad instruktoriai iš tiesų gali būti labai svarbi sudedamoji dalis sekso terapijoje ir psichinės sveikatos terapijoje, – neabejoja specialistas, – kol jie gauna paramą, priežiūrą ir konsultavimą.“

Kam sekso instruktorius gali padėti?

Iš esmės, seksas yra labai subjektyvus dalykas: yra žmonių, kuriems atrodo, kad jų problemas geriau sprendžia masažas, asmeninis treniravimas ar tantrinės instrukcijos, nei psichoanalizė.

A. Gates aiškina, kad su sekso instruktoriais susitinkantys žmonės linkę tai daryti dėl to, „kad nenori girdėti diagnozių ir būti priskirti tam tikrai disfunkcijos kategorijai“. Jie nenori turėti gydymo grafiko, nes paprasčiausiai nenori jaustis taip, lyg su jais kažkas būtų negerai. Vietoj to jie nori, kad kažkas nedelsiant padėtų pagerinti jų situaciją. (Turint tai omenyje, ieškant pagalbos dėl savo psichinės sveikatos, sunkios depresijos ar psichiatrinės diagnozės, geriau šias problemas patikėti licencijuotam teraeutui.)

„Galima rasti žmogų, kuris tikrai nuostabus, tačiau nėra licencijuotas terapeutas, nes jis gali turėti unikalų požiūrį ir aistrą seksualumui, – pažymi I. Kerneris. – Galų gale, renkasi pats žmogus.“ Taigi, prieš imdamiesi sekso instruktoriaus paslaugų turite atlikti namų darbus.
 

Komentarai ()