2018 m. balandžio mėnesį Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (LR SAM) sukūrė uždarą darbo grupę, kuriai buvo suformuota užduotis iki š.m. liepos 31 d. paruošti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų dar labiau sugriežtintas tabako reguliavimas: ne tik išplėstos nerūkymo zonos, bet ir įvestas tabako gaminių pardavimas tiesiogiai neprieinamu būdu (angl. retail display ban) ir bendrinė tabako gaminių pakuotė (BTGP) (angl. plain packaging),kuria bus suvienodinami visi tabako gaminių pakeliai.

Kas yra bendrinė tabako gaminių pakuotė?

Įvedus bendrinę tabako gaminių pakuotę, kitaip tariant, suvienodinus cigarečių ir kitų tabako gaminių pakelius, nuo tabako gaminių pakuočių būtų nuimti visi tabako gamintojų prekių ženklai: logotipai, spalvos, grafinio dizaino elementai. Būtų leidžiama naudoti tik standartinio, vienodo dydžio pakuotę su vienodu šriftu visiems tabako gaminiams, nepriklausomai nuo gamintojo.

BTGP politikos rezultatai Australijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje

Pirmoji šalis, įsivedusi bendrinę tabako gaminių pakuotę – Australija (2012 m.). Europoje tabako gaminių prekės ženklų cenzūra įvesta Prancūzijoje (2017 metais) ir Jungtinėje Karalystėje (2017). Ji taip pat priimta ir bus įgyvendinta Vengrijoje (2019), Airijoje (2018), Norvegijoje (2018) ir Slovėnijoje (2020).

Dažnai klaidingai galvojama, kad bendrinė tabako gaminių pakuotė – ES direktyva. „Tabako gaminių prekės ženklų cenzūra buvo atmesta Europos Parlamento, tai nėra priemonė, kurią ES šalys narės turi privalomai įgyvendinti“ – sakė Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas. „Dar daugiau, daugelyje ekonomiškai stiprių ir didelį dėmesį visuomenės sveikatos iniciatyvoms skiriančių Europos šalių tabako gaminių prekės ženklų cenzūra buvo atmesta arba bent jau atidėta iki kol bus matoma šios politikos efektyvumo įrodymų. Tarp tokių šalių - Vokietija, Švedija, Šveicarija, Italija, Ispanija, taip pat - Portugalija, Graikija ir Bulgarija“.

Rezultatai iš Australijos rodo, kad bendrinė tabako gaminių pakuotė ne tik sustabdė ilgus metus trukusį rūkymo mastų mažėjimą, bet ir rekordiškai – net 20% - padidino nelegalių cigarečių kiekį rinkoje. Dabar nelegalių cigarečių pardavimai sudaro 14% visos rinkos, kad vyriausybei prisireikė įkurti naują su tuo kovojančią instituciją – ‘Tobacco TaskForce’.

Ankstyvieji rezultatai iš Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės rodo, kad bendrinė tabako gaminių pakuotė nesumažino tabako gaminių pardavimų ar rūkymo mastų, o nepraėjus nė mėnesiui po tabako prekių ženklų uždraudimo Jungtinėje Karalystėje gatvėse jau buvo randamos padirbtos tabako gaminių pakuotės. Prancūzijos Sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškė, kad bendrinė tabako gaminių pakuotė niekaip nesumažins rūkančiųjų skaičiaus.

Tabako gamintojai: bendrinė tabako gaminių pakuotė - ne tik neefektyvi, bet dar ir kenksminga Lietuvai

Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vadovo Arno Neverausko teigimu, siekiant mažinti rūkančiųjų skaičių būtinos ilgalaikės priemonės. „Suprantama, kad akcizų didinti Vyriausybė drastiškai negali – kiekvienas padidintas procentas didina kontrabandos mastus, kadangi nelegaliai įvežamos cigaretės iš Rusijos ir Baltarusijos kainuoja kelis kartus pigiau. Tačiau tai nereiškia, kad negalėdami didinti akcizų turime griebtis ekstravagantiškų, pasaulyje nepasiteisinusių ir niekur apčiuopiamų rezultatų nerodančių politinių priemonių. Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, tokios priemonės ne tik neduoda norimų rezultatų, bet dar ir turės neigiamą efektą valstybės biudžetui ir šalies įvaizdžiui investuotojų akyse“ – sakė jis.

Valstybei šios politikos įvedimas, tabako gamintojų teigimu, kainuos daug.

Pirma – valstybės biudžetas praras įplaukas, sumažėjusias dėl to, kad rūkantieji ims rūkyti pigesnes cigaretes. Anot asociacijos, atlikti tyrimai rodo, kad renkantis tarp dviejų identiškų pakelių, vartotojai visuomet renkasi pigiausią produktą. Prekės ženklų cenzūra yra nenaudinga valstybei, nes visoje tabako rinkoje įsivyraus pigiausi tabako gaminiai ir valstybė surinks mažiau akcizų mokesčio ir PVM. Kitaip tariant, įvedus bendrinę tabako gaminių pakuotę rūkantieji nerūkys mažiau, o ims rūkyti pigesnes cigaretes, todėl vienintelis rezultatas – mažiau įplaukų į valstybės biudžetą.

Antra – tai potencialiai padidins nelegalios prekybos mastus. Kaip minėta, bendrinės tabako gaminių pakuotės įvedimas Australijoje nelegalių cigarečių skaičius padidino 20%, o Australijos muitinė turėjo sukurti papildomus padalinius kovai su išaugusia nelegalia prekyba. Dabar inovatyvių, originalių tabako gaminių pakuočių padirbimas kainuoja brangiai, o prekės ženklų suvienodinimas padirbinėtojams leistų jas daug lengviau ir pigiau padirbti. „Dar 2011 metais Lietuvoje kontrabandinių cigarečių rinka siekė daugiau nei 40 proc., kai praeitais metais ji jau tesiekė apie 19 proc. Nesinorėtų, kad teisėsaugos ir valdžios įdirbis nuplauktų perniek. Juo labiau žinant, kad net esant 19 proc. nelegaliai rinkai, šalies biudžetas per metus negavo apie 50 mln. eurų pajamų“ – sakė Arnas Neverauskas.

Trečia – šios politikos įvedimas siųstų neigiamus signalus užsienio investuotojams. Anot asociacijos, tabako kompanijos veikiančios Lietuvoje yra vienos iš Lietuvos ambasadorių užsienio investuotojams. Tokių drastiškų priemonių svarstymas atgraso tiek nuo investicijų, tiek verčia perspėti galimus investuotojus: pirma, šalis siunčia signalą, kad eksperimentuoja su neįrodyto efektyvumo politinėmis iniciatyvomis, antra -  po tabako gali sekti analogiški veiksmai cukraus, druskos, riebalų turintiems produktams, alkoholiui ir kt. Investuotojai tikrai į tai atkreips dėmesį, žinant, kad gaivieji gėrimai turintys pridėtinio cukraus, potencialiai gali būti kiti eilėje, kuriems bus pradėta taikyti bendrinė pakuotė.

Be kita ko, šios politikos įvedimas potencialiai pažeistų tarptautinėje, ES ir Lietuvos teisėje įtvirtintas pramoninės intelektinės nuosavybės teises į prekių ženklą, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Konstitucijoje įtvirtintą prekių ženklo savininko nuosavybės teisę ir pažeistų Konstitucijoje bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintą žodžio (informacijos) laisvę bei ES teisėje įtvirtintą laisvo prekių judėjimo principą.

Komentarai ()