Chia, kriptovaliuta, sumanyta kaip „žalioji“ bitkoino alternatyva, sukėlė pasaulinį standžiųjų diskų deficitą. Šią kriptovaliutą sukūrusios kompanijos Chia Network prezidentas Gene'as Hoffmanas pripažįsta, kad „mes tam tikra prasme sunaikinome trumpo laiko teikimo grandinę“, bet nesutinka, kad tai taps aplinkosaugine problema.

Bitkoinui egzistuoti reikia vadinamųjų kasėjų, kurie atlieka daugybę tinklą palaikančių bereikalingų skaičiavimų, vadinamų darbo patvirtinimų. Naujausi tyrimai rodo, kad bitkoinas dabar sunaudoja 0,53 proc. pasaulyje tiekiamos elektros. Tuo tarpu Chia naudoja vietos įrodymo metodą, kur vietoje skaičiavimų naudojama tuščia standžiųjų diskų talpa. Kuo daugiau vietos kasėjas skiria užduočiai, tuo didesnė tikimybė gauti naujas monetas.

Teoriškai tam reikia mažiau energijos, bet anksčiau šiais metais paleidus valiutą, šoktelėjo standžiųjų diskų paklauSa. Dabar Chia kasimui naudojama ~12 milijonų terabaitų standžiųjų diskų erdvės, ir šis dydis nuo kovo mėnesio auga eksponentiškai. Kai New Scientist vos prieš porą savaičių pirmą kartą pranešė apie Chia, šis skaičius buvo vos 3 milijonai terabaitų.

Šių diskų gamybai ir veikimui reikia energijos, ir yra pranešimų, kad kasimui vykdomas nuolatinis jų nuskaitymas ir rašymas sudilina juos per kelias savaites, ir jie tampa beverčiai. Hoffmanas teigia, kad ši problema aktuali tik pigiausiems diskams.

Dėl padidėjusios paklausos gerokai išaugo standžiųjų diskų kainos, ypač didesnių modelių. Standžiųjų diskų gamintojo Western Digital akcijų vertė nuo $52 metų pradžioje išaugo iki $73, o konkurento Seagate per tą patį periodą išaugo nuo $60 iki $94.

Hoffmanas sako besistebintis Chia skiriamos diskų vietos augimu ir pripažįsta, kad dėl to trumpuoju laikotarpiu veikiausiai kils laikini sutrikimai tiekimo grandinėje.

Ilguoju laikotarpiu, jo manymu, Chia sukelta padidėjusi paklausa sumažins standžiųjų diskų kainą, nes gamintojai padidins gamybą. Be to, jis tikras, kad netgi toliau augdamas, šis tinklas bitkoino energijos sąnaudų nepasieks.

Hoffmanas pažymi, kad jei visi per metus parduodami diskai – kuriuose galėtų tilpti daugmaž 1 zetabaitas, ar 1 milijardas terabaitų – būtų panaudoti vien Chia kasimui, jie vis viena naudotų mažiau nei 1 procentą dabar bitkoinams naudojamos energijos. Tačiau tiksliai kiek Chia tinklas naudoja energijos, nežinoma, nes kriptovaliuta pernelyg nauja, kad tyrėjai galėtų patikimai ją įvertinti.

„Esu tikras, jei turėtume visus 7 zettabaitus vietos [maždaug tokia visų pasaulio standžiųjų diskų talpa], visą laisvą vietą – išjungus Google, išjungus Amazon, išjungus Facebook – metinės energijos sąnaudos vis viena būtų mažesnės,“ tvirtina Hoffmanas.

Bet jis pritaria, kad Chia augimui reikės nemenkų išteklių. „Tiesą sakant, Tesla nėra žalesnė už dviratį, bet visi žinome kaip tokių kompromisų vertę,“ pažymi jis.

Hoffmanas teigia, kad bitkonai dabartine savo forma nėra tvarūs, bet buvo „per plauką nuo tikslo“. Jo manymu, problemos su bitkoinu prasidėjo, kai buvo sukurta specializuota techninė įranga, galinti bitkoinus kasti sparčiau, nei standartiniai kompiuteriai. Tai sukėlė ginklavimosi varžybas, išauginusias energijos sąnaudas, sako jis, tačiau tvirtina, kad Chia toks posūkis negresia.

Aggelos Kiayias iš Edinburgho universiteto, JK, sako, kad būtina analizuoti naujas kriptovaliutų technologijas, kad būtų galima įvertinti, ar joms reikalingi ištekliai, tokie, kaip daugybė standžiųjų diskų, pateisina jų teikiamą naudą. „Vertinant dabartinius skaičius, būti tik mažiau už bitkoiną energijos reikalaujančiu, yra visai neaukšta kartelė „žaliajai“ technologijai,“ sako jis.

Matthew Sparkes
www.newscientist.com

Komentarai (6)