Iš kur atsirado skustagalviai ir kaip iš visa apimančio jaunimo judėjimo, tai virto rasistinės neapykantos grupe (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Eskaluojamas smurtas ir subkultūros padėtis šiandien
Laikui bėgant, Nacionalinio fronto partijos pastangos uzurpuoti skinhedų kultūrą, pastarąją pradėjo naikinti iš vidaus. Pavyzdžiui, „Sham 69“, viena sėkmingiausių aštuntojo dešimtmečio punk grupių (ir viena su neįprastai dideliu skinheadų gerbėjų būriu), visiškai nustojo koncertuoti po to, kai Nacionalinį frontą remiantys skinheadai 1979 m. pradėjo riaušes koncerte.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje taip pat buvo pastebėtas paskutinis skinhedų daugiakultūriškumas su 2 Tone stiliaus muzika, kurioje septintojo dešimtmečio stiliaus ska maišėsi su pankroku. Kai šis žanras išnyko, susikūrė Oi! žanro muzika. Oi! buvo žinomas kaip darbininkų klasės skinhedų etnoso derinimas su pankroko energija.
Beveik nuo pat pradžių šį žanrą pamėgo dešinieji nacionalistai. 1981 m. išleistas garsus rinktinis Oi! muzikos albumas „Strength Thru Oi!“, (tariamai per klaidą) sukurtas pagal nacių šūkį. Albumo viršelyje taip pat buvo liūdnai pagarsėjęs neonacis, kuris tais pačiais metais buvo nuteistas už juodaodžių jaunuolių užpuolimą geležinkelio stotyje.
Muzika ir smurtas susipynė. Ryškiausiai tai pasireiškė 1981 m. Southall riaušėse. Tą dieną du skinhedų pilni autobusai išvyko į koncertą Southall mieste, Londono priemiestyje, kuriame tuo metu gyveno daug indų ir pakistaniečių. Skinhedai pakeliui į koncertą sutiko azijietę moterį ir spyrė jai galvą, daužė langus ir niokojo įmones.
Pasipiktinę indai ir pakistaniečiai nusekė skinhedus į aludę, kurioje vyko koncertas. Netrukus po to prasidėjo žiaurios muštynės.
„Skinhedai dėvėjo Nacionalinio fronto aprangą, visur dėvėjo svastikas, o ant jų švarkų buvo užrašas „Nacionalinis frontas“. „Jie prisiglaudė už policijos barikadų ir apmėtė minią akmenimis. Užuot juos sulaikę, policija tiesiog atstūmė juos atgal. Nenuostabu, kad žmonės pradėjo keršyti“, - pasakojo vienas iš riaušių liudininkų.
Southall incidentas sustiprino skinhedų suvokimą kaip atvirai rasistinę ir smurtaujančią subkultūrą. Maždaug tuo pačiu metu Teksase ir Vidurio Vakaruose pradėjo ryškėti pirmieji Amerikos skinhedai. Nuskustas galvas, odinius švarkus ir svastikos tatuiruotes vilkinčios gaujos greitai išgarsėjo dėl neapykantos žydams, juodaodžiams ir LGBTQ bendruomenei.
Nuo tada skinhedų gaujos buvo atsakingos už siaubingą smurtą visoje Amerikoje, panašiai kaip už liūdnai pagarsėjusias Southall riaušes Londone.
XX a. 8 dešimtmetyje skustagalviai suskilo į rasistus ir antirasistus. Įtakingiausia šios pakraipos organizacija yra 8 dešimtmečio pabaigoje Niujorke įsikūrę „Skustagalviai prieš rasinę nelygybę“ (Skinheads against racial prejudice, SHARP).
Nuo 9 dešimtmečio judėjimas išplito po pasaulį, ypač JAV, Vokietijoje ir Rusijoje. Nuo pat judėjimo atsiradimo skustagalviai buvo vietinių futbolo komandų sirgaliai, dažnai kovodavo su kitų komandų gerbėjais ir taip prisidėjo prie sirgalių chuliganizmo atsiradimo.
