Prisiekusius mokslo ir technikos gerbėjus skubame įspėti - šioje publikacijoje nerasite nieko "moksliško", nebent galėsite "praplėsti" intymaus gyvenimo akiratį ir įvertinti ypač praktišką mūsų protėvių patirtį kai kuriuose pikantiškuose reikaluose. Nors straipsnis ir labai nestandartinis, ypač mūsų tematikai, bet skaitytojams siūlant, nusprendėme publikuoti - tiesiog kaip "atpalaiduojančią pauzę smegenų pravėdinimui".

"Gera žmona turėtų siekti, kad į pirmųjų santuokos metų pabaigą sueitis vyktų kartą per savaitę, o besibaigiant penktiesiems metams - kartą per mėnesį".

Šių pamokymų šaltinis - "Santuokinių intymių santykių instrukcija vardan šventos santuokos paslapties dvasinio tyrumo augimo, Ruthos Smythers, mylimos L.D. Smytherso, Arkadijos metodistų bažnyčios rytų regioninės konferencijos pastoriaus, sutuoktinės, parašyta 1894 Viešpaties metų vasarą".

Skaitykite ir džiaukitės (ar atvirkščiai, liūdėkite - čia jau kaip kam), kad gyvenate ne XIX amžiuje.

Jautriai merginai, kuriai teko laimė gauti tinkamą išsilavinimą, vestuvių diena - pati laimingiausia ir pati siaubingiausia diena gyvenime. Teigiama pusė yra pačios vestuvės: nuostabi ir įkvepianti ceremonija simbolizuoja nuotakos triumfą, kai vyras garantuoja visų jos poreikių patenkinimą iki gyvenimo pabaigos, o ji pati tampa dėmesio centru. Neigiama pusė - santuokinė naktis, kurios metu nuotaka, taip sakant, turi užmokėti už muziką pirmą kartą patirdama visą lytinio gyvenimo siaubą.

Pradžioje, brangioji skaitytoja, leiskite Jums patikėti gluminančią tiesą. Kai kurios merginos pirmosios santuokinės nakties išbandymus pasitinka su smalsumu ir pasitenkinimu. Saugokitės tokio požiūrio! Egoistiškas ir gašlus vyras gali lengvai pasinaudoti tokia žmona. Niekuomet nereikia pamiršti pagrindinės santuokinio gyvenimo taisyklės: duoti mažai, duoti retai ir, svarbiausia, duoti nenoriai.

Kitaip tai, kas galėtų būti tikroji santuoka, virs seksualinių troškimų orgija. Kita vertus, jaunos žmonos teroras neturi pasiekti kraštutinumo. Kadangi lytinis gyvenimas geriausiu atveju yra atstumiantis, o blogiausiu - skausmingas, moteris turi jį kęsti ir daro tai nuo laikų pradžios, o už viską jai atlyginama namais ir vaikais, per tai atsirandančiais šiame pasaulyje.

Žinoma, idealus sutuoktinis būtų tas vyras, kuris artinasi prie žmonos tik jai pareikalavus ir tik dėl palikuonių pradėjimo, tačiau tokio nesavanaudiškumo nereikėtų laukti iš paprasto vyro. Dauguma vyrų, jeigu jiems neatsakoma, lytinių santykių reikalautų beveik kiekvieną dieną. Išmintinga žmona leis daugiausia dvi trumpas sueitis per savaitę pirmaisiais santuokinio gyvenimo mėnesiais. Bėgant laikui ji darys viską, kad tai vyktų dar rečiau. Labiausiai siekiant šio tikslo žmonai gali padėti negalavimų, noro miegoti ir galvos skausmo imitacija.

Ginčai, niurzgėjimas, priekaištai taip pat gali būti labai veiksmingi, jeigu juos atidėsime vėlam vakarui, likus maždaug valandai iki to, kai vyras paprastai pradeda kabinėtis. Išmintinga žmona visuomet pasirengusi rasti naujų, tobulesnių atsakymo vyrui ir jo meilinimosi sustabdymo metodų. Gera žmona turi siekti, kad besibaigiant pirmiesiems santuokos metams sueičių skaičius sumažėtų iki vienos per savaitę, o besibaigiant penktiesiems metams - iki karto per mėnesį.

Artėjant dešimtosioms santuokos metinėms daugeliui žmonų pavyksta užbaigti vaikų gimdymą ir pasiekti galutinį tikslą: nutraukti visus lytinius kontaktus su vyru. Tuo metu, siekdama sulaikyti vyrą namuose, ji jau gali pasinaudoti jo meile vaikams bei visuomenės įtaka. Siekdama sumažinti lytinio gyvenimo dažnumą iki minimumo, išmintinga žmona turi skirti dėmesio lytinių kontaktų kokybės ribojimui. Daugelis vyrų iš prigimties yra gana gašlūs, ir jeigu jiems suteikiama bent nedidelė galimybė, jie išnaudos ją įvairiems labiausiai atstumiantiems būdams. Tarp šių būdų, be kitų, galima paminėti atvejį, kai normalus lytinis aktas baigiasi nenormaliose pozose, bei tai, kai vyras laižo moters kūną ir duoda jai laižyti savo bjaurų kūną.

Nuogybė, pokalbiai apie lytinį gyvenimą, pasakojimų apie jį skaitymas, piešinių ir fotografijų, vaizduojančių lytinį aktą, žiūrėjimas, yra pražūtingas užsiėmimas, vyrams lengvai tampantis įpročiu, jeigu jiems tai leidžiama. Išmintinga žmona įves taisyklę neleisti vyrui matyti jos nepridengto kūno ir niekuomet neleis jam demonstruoti savo nepridengto kūno jai. Lytinis aktas, jeigu jis neišvengiamas, turi vykti visiškoje tamsoje.

Daugelis moterų vilki drobinius naktinius marškinius, o vyrai - pižamas. Jais persirengti reikėtų atskiruose kambariuose. Sueities metu jų nereikia nusivilkti. Tokiu būdu matosi kiek įmanoma mažiau nuogo kūno. Kai žmona užsivilks naktinius marškinius ir išjungs visas šviesas, ji turi nejudėdama gulėti ant lovos ir laukti vyro. Kai šis apgraibomis įeis į kambarį ji neturi išleisti jokių garsų, išduodančių, kuria kryptimi jos ieškoti.

Tegul vyras pats ieško kelio tamsoje. Visada yra tikimybė, kad jis atsitrenks ar lengvai susimuš, o tai žmona gali išnaudoti mandagiai atsisakydama sueities. Vyrui radus moterį, ji turi gulėti nejudėdama. Bet kokį jos judesį optimistiškai nusiteikęs vyras gali suvokti kaip lytinio susijaudinimo ženklą.

Jeigu jis bando pabučiuoti į lūpas, ji turi truputį pasukti galvą, kad bučinys tektų skruostui. Jeigu jis bando pabučiuoti ranką, ją reikėtų suspausti į kumštį. Jeigu jis bando pakelti jos naktinius marškinius ir pabučiuoti dar kur nors, ji turi greitai atitraukti marškinius, iššokti iš lovos ir pareikšti, kad gamta ją šaukia į tualetą. Tai užgesins jo norą bučiuoti ten, kur draudžiama. Jei vyras bandys ją suvilioti saldžiomis kalbomis, išmintinga žmona tučtuojau turi prisiminti kokį nors kasdienį, nelytinį klausimą ir nedelsdama jį užduoti. Bėgant laikui vyras supras, kad lytino kontakto reikia siekti be erotinės įžangos.

Vyrui užbaigus aktą, išmintinga žmona turi pradėti jį graužti dėl smulkių vyriškų darbų, kuriuos ji jam yra užmačiusi kitai dienai. Daugelis vyrų didelę dalį lytinio pasitenkinimo gauna ramiai atsipalaiduodami po akto. Tokiu būdu žmona privers vyrą įsitikinti, kad tuo metu neįmanoma pasidžiaugti ramybe. Kitu atveju jis gaus stimulą netrukus vėl viską pakartoti.

Vilties suteikia tai, kad tuo atveju, jei ir šeima, ir mokykla, ir bažnyčia, ir socialinė aplinka vyrui įskiepijo gilų kaltės jausmą dėl savo lytinio instinkto, ir dėl to prie santuokos ložės jis ateina jausdamas kaltę ir gėdą, pusė darbo palenkiant vyrą reikiama kryptimi jau yra padaryta.

Išmintinga žmona pasinaudoja tokia situacija ir nenuvargdama siekia savo tikslo: iš pradžių apriboti, o vėliau - visiškai atpratinti vyrą trokšti bet kokių lytinio gyvenimo apraiškų.

Šaltinis: "The Madison Institute Newsletter", Fall Issue 1894: Spiritual Guidance Press, New York City.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Komentarai (31)