[Išsami tema] Iškelta nauja beprotiška hipotezė – ateiviai gali perkelti ištisas planetas, su tikslu išsiųsti užkoduotą žinutę kitoms civilizacijoms (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Klemensas ir jo kolegos siūlo panaudoti kažką panašaus į asteroido dydį, kurį būtų galima nustatyti teisingu kursu, kad gravitaciniai smūgiai sąveikautų su didesniais kaimynais, palaipsniui nukreipiant juos į skirtingas orbitas.
Tą patį daryti tyčia taip pat nėra visiškai mokslinės fantastikos dalykas – Klemensas sako, kad jau yra rimtų spėlionių, kaip panaudoti kito mažo objekto gravitacinius smūgius, nukreipiančius asteroidą į artimesnę orbitą. Ir jau dabar mes naudojame tą patį principą, kad pagreitintume erdvėlaivius į tolimesnes orbitas (arba išsiunčiame juos iš Saulės sistemos).
Tačiau planetų orbitinė architektūra reikalauja kantrybės.
„Prireiktų milijonų metų, kad vienas asteroidas arba daugybė asteroidų perkeltų planetos dydžio daiktą“, – sako Klemensas. Tai yra ilgiau nei mūsų rūšis net egzistavo. „Bet jei esate labiau pažengusi civilizacija, galbūt galėtumėte galvoti apie milijonų metų laikotarpį“.
Techniškai labai pažengusi ateivių kultūra galėtų rasti būdą, kaip pritaikyti trauką visai planetai, kad pakeistų jos orbitą. Nors mums beveik neįmanoma įsivaizduoti, kalbant apie energijos poreikius, bet kuri civilizacija, pakankamai išmananti, kaip panaudoti didžiąją arba visą savo žvaigždės energiją, galėtų ją išgauti per kiek daugiau nei dvejus (Žemės) metus.
Jei darysime prielaidą, kad protingi ateiviai egzistuoja kažkur galaktikoje, mūsų šansai juos rasti priklauso nuo dviejų dalykų: pirma, ar sugebame aptikti bet kokius pėdsakus, kuriuos jie mums palieka; antra, ar jų civilizacijos ar jų pėdsakai yra tinkamu laiku, kad juos būtų galima rasti. Abiejų problemų sprendimas galėtų būti tai, ką Klemensas ir jo kolegos vadina „kompanioninių planetų orbitine architektūra“.
„Suprantama, kad jei norėtumėte sukurti sistemą, kuri galėtų visam laikui pranešti apie jūsų egzistavimą, galėtumėte tai užkoduoti planetų orbitos perioduose“, - sako Klemensas.
Kai kurios technologijos gali pergyventi savo kūrėjus – pavyzdžiui, mūsų radijo transliacijos sklis į kosmosą dar ilgai po to, kai mūsų nebebus. Tačiau 13,8 milijardo metų senumo visatoje net kelių milijonų metų galiojimo laikas negarantuoja, kad vienos planetos technologinės liekanos laikui bėgant sutaps su kitos planetos SETI programomis.
Vis dėlto, kai tik jie atsidurs rezonansinėse orbitose, Saulės sistemos dydžio kelrodžiai egzistuos mažiausiai 10 milijardų metų – galbūt net ilgiau, jei atitinkamos planetos bus pakankamai toli nuo savo žvaigždės, kad išgyventų paskutinę jos gyvenimo fazę.
Kosminė žinutė, užkoduota planetų orbitose, taip pat gali būti vienas iš lengviausių signalų tokioms rūšims kaip mes (pakankamai išmanančios techniką kurti teleskopus, bet nepakankamai išmanančios techniką, kad judėtintume ištisas planetas).
