JAV Stenfordo universiteto istorijos profesorius Ianas Morrisas parašė knygą „Why The West Rules“ (liet. „Kodėl Vakarai turi valdžią“). Mokslininkas joje aiškina ne tik Vakarų dominavimo priežastis ir grėsmingą Rytų – ypač Kinijos – plėtrą, bet ir meta žvilgsnį į ateitį, kurioje – žmonės galbūt susilies su mašinomis ir pasaulis negrįžtamai pasikeis.

Įsivaizduodami, kaip gyvenimas pasikeis per artimiausią šimtmetį, dauguma žmonių rūpinasi, kokios įtakos turės kylanti Rytų ekonomika Vakarams. Tačiau dėl to jaudintis nereikėtų: pasak I.Morriso, iki 2100-ųjų mūsų planeta bus taip pasikeitusi, kad tokios sąvokos kaip Rytai ar Vakarai apskritai nebeteks prasmės.

2000-aisiais viename interviu žinomas ekonomistas Jeremy Rifkinas pasakė, jog „žmonijos gyvenimas per artimiausius kelis dešimtmečius pasikeis labiau nei per praėjusius tūkstantmečius“. Tačiau šis pasakymas per švelnus. A.Morriso skaičiavimais, socialinė plėtra nuo šiandien iki 2050-ųjų pasaulį įtakos labiau nei per praėjusius 15 tūkstančių metų. Nuo 2050-ųjų iki 2100-ųjų šie rodikliai dar padvigubės.

Iki 2100-ųjų kursis megamiestai, kuriuose gyvens maždaug po 140 milijonų žmonių – įsivaizduokite, Tokijas, Meksikas, Niujorkas, San Paulas, Mumbajus, Naujasis Delis ir Šanchajus sujungti į vieną milžinišką gyvenvietę, rašo Ianas Morrisas savo knygoje (jai susidomėjote, ją galite įsigyti Amazone.com).

Nepamirškime kariuomenės – jos rankose bus penkiskart didesnę griaunančią jėgą turintys ginklai. Branduolinis ginklas taps atgyvena. Kaip automatas kadaise pakeitė muškietą, dabartinius ginklus keis tobulesni. O kovos lauke kausis ne žmonės, o robotai. Iš tiesų lemiamoji kova vyks kibernetiniame lygyje. Įdiegus nanotechnologijas net kasdienė medžiaga galės virsti mirtinu ginklu.

XX amžius perkėlė žmonių bendravimą telefonu į internetą, tad nieko keista, jei XXI amžiuje kiekvienas (bent jau pasiturinčiose šalyse) turės priėjimą prie „pasaulio smegenų“. Žmogiškasis protas bus įjungtas į visuotinį tinklą arba turės „slaptažodį“, leidžiantį prisijungti prie milžiniškos duomenų bazės.

Visa tai atrodo kaip mokslinės fantastikos filmo siužetas. Žinoma, 140 mln. gyventojų talpinantys miestai vargiai galėtų funkcionuoti. Nano, kiber ir robotų karai sunaikintų viską. Sujungę savo protus su mašinomis greičiausiai liautumėmės būti žmonės. Tai – pats didžiausias minusas ir svarbiausia dilema.

Pasikeitęs žmogus ir pasaulis

Būtų gerai, jei bėgant metams mūsų gyvenimas tik prisipildytų patogių naujienų gyvenimo palengvinimui, o pasaulis iš esmės liktų tas pats. Bet taip neįmanoma. Kaip ir didėjant oro taršai ir medienos paklausai nebeįmanoma išsaugoti miškų.

Gavę savo žinion modernias technologijas žmonės, galbūt nė patys nesusimąstydami apie pasekmes, pradėjo perkurti pasaulį. Pradedant savo kūnu, baigiant visa planeta.

Prieš amžių pradėta naudotis traktoriais, cheminėmis trąšomis. Pasinaudojus elektrinėmis pompomis ir siurbliais sausa žemė tapo derlingais laukais, kuriuose šiandien veši genetiškai modifikuoti grūdai.

Žemės gyventojų skaičius per XX amžių paketurgubėjo. Maisto išmaitinti jiems reikia bene dešimtis kartų daugiau. Tai retai minima, tačiau žmonės visame pasaulyje pasunkėjo perpus – dabartiniai planetos gyventojai yra 10 cm aukštesni už savo prosenelius, didesni ir sunkesni jų vidaus organai, didesnis riebalinis sluoksnis (turtingose šalyse ypač dažnai kenčiama nuo nutukimo).

Europiečiai ir amerikiečiai gyvena 30 metų ilgiau nei jų proseneliai. Jie dešimtmečiu ar net dviem ilgiau gali džiaugtis gyvenimu, kol susilpnėja jų rega ir klausa, sustingsta sąnariai. Likusiame pasaulyje gyvenimo trukmė siekia beveik 40 metų. Net Afrikoje, kurios gyventojai nuolat kovoja su tokiomis ligomis kaip AIDS ir maliarija, žmonės gyvena 20-čia metų ilgiau nei prieš šimtmetį. Tai lemia spartų gyventojų kiekio didėjimą - toje pačioje Afrikoje žmonių skaičius jau pasiekė milijardą.

Pokyčiai mūsų kūne

Žmogaus kūnas per pastarąjį šimtmetį pasikeitė labiau nei per 100 tūkstančių metų. Pasikeitė gyvenimo trukmė ir sveikata, ką jau kalbėti apie tokius lengvai prieinamus dalykus, kaip klausos aparatai, dirbtiniai sąnariai, botoksas, viagra, kurie kadaise būtų atrodę kaip tikras stebuklas.

Kitas šimtmetis žada dar didesnių permainų. Technologijų įsikišimas akivaizdus ir sporte. Garsus golfo žaidėjas Tigeris Woodsas 2005-aisiais darydamasis akies operaciją uždavė sau paprastą klausimą: kam tenkintis tiesiog labai geru regėjimu, jei galima padaryti jį dar geresnį su chirurgų pagalba. 2008-aisiais Tarptautinė atletikos federacija susidūrė su dar keistesniu nutikimu – sprinteriui Oscarui Pistoriusui buvo laikinai uždrausta dalyvauti varžybose dėl to, kad jo dirbtinės kojos leido jam bėgti geresniu kampu ir lengviau lenkti priešininkus. Tiesa, po nepriklausomų tyrimų ir Arbitražo teismo jam visgi buvo leista dalyvauti Olimpinėse žaidynėse. Turbūt visai realu, jog jau 2020-aisiais vidutinio amžiaus žmonės matys geriau, bėgs greičiau ir geriau atrodys nei jaunystėje.

„Postžmogus“ ne už kalnų

JAV gynybos ir tyrimų agentūra DARPA, kadaise pasauliui padovanojusi internetą, šiuo metu dirba prie naujų ne ką mažiau sudėtingų projektų, pavyzdžiui kuriami implantai, kurie bus „dovanėlė“ kareiviams. Implantas greitins jų mąstymo procesą, pridės atminties ir net turės bevielio interneto prieigą. Beje, vienas šio kūno patobulinimo privalumų tas, kad kariai galės per implantą komunikuoti tiesiogiai, be išorinio radijo ryšio. Tiesa, "minčių telepatijai" implantų gali ir neprireikti - kuriama panaši technologija panaudojant vien tik šalmus. Tiesioginis kontaktas su smegenimis naudingas ne tik komunikacijų valdymui - galima išnaudoti ir tiesioginiam kareivių poveikiui. Tarkim, tam tikrų smegenų sričių ultragarsinis poveikis leistų sumažinti stresą, sustiprinti budrumą ar net sumažinti skausmą sužeidimo metu. Panašia kryptimi juda ir privačios kompanijos - tarkim, „IBM“ intensyviai kuria superkompiuterį, galėsiantį imituoti žmogaus smegenų veiklą.

Kai kurie futuristai, pavyzdžiui, Ray Kurzweilis įsitikinę, kad 2030-aisiais žmonės jau mokės nuskanuoti savo smegenis neuronas po neurono ir pritaikyti jas sudėtingoms mašinoms.

Toks mašinų ir žmonių susiliejimas pakeistų viską iš esmės: gyvenimą, karus, mąstymą ir net meilę. Kaip šios žmogmašinės arba tiesiog "postžmonės" gimtų, sentų, mirtų? Ar tai bebūtų tikras žmogus, ar tik jo imitacija? Kita vertus, gal būti įprastiniu žmogumi ateityje tiesiog bus nenaudinga "prabanga". Aplinkos užterštumas, cheminės atliekos mūsų natūraliems kūnams gali būti sunkiai įveikiamas iššūkis. O kur dar kosminės kelionės - jau dabar kalbama, kad kosmosą galėtų kolonizuoti nebent astronautai - kyborgai.

I.Morriso nuomone, yra tik dvi XXI amžiaus atomazgos – Armagedonas, kurio metu patys susinaikinsime, arba biologinės transformacijos, sujungsiančios žmones ir mašinas.

Komentarai (58)