Automobilis daugelio žmonių gyvenimuose yra antras pagal išleistą pinigų sumą pirkinys po būsto ir 95 procentus laiko jis yra nenaudojamas. Daugelis į naująjį „Google“ automobilį žiūri iš mokslinės fantastikos pusės. Sensacinguose pranešimuose apie automobilį dažnai kalbama apie tai, kad jis tėra dviejų multimilijonierių – Larry‘o Page‘o ir Sergey‘aus Brino tuščias laiko gaišimas. Tačiau iš tikrųjų šis automobilis turės didelės įtakos visuomenei, viso pasaulio verslams ir žmonėms, įsitikinęs bendrovių konsultantas Chunka Mui, kuris „Forbes“ perspausdintame tinklaraštyje nuodugniai tyrinėja, kokią įtaką šis automobilis padarys viso pasaulio žmonių gyvenimuose.

Bendrovė skaičiuoja, kad vien Jungtinėse Amerikos Valstijose automobilis gali susižerti du trilijonus JAV dolerių įplaukų. Tai „Google“ suteiks milžiniškas galimybes tapti lyderiais daugelyje pramonės šakų, tarp jų automobilių gamybos, draudimo ir daugelyje kitų industrijų, su kuriomis susijusi automobilių gamyba.

Ruošiasi sutaupyti milijardus

Pirmiausiai, tai milijonus žmonių apsaugos nuo mirčių ir nuo sužeidimų ir leis sutaupyti šimtus milijardų dolerių. „Google“ tikslas, pasak automobilio vyriausiojo kūrėjo, yra sumažinti nelaimingus atsitikimus keliuose 90 procentų, taip pat 90 proc. sumažinti važinėjant sugaištamą laiką ir 90 procentų sumažinti automobilių skaičių.

2009 metais JAV buvo 5,5 mln. transporto priemonių nelaimingų atsitikimų, juose žuvo daugiau nei 33 tūkst. žmonių ir dar 2,2 mln. jų buvo sužeisti. Iš jų 240 tūkstančių gulėjo ligoninėse.

Jeigu paskaičiuotume visus nelaimingų atsitikimų nuostolius, įtraukiant nuosavybės sugadinimą, išlaidas sveikatos reikmėms, produktyvumo sumažėjimą, sugaištą laiką ir suprastėjusią gyvenimo kokybę, remiantis JAV Automobilių asociacijos paskaičiavimais, metinė visų šių įvykių kaina vien JAV galėtų siekti 450 mlrd. dolerių.

O jei iš visų išvardytų skaičių atimtume po 90 procentų, kaip planuoja „Google“, rezultatai būtų įspūdingi – nepilotuojama mašina per metus galėtų išsaugoti apie 30 tūkst. žmonių gyvybių, o visas su nelaimingais įvykiais susijusias išlaidas sumažinti 400 mlrd. JAV dolerių. Net jei dalis visų paskaičiavimų būtų per daug optimistiniai, vis dėlto būtų žengtas dar vienas didelis žingsnis saugumo link.

Be to, naujosios mašinos turėtų padėti sutaupyti laiko, energijos, leisti automobiliams važiuoti greičiau ir pasirinkti efektyvesnius maršrutus.

Bendros paskirties automobilių vizija

Nepilotuojamas automobilis taip pat gali gerokai sumažinti ir automobilių poreikį sudarydamas galimybes veiksmingai keistis transporto priemonėmis. Teoriškai nepilotuojami automobiliai galėtų būti naudojami bendrai tų, kuriems jie reikalingi tam tikru momentu, o kai niekam jų nereikėtų, automobiliai stovėtų parkavimo aikštelėse.

Automobilis daugelio žmonių gyvenimuose yra antras pagal išleistą pinigų sumą pirkinys po būsto ir 95 procentus laiko jis yra nenaudojamas. Pritaikius „Google“ automobilius žmonės galėtų sutaupyti tūkstančius ar dešimtis tūkstančių dolerių ir mokėti tik už nuvažiuotą atstumą.

Žvelgiant pasauliniu mastu kol kas sunkoka nusakyti, kokią įtaką šis automobilis galėtų turėti viso pasaulio gyventojams, tačiau akivaizdu, kad rezultatai būtų dar įspūdingesni. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad kasmet keliuose žūsta 1,2 mln. žmonių, dar 50 mln. būna sužeista. Ir tendencijos rodo, kad mirtys bei sužeidimai keliuose ilgainiui nusineš vis daugiau gyvybių.

Jeigu „Google“ galėtų kiekvienam planetos gyventojui duoti po vieną elektroninį vairuotoją, tai galėtų besivystančioms valstybėms padėti nebekurti į automobilius orientuotos infrastruktūros, kokią buvo priverstos turėti visos vakarų valstybės. Labai panašus šuolis jau įvyko su telefoninėmis sistemomis. Besivystančios šalys, kurios neturėjo telefoninio ryšio ant žemės, tokios kaip Indija, jo visiškai ir nestatė, o tiesiai padarė šuolį link mobilaus ryšio.

Vien Kinija į greitkelių konstrukcijas nuo 2011 iki 2015 turėtų būti investavusi 800 mlrd. dolerių. Akivaizdu, kad tokios investicijos nepadeda mažinti taršos ir tikrai nesumažins nelaimingų atsitikimų keliuose skaičiaus. O nepilotuojami automobiliai tokių problemų nesukeltų ir atneštų dar gerokai daugiau naudos.

Vieni laimi, kiti pralošia Yra senas posakis – vieno žmogaus džiaugsmas, kito žmogaus skausmas. Taip yra ir šiuo atveju – vieni iš nepilotuojamų automobilių pralobs, o kiti – nuskurs. Tarp nuskursiančiųjų neabejotinai atsidurs automobilių gamintojai, kelius statančios bendrovės, stovėjimo aikštelių operatoriai, naftos bendrovės, automobilių draudėjai ir begalė kitų verslų.

Pavyzdžiui, vien JAV kasmet pirminių ir antrinių automobilių rinka prie ekonomikos prisideda 600 mlrd. dolerių. Pardavimų sumažėjimas neabejotinai paveiktų ne tik su automobilių industrija susijusias bendroves, bet ir finansų institucijas, kurios finansuoja apie 70 procentų visų naujų paskolų.

Akivaizdu, kad nuo tokios situacijos nukentės ir medicinos sektorius, nes ligoninės sulauks gerokai mažiau lankytojų, o automobilių draudimo bendrovės liktų be darbo.

Štai kaip veikia nepilotuojamas automobilis:

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Komentarai (14)