Dar vakar rašėme apie dukart toliau už Mėnulį esantį neidentifikuotą kosminį objektą, kuris lapkritį nukris netoli Šri Lankos salos. O štai šiandien – žinia apie dar paslaptingesnį objektą, kuris pro Žemę prašvilps po poros metų, 2017-aisiais. Jį atradę mokslininkai mėgino įrodyti, kad tai – žmogaus sukurtas dirbtinis objektas (galbūt Apollo 12 misijos nuolauža), tačiau visos realios hipotezės galiausiai buvo paneigtos.

Objektą, pavadinimu 1991 VG, atrado Arizonos universiteto (JAV) astronomas Jamesas Scotti. Astronomus jis suglumino labai keistu sukimųsi apie savo ašį ir ilgu laikotarpiu, praleistu kosmose (mįslingas objektas pirmąkart pastebėtas dar 1991-ųjų lapkričio 6 d.). Kai kurie specialistai spėja, jog tai galėtų būti Apollo 12 misijos raketos nuolauža, tačiau, J. Scotti teigimu, nesutampa datos.

"Mes pabandėme įvertinti visas įmanomas galimybes, kad tai – žmogaus sukurtas dirbtinis objektas, - sakė keistojo objekto atradėjas. – Buvo keletas gana tikėtinų versijų, kad 1991 VG gali būti erdvėlaivio ar raketos nuolauža. Tačiau pasigilinus į jas paaiškėjo, kad visos jos netinka."

Yra ir manančiųjų, kad netoli Žemės orbitos klajoja kokios nors slaptos sovietinės raketos liekanos.

"Sovietai XX a. antroje pusėje taip pat turėjo galingų raketų. Maža to, mokėjo slėpti savo technologinius ir mokslo pasiekimus, - samprotauja vienas iš socialinio tinklo Reddit lankytojų. – Tad visai įmanoma, jog 1991 VG yra slapta (arba pamiršta) rusų raketa, erdvėlaivis, zondas."

1991-aisiais J. Scotti atrastas kosminis objektas buvo 10 metrų skersmens ir skriejo už 450 tūkst. km nuo Žemės – apie 60-70 tūkst. km toliau už Mėnulį. Labiausiai mokslininkus nustebino itin spartus objekto sukimasis aplink savo ašį (vienas apsisukimas trunka vos keletą minučių) ir pulsuojantis ryškis. Taip nesielgė joks kitas žinomas tokių matmenų asteroidas. Be to, 1991 VG orbita buvo stulbinamai panaši į Žemės orbitą.

Apdorojęs 1991 VG orbitos duomenis, J. Scotti suprato, kad objektą jis atrado tada, kai šis prie Žemės priartėjo antrą kartą. Pirmą kartą tai įvyko 1975 m. kovą. Įprastai asteroidai neskrieja orbitomis, kai prie Žemės priartėjama lygiai tame pačiame orbitos taške.

Adelaidės universiteto (Australija) astronomas Duncanas Steelas nepabūgo žurnalo The Observatory straipsnyje iškelti ir labai drąsios hipotezės. "O ką, jeigu tai – nežemiškos civilizacijos zondas, kuris stebi mūsų planetą?" – klausia D. Steelas. Vis dėlto mokslininkas šį klausimą iškėlė tik tam, kad jį paneigtų ir pats netiki, kad 1991 VG yra nežemiškos civilizacijos kilmės objektas.

"Nemanau, kad 1991 VG yra nežemiškos kilmės, - pareiškė D. Steelas. – Tačiau aš manau, kad mums reiktų labai rimtai vertinti galimybę, jog Saulės sistemoje yra arba gali būti nežemiškos civilizacijos artefaktų. Tiesa, aš labai abejoju, jog mūsų sistemoje yra artefaktų, kurie būtų sukurti turint tik mūsų lygio žinias."

Maksimalaus priartėjimo prie Žemės dieną (2017-ųjų vasarą) 1991 VG bus matomas tik pietiniame pusrutulyje.

Tiesa, po 1991-ųjų mokslininkai atrado ne vieną mažesnį nei 100 metrų skersmens asteroidą, kuris sukasi nebūdingai dideliu greičiu. Todėl ir J. Scotti pripažįsta, jog nederėtų atmesti ir hipotezės apie natūralią mįslingojo 1991 VG kilmę – tai gali būti tiesiog kosminis akmuo, asteroidas.

"Tokiu atveju galėtų būti, jog tas akmuo – po smūgio į Mėnulio paviršių į kosmosą pakilęs uolienos fragmentas, - samprotauja amerikiečių astronomas. – Kita hipotezė – susieti šį objektą su Jarkovskio jėga, kurią sukelia šiluminė besisukančio kūno spinduliuotė. Kaip tik tokios jėgos objektas gali būti stumiamas gana ilgą laiką. Šiaip ar taip, tai yra mįslė, kurią dar reikės įminti."

Komentarai (0)