Nuo kraują stingdančių siaubūnų iki animacinių filmų personažų – kaip gimė vampyrų mitas: dėl visko kaltos dvi ligos? (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Socialinė baimė
Kelios ligos rodo sąsajas su folkloru apie vampyrus, tačiau jos nebūtinai gali paaiškinti, kaip mitai iš tikrųjų prasidėjo. Pavyzdžiui, pelagra Rytų Europoje atsirado tik nuo XVIII amžiaus, praėjus šimtmečiams po to, kai iš pradžių atsirado padavimai apie vampyrus.
Tačiau pelagra ir pasiutligė yra svarbios, nes jos buvo epideminės ligos pagrindiniu vampyrų istorijos laikotarpiu. Per vadinamąją Didžiąją vampyrų epidemiją, maždaug nuo 1725 iki 1755 m., vampyrų mitai sparčiai „plito“ visame žemyne.
Ligoms plintant Rytų Europoje, dažnai buvo kaltinamos antgamtinės priežastys, o vampyrų isterija išplito visame regione. Daugelis žmonių tikėjo, kad vampyrai yra „nemirėliai“ – žmonės, kurie tam tikru būdu gyveno po mirties – ir kad vampyrą galima sustabdyti užpuolus jo lavoną.
Žmonės vykdė „vampyrų laidotuves“, kurios galėjo apimti kuolo pervėrimą per lavoną, kūno apdengimą česnaku ir įvairias kitas tradicijas, kurios šimtmečiais gyvavo slavų folklore.
Tuo tarpu austrų ir vokiečių kariai, regione kovoję su Osmanais, matė šį masinį kapų išniekinimą ir grįžo namo į Vakarų Europą su pasakojimais apie vampyrus.
Bet kodėl iš pradžių kilo tokia masinė vampyrų isterija? Ligos buvo pagrindinis kaltininkas, tačiau tuo metu Rytų Europoje šiems padavimams plisti egzistavo puiki terpė. Didžiosios vampyrų epidemijos era buvo ne tik ligų, bet ir politinių bei religinių perversmų laikotarpis.
XVIII amžiuje Rytų Europa patyrė spaudimą iš vidaus ir išorės, nes vidaus ir užsienio jėgos kontroliavo regioną, o vietinės kultūros dažnai buvo slopinamos. Pavyzdžiui, Serbija kovojo tarp Habsburgų monarchijos Centrinėje Europoje ir Osmanų. Lenkija vis labiau pateko į svetimas galias, Bulgarija buvo valdoma Osmanų, o Rusija dėl caro Petro Didžiojo politikos išgyveno dramatiškus kultūrinius pokyčius.
Tai šiek tiek panašu į šiandieną, kai pasaulis kovoja su COVID-19 pandemija, vykstant politiniams pokyčiams ir neapibrėžtumui. Numanomas visuomenės žlugimas – realus ar įsivaizduojamas – gali sukelti dramatiškų visuomenės reakcijų.
