Harvardo profesoriaus Avi Loebo ambicingasis „Galileo“ projektas įsibėgėja: per ateinančius dvejus metus pamatysime „didelės skiriamosios gebos NSO vaizdą“ (Video) (5)
Profesorius Avi Loebas nenurims, kol mokslo bendruomenė rimtai neatsižvelgs į NSO tyrimus.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame interviu „The Guardian“ prieštaringai vertinamas Harvardo profesorius Avi Loebas sakė, kad jau labai greitai pamatysime pirmąją pakankamai išsamią nuotrauką, kad būtų galima pateikti neginčijamų įrodymų, jog NSO yra ateivių erdvėlaiviai.
Taip yra todėl, kad per ateinančius dvejus metus jis siekia užfiksuoti „didelės skiriamosios gebos NSO vaizdą“, aiškino jis, pasitelkęs didelę mokslininkų komandą ir didžiulį pasaulį apimantį kamerų ir teleskopų tinklą.
Empirinis NSO tyrimas
Pastaraisiais mėnesiais ir metais Loebas sulaukė didelio visuomenės dėmesio dėl savo tvirtų teiginių apie technologiškai pažangių nežemiškų civilizacijų egzistavimą. Praėjusiais metais jis įkūrė projektą „Galileo“, kurio tikslas – pateikti įrodymų apie ateivių technologijas, sukuriant pasaulinį teleskopų, kamerų ir kompiuterių tinklą.
Pranešimas apie „Galileo“ projektą buvo paskelbtas netrukus po to, kai Pentagonas praėjusiais metais visuomenei paskelbė NSO filmuotos medžiagos įrašus. Tuo metu Loebas sakė: „Tai, ką matome savo danguje, neturėtų aiškinti politikai ar kariškiai, nes jie nebuvo parengti kaip mokslininkai, tai turi išsiaiškinti mokslo bendruomenė“.
Loebas taip pat atkreipė dėmesį į savo komentarus apie „Oumuamua“, pirmąjį tarpžvaigždinį objektą, pastebėtą teleskopais. 2021 m. interviu portalui „Interesting Engineering“ Loebas tvirtino, kad kai kurie mokslininkai susisiekė su juo privačiai ir pasakė, kad sutinka su jo teiginiais, jog „Oumuamua galėjo būti nežemiškų būtybių pastatytas zondas, tačiau jie nesutiktų kalbėti viešai, nes bijo, jog tokia jų nuomonė pakenktų jų karjerai.
Dabar Harvardo fizikas sako, kad jis nori sukelti visuomenės suvokimo pokytį, pateikdamas naujų įrodymų apie ateivių technologijas per savo „Galileo“ projektą. „Aš tikrai noriu, kad kita karta galėtų laisvai apie tai diskutuoti“, – interviu „The Guardian“ sakė Loebas. „Tikiuosi, kad gavę didelės raiškos kažko neįprasto vaizdą arba radę tam įrodymų, o tai visai įmanoma per ateinančius metus ar dvejus, mes tai pakeisime.“
„Galileo“ projekto kameros pradės veikti šią vasarą
Loebo „Galileo“ projektą sudaro daugiau nei 100 mokslininkų komanda. Harvardo profesoriaus teigimu, pirmasis projekto teleskopas nuo Harvardo koledžo observatorijos stogo pradės veikti šią vasarą. Joje 24 valandas per parą veiks infraraudonųjų spindulių kameros, radijo jutiklis, garso jutiklis ir magnetometras.
„Mes važiuojame nevažinėtu keliu, todėl gali būti žemai kabančių vaisių, kurių niekas kitas nenuskynė, nes nebuvo iki jų nueita“, – „The Guardian“ sakė Loebas.
Daugelis skeptikų ginčytųsi, kad pasaulyje, kuriame pilna išmaniųjų telefonų naudotojų, pasiruošusių pradėti filmuoti savo kameromis vos iš karto po menkiausio keisto susidūrimo, jau tikrai turėtume pamatyti išsamesnę NSO filmuotą medžiagą. Tiesą sakant, Loebas siekia sustabdyti šiuos argumentus žiūrėdamas į dangų iš įvairių pasaulio taškų 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
Jeigu jam ir jo komandai pavyks pateikti įtikinamų duomenų, pasaulis staiga turės pradėti daug rimčiau žiūrėti į NSO tyrimus. Ir ta zondo misija, skirta pasivyti „Oumuamua“, naudojant saulės burių technologiją, gali būti greitai pabaigta.
