Žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje komiteto tyrimo duomenimis, heroinas buvo gaminamas valstybinėse įmonėse pramonės centruose – Hamhunge ir Čondžine. Paskui jis būdavo eksportuojamas. Iš pradžių šiame reikale dalyvavo vietiniai diplomatai, bet po kilusių skandalų (kai diplomatai būdavo pagaunami su narkotikais ir kita kontrabanda), ši praktika liovėsi.

Vėliau, šaltinių teigimu, transportavimas buvo patikėtas kriminalinėms grupuotėms – pavyzdžiui, Kinijos „Triadoms“. Kinija tapo viena iš pagrindinių Šiaurės Korėjos narkotikų importuotojų.

Situacija pasikeitė dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai milžiniški potvyniai Šiaurės Korėjoje sunaikino derlių (tai tapo viena iš masinio bado priežasčių). Nukentėjo ir aguonų plotai. Netekę įprastos žaliavos, gamintojai ėmėsi amfetamino – jis buvo sintetinamas iš efedrino, kontrabanda gabenamo iš Kinijos.

Jau 1997 metais Japonijoje buvo konfiskuota ~1,5 tonos metamfetamino iš KLDR. Pietų Korėjos šaltinių duomenimis, pirmojo XXI a. dešimtmečio viduryje Šiaurės Korėja galėjo gaminti 10–15 tonų per metus. Narkotikai, gaminti (jei tikėsime neoficialiais šaltiniais) kontroliuojant valstybei, buvo itin gryni (2014 metais JAV buvo sulaikyta nusikalstamos grupuotės nariai, siūlę 96% ir 99% grynumo amfetaminą) ir populiarūs (sulaikytieji pasakojo, kad paklausa buvo tiesiog „beprotiška“.

Pajamos

Metamfetamino eksportas siejamas su Valdybos–39 veikla – dar aštuntame dešimtmetyje sudarytos struktūros, rinkusios lėšas vietos elitui. Ne vieno šaltinio liudijimu – ir nusikalstamais metodais. JAV Kongresui skirtoje ataskaitoje šios veiklos pažymimos – kontrabanda, pinigų padirbinėjimas ir narkotikų gabenimas.

Pasak šaltinio, pajamos būdavo paskirstomos tarp partinių ir karinių funkcionierių (taip užtikrinamas jų lojalumas). O taip pat karinėms reikmėms ir branduolinės programos finansavimui.

Vien pelnas iš narkotikų, Pietų Korėjos šaltinių vertinimu, siekė šimtus milijonų dolerių per metus. Bendrai, iki šio amžiaus pradžios, regiono jėgos struktūrų duomenimis iš Valdybos–39 veiklos sukaupta apie $5 mlrd (KLDR diplomatinis šaltinis, komentuodamas šią temą, šios struktūros egzistavimą patvirtino, visgi jos dalyvavimą nelegaliame versle neigė).

Nepaisant to, pirmojo dešimtmečio pabaigoje, pasak Rytų Azijos ekspertės Sheena Chestnut Greitens, valdžia ėmė mažinti gamybą (pagal vieną versiją, savo vaidmenį suvaidino JAV nepasitenkinimas, kurios ne kartą kaltino Pchenjaną ryšiais su prekyba narkotikais). Narkotikų gamyba kai kuriuose stambiose įmonėse buvo sustabdyta.

Tačiau jų vietą užėmė tiesiogiai su valdžia nesusiję smulkūs gamintojai. Jie ėmė platinti metamfetaminą pačioje Šiaurės Korėjoje. Ir jeigu iš pradžių, kaip rodo Žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje tyrimas, narkotiką daugiausia vartojo valdančiojo elito atstovai, tai jis paplito ir kituose KLDR visuomenės sluoksniuose.

Михаил Тищенко
slon.ru

Komentarai (5)