Globaliame kaime visi esame susieti tampria styga.

Kol eurozona kaunasi su rekordine infliacija, o JAV nesutaria, ar reikia liūdėti dėl techninės recesijos ar džiūgauti dėl darbo rinkos augimo, Kinijos ekonomika balansuoja ant kritimo ribos, rodo blogiausius rodiklius per 30 metų ir tempia su savimi likusias Azijos šalis. Lokdauno pasekmės susidėjo su tebesitęsiančiu statybų pramonės nuosmukiu, o noras trūks plyš pademonstruoti didesnį augimą nei JAV, gali įklampinti KLR į didžiules skolas.  

 
Epidemija prieš ekonomiką

Antrą ketvirtį Kinijos ekonomika metinis augimas buvo vos 0,4% skaičiuojant metinį augimą, o analitikai įtaria, kad ir šie kuklūs skaičiai yra valdžios kūryba, stengiantis užmaskuoti krizę. Kovo pradžioje valdžia nustatė žemiausią nuo 1991 metų BVP augimo tikslą — 2022 metais jis turėtų būti vos 5,5%. Tačiau dabar net ir šis tikslas atrodo sunkiai pasiekiamas. Nuo balandžio iki birželio Kinijos BVP, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, jau susitraukė 2,6%. Jei ekonomikos traukimas tęsis (kas smarkiai priklauso nuo sunkiai prognozuojamos epidemiologinės situacijos), tai yra, jei BVP mažės du ketvirčius iš eilės, šalis pakartos JAM patirtį ir atsidurs techninėje recesijoje. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau pablogino Kinijos BVP augimo 2022 metais prognozes iki 3,3%.

Pagrindine Kinijos problemų priežastimi įvardinami valdžios veiksmai — konkrečiau, vadinamąją nulinio pakantumo COVID-19 politiką, kuria remiantis uždaroma gamyba, visiška gyventojų saviizoliaciją ir faktiškai ištisų miestų gyvenimo sustabdymą. Kompartijai tai – principinis klausimas. Rudenį šalies lyderis Si Dzinpingas rengiasi būti perrinktas trečiai kadencijai, ir nors lokdaunas nėra populiari priemonė, rizikuoti epidemijos kontrolės praradimu jis nenori. Kadangi ne itin išvystyta šalies sveikatos apsaugos sistema užplūdus daugybei pacientų rizikuotų žlugti ir sukelti dar didesnį visuomenės nepasitenkinimą, šalis tebesilaiko griežtos prevencijos.

Kovo mėnesį „omikron“ protrūkio sukelti lokdaunai sustabdė iš karto kelių industrinių centrų įprastą gyvenimą. Aštriausia ir Kinijos, ir viso pasaulio ekonomikos problema tapo daugiamilijoninio Šanchajaus — tarptautinės prekybos ir verslo šalies viduje centro — uždarymas dviems mėnesiams. Be viso kito, Šanchajus — didžiausias pasaulyje konteinerių uostas, ir karantinas čia sustiprino tiekimo grandinių sutrikimus. Dėl to miesto BVP metine išraiška antrame ketvirtyje sumažėjo 13,7%, o Kinijos mažmeniniai pardavimai ir pramonės gamyba balandį nukrito iki žemiausio lygio nuo pandemijos pradžios. Nedarbas išaugo 6,1%, pasiekdama dviejų metų maksimumą.

Nepaisant to, kad Šanchajus birželio pradžioje „atsidarė“, naujų lokdaunų galimybės atmesti negalima, ypač atsižvelgiant į pesimistiškas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prognozes dėl viruso plitimo rudenį ir žiemą. Jau dabar daugelyje pasaulio šalių sergamumas COVID-19 didėja. Europoje naujų susirgimų per pastaruosius pusantro mėnesio padaugėjo tris kartus, o hospitalizacijos atvejų – du.

 
Statybų krizė tempia ekonomiką dugnan

Kitas Kinijos valdžios galvasopis — gilėjanti nekilnojamojo turto rinkos krizė. pastaraisiais metais statytojai iš KLR atsidūrė skolų duobėje ir nebegali mokėti darbo užmokesčių ir pirkti statybines medžiagas, dėl to statybos smarkiai vėluoja. Dėl to vis daugiau pirkėjų atsisako mokėti hipoteką už butus nebaigtuose statyti namuose. Dabar klientai nustojo mokėti už mažiausiai 319 projektų 93 miestuose — tokie piliečių boikotai šalyje vyksta pirmą kartą.

Hipotekininkų ir bankų lėšos — svarbiausias statytojų likvidumo šaltinis. Apie 90% naujų nekilnojamojo turto objektų Kinijoje statomi pagal išankstinio mokėjimo schemą. Investicijų bankinės kompanijos Jefferies duomenimis, nebaigtos statybos sudaro maždaug 1% visų hipotekinių paskolų. Jei mokėti atsisakys visi tokių būstų pirkėjai, pradelsti kreditai išaugs iki 388 milijardų juanių (57 mlrd. $). Tokia situacija savo ruožtu sukels riziką visai Kinijos bankų sistemai.

Būstų kainos mažėja dešimt mėnesių iš eilės, ir niekas nežino, kad kritimas baigsis

Visa tai lemia nenumaldomą būsto pigimą jau dešimtą mėnesį iš eilės, ir kada kritimas baigsis, niekas nežino. Statybų sektorius — vienas iš stambiausių Kinijos ekonomikoje — jam tenka trečdalis BVP, 40% visų bankų kreditų ir pusė municipalitetų mokesčių. Todėl šio ekonomikos segmento krizė neišvengiamai veikia ir finansų sistemą, ir investicijų rinką, statybų kompanijų akcijos ir obligacijas neišvengiamai nuvertėja.

Kai kurie ekonomistai įsitikinę, kad vyriausybės ir centrinio banko atliktas didžiausias skolas pasaulyje turinčios statybų bendrovės Evergrande kolapso prevencija, — tik ledkalnio viršūnė. Taip, bendrovės bankrotas galėjo sukelti domino efektą, kaip nutiko 2008 JAV po investicinio milžino Lehman Brothers griūties, tačiau Evergrande išgelbėjimas nėra išėjimas iš krizės, Kinijos statytojų finansiniai sunkumai — jau sisteminė problema.

 
Augimas skolon

Siekdama paskatinti slopstantį ekonominį augimą, Kinija perėjo prie kreditų ir pinigų politikos švelninimo, tuo tarpu JAV ir Europos šalys, atvirkščiai, kovodamos su rekordine infliacija, mažina aktyvų išpirkimą ir didina palūkanų normas. Tuo pačiu negalima būtų teigti, kad pasaulinė vartojimo kainų augimo tendencija aplenkė KLR — birželį šalyje infliacija paspartėjo iki 2,5% metine išraiška. Tai maksimali reikšmė nuo 2020 metų liepos, tačiau Kinijai dabar svarbesnis nekilnojamojo turto sektoriaus išgelbėjimas.

Gegužės pabaigoje KLR Liaudies bankas netikėtai paskelbė apie penkių metų trukmės kreditų bazinės palūkanų normos sumažinimą 15 bazinių punktų, iki 4,45%. Ši norma yra svarbiausia hipotekų kreditavimui Kinijoje. Sprendimas buvo paskelbtas netrukus po to, kai buvo paskelbta oficiali statistika, pagal kurią kiniško nekilnojamojo turto pardavimai balandžio duomenimis, lyginant su analogišku praeitų metų laikotarpiu, smuko 46,6%.

Išsilaikyti padeda, be viso kito, dideli pinigų rezervai, bankų sektoriaus spaudimas ir kapitalo judėjimo kontrolė, apribojanti jo traukimąsi užsienin. Tačiau šios priemonės išsisemia. Pasaulio bankas jau išreiškė nuogąstavimus: „Yra grėsmė, kad Kinija liks ištikima senai ekonomikos augimo stimuliavimo investicijomis į infrastruktūrą ir nekilnojamąjį turtą schemai, kuri finansuojama skolinantis“. PB ekspertai pabrėžia, kad bendrai toks augimo modelis nėra gyvybingas, o Kinijos korporacijos ir vietos valdžios organai ir dabar jau pernelyg daug įsiskolinę. Galiausiai, per 2022 metus Kinijos skola gali išaugti iki 275% BVP.

Bendra Kinijos skola 2022 metais gali išaugti iki 275% BVP

 
Bet kokia kaina aplenkti JAV

Už tradicinių — ir abejotinų — metodų gali stovėti Kinijos valdžios noras bet kokiomis priemonėmis aplenkti JAV ekonomikos rodiklius. Balandžio pabaigoje sklandė gandai, kad Si Dzinpingas valdininkams nurodė užtikrinti viršijantį JAV šalies ekonomikos augimą. KLR vadovas nori, kad nepaisant visų vidinių problemų ir ištisų megapolių stabdymo dėl koronaviruso, Kinijos ekonomika atrodytų geriau už pagrindinio Vakarų konkurento. Dėl to daugelis oficialia Kinijos statistika netiki. Vakarų analitikai spėja, kad BVP augimas 4,8% — fikcija.

Vakarų analitikai mano, kad Kinijos deklaruojamas BVP augimas — fikcija

Remdamasi viešai prieinamais kainų šalyje duomenimis, Britanijos kompanija Pantheon Macroeconomics mano, kad realus augimas dvigubai mažesnis — vos 2,4%. Abejonių prideda ir tai, kad Kinijos valdžia metų viduryje planuojamų BVP rodiklių niekuomet nekoregavo, ir tikslo nepasiekė tik kartą — 1998 metais, per Azijos finansų krizę. Žodžiu, reali Kinijos ekonomikos būklė dabar gali būti keleriopai prastesnė, nei pasakoja vyriausybė.

Problemų kraitį papildo sustiprėjusi konflikto su Taivanu eskalacija dėl neseno JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito saloje. Ir be to įtempti Kinijos ir JAV santykiai įsitempė kaip styga. Kinijos audringas protestas peraugo į tiesioginius grasinimus kariniais veiksmais. Dabar, ketindama blokuoti Taivaną, KLR karinius mokymus ketina vykdyti reguliariai. Prieš 2024 metų rinkimus Si Dzinpingas jokiu būdu negali parodyti silpnumo.

Ekonominiu požiūriu, įtampos augimas Taivane gali sukelti puslaidininkių deficitą ir staigiai pabranginti technologinius produktus, kas neišvengiamai atsispindėtų pačios Kinijos, JAV ir viso pasaulio ekonomikoje. Puslaidininkiai dabar yra esminės detalės gaminant praktiškai visus buitinius prietaisus: telefonus, kompiuterius, automobilių elektroniką. Konflikto eskalacija kelia grėsmę globalioms tiekimo grandinėms. Taivano sąsiauriu eina pagrindinis Kinijos, Japonijos, P. Korėjos ir Taivano laivų maršrutas į vakarus — per jį Azijos fabrikuose pagamintos prekės tiekiamos Europos, JAV ir kitų šalių rinkoms.

 
Pasekmės Azijai

Netgi nepaisant Taivano, ekonominio smukimo grėsmė aktuali ne tik Kinijai, bet ir visam Azijos-Ramiojo vandenyno regionui (ARR). Bloomberg agentūros apklausti ekonomistai KLR recesijos tikimybę vertina kaip 20% per kitus 12 mėnesių, tuo tarpu jos kaimynams — Japonijai ir Pietų Korėjai — pasisekė kiek mažiau, ten šis rodiklis jau 25% lygyje. Pagrindinė priežastis — dėl sumažėjusio eksporto atsiradęs prekybos balanso deficitas. Kinija — pagrindinis abiejų šalių prekybos partneris ir pardavimo rinka. Jam tenka 27% viso Pietų Korėjos eksporto ir beveik 22% Japonijos. Atitinkamai, Kinijos ekonomikos susitraukimas automatiškai veikia ir jas. Situacijos nepalengvina ir JAV bei Europos ekonomikų sulėtėjimas — šios šalys ne mažiau svarbios Japonijos ir Pietų Korėjos prekybos partnerės.

Kol kas abi šalys su iššūkiais susitvarko neblogai. Korėjos BVP antrą ketvirtį išaugo 0,7%, kai pirmame – 0,6%. Stiprus vartojimas didžia dalimi kompensavo sumenkusį eksportą, netgi nepaisant serijos agresyvių bazinės palūkanų normos pakėlimų. Pirmą ketvirtį Japonijos BVP sumažėjo 0,5%, tačiau antrą staigiai atsigavo ir išaugo 2,5%. Tai įvyko, pašalinus kovidinius apribojimus ir staigiai išaugus vartojimo išlaidoms.

Visgi, nors ir ne katastrofiška, infliacija Korėjoje ir Japonijoje rekordiška, kaip ir visame likusiame pasaulyje. Vartojimo prekių kainos Pietų Korėjoje liepos mėnesį išaugo 6,3% — tai rekordinis infliacijos lygis nuo 1998 metų lapkričio. Atsakydamas į tai, Korėjos Bankas pirmą kartą istorijoje nutarė pakelti bazinę palūkanų normą iš karto 50 baziniais punktais, ir dabar ji yra 2,25%. Japonijoje, kuri pastaruosius 30 metų kovojo su defliacija, vartojimo prekių kainos labiausiai išaugo gegužę – 2,5%. Nors birželį infliacija sulėtėjo, ji vis dar viršija tikslinį 2% lygį. Ką nors dėl to daryti Japonijos valdžia neplanuoja, ji kaip ir anksčiau ketina išsaugoti seniai šalyje egzistuojančius neigiamas bazines palūkanų normas.

Tiesa, Japonijos valdžiai yra dar viena priežastis nerimauti — spartus jenos nuvertėjimas. Nacionalinės valiutos kursas liepą krito žemiau 136 jenų už dolerį — tai minimali reikšmė nuo 1998 metų. Tai paskatino neatitikimas tarp Japonijos Banko superminkštos pinigų ir kreditų politikos, bei kitų pasaulio centrinių bankų, tarp kurių ir JAV FRS, politikos sugriežtėjimo lūkesčių. Buvęs vyriausiasis Goldman Sachs banko ekonomistas Jimas О'Neillas neatmetė galimybės, kad kursas gali nukristi ir iki 150 jenų už dolerį. Pasak jo, tai galėtų išprovokuoti sukrėtimus, kurių mastas prilygtų 1997 metų Azijos finansų krizei.

Vienintele stambia ARR šalimi, kuriai ekonomikos kritimas bent kol kas negresia tapo Indija. Remiantis sutartine prognoze, recesijos per artimiausius 12 mėnesių tikimybė yra nulinė. Dabar šalies ekonomikai būdingas finansų sistemos stabilumas, perdirbimo pramonės ir paslaugų sferos kilimas ir bent jau laikina infliacinio spaudimo stabilizacija. Tokias prognozes palankiai veikia ir atėjęs lietų sezonas ir didelės grūdų atsargos.

Vienintelė šalis, kuriai ekonomikos smukimas kol kas negresia, — Indija

Beje, ne visi analitikai užtikrinti, kad Indijos ekonomika – šventa karvė ir galės išvengti problemų. Labiausiai tam sukliudyti gali stipri šalies priklausomybė nuo naftos importo. Brangūs energijos ištekliai didina infliaciją, kurią kontroliuoti vyriausybei vis sunkiau. Birželį kainos išaugo 7% — iš stambių Azijos ekonomikų šis rodiklis didesnis buvo tik Tailande. Jei tendencija tęsis, tai visiems taps dar viena itin bloga naujiena, visgi rekordinis rusiškos naftos su nuolaida tiekimas sušvelnina energetinės dedamosios indėlį į vietinę infliaciją.

Komentarai (11)