Svarstyti globalinių reiškinių eigą, besimarkstant įsaulyje paskutinėmis šiltomis rudens dienomis – užsiėmimas niekam nekenkiantis ir raminantis. Bet mokslininkai stengiasi viską vertinti objektyviai.

Fizikas, kosmologas, MIT profesorius ir knygų „Mūsų matematinė Visata ir „Gyvenimas 3.0“ autorius Maxas Tegmarkas mano, kad dabar konflikto tarp JAV ir Rusijos, kuriame būtų panaudotas branduolinis ginklas yra ⅙. Tikimybė maždaug tokia pat, kaip žaidžiant rusišką ruletę.

Ar gali prasidėti branduolinis karas tarp JAV ir Rusijos? Dėl to ne vieną mėnesį ginčijasi politikai ir ekspertai, ir vieningos nuomonės jie kol kas neturi. Tokios tragiškos įvykių eigos tikimybę galima įvertinti matematiškai, mano Maxas Tegmarkas, hipotezės, kad mūsų fizinė realybė yra matematinė struktūra ir tai kas neprieštarauja matematikai – yra realu, autorius.

Norint įvertinti tikimybę, kad ginkluotas Rusijos ir Ukrainos konfliktas baigsis globalia branduoline katastrofa, sukelsiančia branduolinę žiemą ir pražudysiančia didžiumą Žemė žmonių, visų pirma būtina įvertinti dabartinės nestabilios situacijos Ukrainoje deeskalacijos scenarijų tikimybes, mano Maxas Tegmarkas.

Tokių variantų yra keletas. Tai „Kosovas“ ir „Vietnamas“ (viena iš konflikto šalių visiškai laimi); rezultatas, kurį Maxas Tegmarkas santykinai vadina „Libija“ (besitęsiantis konfliktas šalies viduje), „Korėja“ (1953 metų liepą pasirašytos paliaubos ir šalies padalinimas) ir „Suomija“ („Žiemos karo“ rezultatas — SSRS ir Suomijos taikos sutartis ir pastarosios teritoriniai nuostoliai).

„Kosovo“ scenarijus, tai yra, Rusijos pergalė, nepriimtinas Ukrainsi ir Vakarams , „Vietnamas“ — netenkina Putino. Kad išvengtų tokio scenarijaus, Vakarai didins ginklų tiekimą ir stiprins sankcijas prieš Rusiją, o Ukraina — atkariaus naujas okupuotas teritorijas ir apšaudys pasienio sritis. Tuo tarpu Rusija, savo ruožtu jau pradėjusi mobilizaciją ir paskelbusi aneksuotas teritorijas „savomis“, atsitraukti irgi kol kas neketina.

Remiantis Max Tegmarko skaičiavimais, tikimybė, kad Rusijos valdžia priims „Vietnamo“ variantą — mažesnė, nei 10%, juk jo realizavimas Vladimirui Putinui gresia geriausiu atveju atstatydinimu.

„Jau sakiau: vos tik iškils grėsmė prarasti okupuotas teritorijas, jis [Putinas] aneksuos tai, ką kontroliavo ir ims kalbėti apie naujųjų Rusijos ribų gynimą branduoliniu ginklu — tai ir įvyko“, — primena Maxas Tegmarkas.

Tuo pat metu toks pats menkai tikėtinas (<10%), variantas, kad Vakarai priims „Kosovo“ scenarijų, pagal kurį Rusija išsaugo viską, ką aneksavo. Jei Vakarai ir Ukraina būtų nusiteikę karinius veiksmus nutraukti tokiu būdu — tai jau būtų įvykę.

Dabar ir Ukrainos valdžia, ir Vakarų politikai įsitikinę, kad laimės Ukraina, o Putinas „Vietnamo“ priims; prieš taikos derybas Vakaruose vienaip ar kitaip pasisako beveik visi — tai patvirtina negatyvi reakcija į neseną Elono Musko pasiūlymą sudaryti Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimus, mano Maxas Tegmarkas.

Tai reiškia, kad didžiausia (>80%) tikimybė, kad ši situacija baigsis rezultatu „Libija“, „Korėja“ ar „Suomija“, arba visgi Rusija panaudos branduolinį ginklą,

kurio panaudojimo tikimybę mokslininkas vertina labai aukštai — 30%.

Kas gi vyks po to?

Su 80% siekiančia tikimybe, NATO atsakys nebranduoliniu kariniu smūgiu, pavyzdžiui, į Juodosios jūros laivyno laivus. Po to sunku įsivaizduoti, kad Putinas to neįvertintų kaip karo paskelbimo. Remiantis valstybine branduolinio sulaikymo politika, Rusija branduolinį ginklą gali panaudoti ne tik priešininkui panaudojus kokio nors tipo masinio naikinimo ginklus, bet ir agresijos prieš RF konvencine ginkluote atveju, kai kyla grėsmė pačios valstybės egzistavimui arba „priešininkui veikiant kritiškai svarbius valstybės ar karinius objektus“.

Realistiškiausias scenarijus (70%) — rusų kontrsmūgiai su greita eskalacija, kurios kulminacija taps viso masto branduolinio karo planų, kuriems abi pusė rengėsi daug dešimtmečių, įgyvendinimas, apibendrina Maxas Tegmarkas. ir daro neguodžiančią išvadą:

 

„Ilga branduolinės priešpriešos istorija įtikino mane, kad ir JAV, ir Rusija kur kas menkiau kompetentingos deeskalacijos klausimais, nei eskalacijos“.

Globalaus branduolinio konflikto pasekmės atrodo siaubingai.

Mokslininkų vertinimu, karas ir jos pasekmės nužudys 5 mlrd. žmonių. Branduoliniai sprogimai ir gaisrai vos per savaitę išmes į atmosferą šimtus milijonų tonų suodžių. 70% Saulės šviesos nebepasieks Žemės paviršiaus. Vidurdienį bus apsiniaukę, o apniukusią dieną — kaip vėlyvą vakarą. Rytas ir vakaras atrodys kaip naktis. Globalus atšalimas ir išaugę Arkties ledų plotai nepataisomai pakenks žemės ūkiui. Milijardai žmonių žus nuo šalčio ir bado.

Į konfliktą gali būti įtraukti ne tik JAV, Rusija ir Europos šalys, bet ir Kinija. Bent jau tai liudija išslaptinti praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio 1100 branduolinių taikinių sąrašai.

Tuo pat metu negalima atmesti galimybės, kad Rusija ir JAV, atsidūrusios ant slenksčio branduolinės katastrofos, kurios grėsmė gali būti netgi rimtesnė už Karibų krizę, staiga suvoks pasauliui kilusį pavojų ir grįš prie „Vietnamo“ arba „Kosovo“ scenarijaus realizavimo. Tokios baigties tikimybę Maxas Tegmarkas vertina 30%.