Patys nereikalingiausi pasaulio kariniai dronai – kokius bepiločius gamina Baltarusija ir kodėl niekam jų nereikia (Foto) ()
Baltarusijos karinis-pramoninis kompleksas pristato daugybę skirtingų bepiločių orlaivių tipų, tačiau jiems nepasiseka pasaulinėje rinkoje. Jų dizaino veiksmingumas neįrodytas, o konkurencija pasaulinėje UAV rinkoje yra labai didelė. Kas negerai su baltarusiškais UAV?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai rašo portalas „Oryx“.
2010-ųjų pradžioje Baltarusija, prisitaikydama prie tarptautinės UAV rinkos augimo, sukūrė savo platų bepiločių orlaivių asortimentą. Tačiau nepaisant šalies sėkmės kaip šarvuotų kovos mašinų (ABM) ir priešlėktuvinių raketų sistemų (SAMS) eksportuotojos, užsienio klientai iki šiol dažniausiai vengė Baltarusijos kaip savo UAV tiekėjos.
Šiuo metu patvirtinta, kad tik Turkmėnistanas eksploatuoja baltarusiškus UAV, kuriuos taip pat gamina pagal licenciją. Buvo pasirašytos sutartys su Egiptu, Ekvadoru ir Vietnamu dėl bendradarbiavimo ir galimos baltarusiškų UAV gamybos šiose šalyse. Tačiau nė viena iš šių šalių dar nėra dislokavusi jokio tipo baltarusiškų UAV.
Baltarusijos dronų kūrimo programa ir pasaulinė kovinių UAV rinka
Baltarusija siūlo daugybę skirtingų UAV konstrukcijų – nuo atakos dronų iki kamikadzių, kurių skrydžio nuotolis yra 70 km, ir net transporto droną, vadinamą „SkyMule“.
Tačiau prisotinta bepiločių orlaivių rinka ir tai, kad daugumos Baltarusijos UAV dizainas dar nebuvo išbandytas realiomis karo sąlygomis, yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys šių dronų tarptautinio patrauklumo stoką.
Tačiau Baltarusijos bepiločių orlaivių technologijos anksčiau ar vėliau gali tapti patraukliu pasirinkimu šalims, kurios negali sau leisti turkiškų ar kiniškų UAV dėl jų (nors ir labai mažos) kainos ar politinių sumetimų.
Baltarusija turi nemažai savo sukurtų dronų ir net kelis modelius, pirktus Rusijoje. Dauguma šių UAV pradėjo tarnybą 927-ajame UAV mokymo ir taikymo centre Berezoje, buvusioje MiG-29 oro bazėje, kuri 2010 m. tapo Baltarusijos bepiločių orlaivių operacijų centru. Iš pradžių 927-ąjį centrą sudarė tik aptarnaujantis personalas, anksčiau dirbęs oro bazėje MiG-29 padalinyje, tačiau vėliau įgijo profesionalesnį charakterį, įdarbindamas išskirtinai specializuotus darbuotojus.
"ULA-70" Grif 100 Belarus UAV armed with two rocket-bombs(these two rockets are very similar to those we saw in the calendar image of the Russian Orion UAV) pic.twitter.com/yUG9XE5BbX
— ZOKA (@200_zoka) February 4, 2021
Pagrindiniai 927-ojo centro dislokuotų UAV tipai yra „Busel“ (licencijuota rusiško „Orlan-10“ versija) ir „Supercam S100“ bei „S350“, kurie taip pat yra rusiški. Kiti UAV yra Baltarusijos gamybos.
Nors 927-asis centras ir kiti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų padaliniai ir tipai šiuo metu naudoja UAV žvalgybai ir taikinių gaudymui, pačiai armijai vis dar trūksta UAV ir jiems skirtos amunicijos.
Nepaisant to, kad „Burevisnyk-MB“ UAV dažnai dalyvauja šalyje kartą per dvejus metus vykstančiuose Pergalės paraduose, iš tikrųjų jie rodomi kaip šalies gynybos pramonės gaminiai, o ne kaip ginkluotųjų pajėgų kovinis turtas.
This week, Belarus unveiled Hunter combat helicopter-type UAV pic.twitter.com/EO7lgXLnGu
— Samuel Bendett (@SamBendett) June 24, 2021
Tačiau Baltarusija ne kartą išreiškė norą pradėti eksploatuoti tokią įrangą. Galimi tipai gali būti ULA-70/1ULA-100/200 „Grif-100“ ir „Hawk“ arba galbūt net didesnis kinų projektas, kuris bus surinktas Baltarusijoje pagal Kinijos dronų „Polonez“ pavyzdį, taip pat nemažai mažų kiniškų bepiločių orlaivių, kuriuos Baltarusijoje jau gamina bendrovė „Avia Tech Systems“.
The Belarusian MF-212 was clearly designed for air forces on a budget that wish to combine air sports with aircraft interception. pic.twitter.com/05FNSdhKYc
— Oryx (@oryxspioenkop) October 11, 2022
Tikimybė, kad dauguma kitų buitinių dronų bus pradėti eksploatuoti, yra labai maža. Tokie modeliai apima nepilotuojamus atakos sraigtasparnius „Bur“ ir „Hunter“.
Kitas egzotiškas projektas – vengrų lengvojo lėktuvo „Magnus Fusion 212“ pagrindu sukurtas UAV MF-212. Šis įrenginys, kuris egzistuoja ir pilotuojamoje versijoje, gali gabenti iki dviejų R-60-NT-T oras-oras raketų (AAM) arba R-60-NT-L oras-žemė raketas su lazeriniu valdymu (AGM), kurias galima pakeisti dviem nevaldomomis bombomis.
Nepaisant to, kad net ir bandomoje konfigūracijoje naujausia versija yra labai netradicinė, Nigerijos kariuomenė jau užsisakė tris pavyzdžius.
