Kvailiausios karų priežastys istorijoje – nepatikėsite, kas sukėlė šiuos konfliktus: nuo pralaimėto futbolo mačo iki pasimetusio šuns (Foto) ()
Karas, kam jis naudingas? Visiškai niekam. Ir iš tikrųjų buvo daug absurdiškų priežasčių jį pradėti. Pateikiame kai kuriuos netikėčiausius pasiteisinimus, kada nors sugalvotus pradėti karą. Pasimetę šunys ir net futbolas praeityje buvo paskutinis lašas arba kibirkštis smurtiniams konfliktams pradėti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jenkinso ausies karas (1739–1748)
Jenkinso ausies karas, arba Guerra del Asiento, buvo 1739–1748 m. trukęs konfliktas tarp Didžiosios Britanijos ir Ispanijos imperijos. Didžioji kautynių dalis vyko Naujojoje Granadoje ir Karibų jūroje, o pagrindinės operacijos iš esmės baigėsi 1742 m.
Today in 1739, Britain declares war on Spain. Although the decade-long conflict is nominally fought to avenge an English sea captain who lost his ear to a Spanish boarding party years earlier, the War of Jenkins' Ear is really about British commercial interests in the Caribbean. pic.twitter.com/hnl1EMTqK4
— Military History Now (@MilHistNow) October 23, 2022
Šis konfliktas buvo platesnio masto Austrijos įpėdinystės karo, vykusio 1740–1748 m., dalis. Pavadinimą 1858 m. sugalvojo britų istorikas Thomas Carlyle'as.
Taip, šis devynerius metus trukęs karas tarp Britanijos ir Ispanijos iš tikrųjų prasidėjo dėl nupjautos ausies. 1731 m. Vest Indijoje (Karibai) britų laivo „Rebecca“ kapitonui Robertui Jenkinsui ausį nukirto ispanų kareiviai, kuriuos jis atsisakė įleisti į savo laivą patikrinti ar juo gabenama kontrabanda.
Persikelkime į 1739 m. Britai labai troško įgyti stipresnes prekybos pozicijas Karibų jūroje (ispanų sąskaita). Trūko tik karo katalizatoriaus. Pagalvoję, jie prisiminė 1731 m., kai ispanai užpuolė Robertą Jenkinsą ir taip buvo pradėtas karas.
Pasimetusio šuns karas (1925)
1925 m. Graikija ir Bulgarija nemėgo viena kitos. Jos kovojo priešingose Pirmojo karo pusėse ir draugystės tarp jų nebuvo.
Incident at Petrich, Bulgarian peasants fleeing the Greek attacks, near the border town of Petrich, Bulgaria. Frontpage of French newspaper Le Petit Journal illustré, 8 November 1925. pic.twitter.com/6nh0ezvOIF
— Khairul Hakim (@Khahakim154) February 5, 2022
|
Viskas prasidėjo nuo to, kad šuo pabėgo nuo savo šeimininko – graikų kareivio – ir perbėgo per Bulgarijos-Graikijos sieną. Kareivis puolė šunį vytis į Bulgarijos teritoriją, ir žinoma, buvo nušautas bulgarų pasieniečių.
Graikai nusprendė įsiveržti ir užimti gretimą Petricho miestą, o po to kilo konfliktas, kurio įkarštyje į mūšio lauką buvo mesta 30 000 vyrų.
Paliepus Tautų sąjungai, po 10 dienų konfliktas buvo užbaigtas. Per kovas žuvo daugiau nei 50 žmonių, daugiausia bulgarų civiliai.
Futbolo karas, dar žinomas kaip 100 valandų karas (1969)
Žinoma, šis trumpas karas tarp Hondūro ir Salvadoro iš tikrųjų nebuvo susijęs su futbolo rungtynėmis. Abiejų šalių santykiai jau ir taip buvo labai įtempti. Tačiau tai buvo katalizatorius.
On this day in 1969, long running tensions between the nations of El Salvador and Honduras boil over amid a World Cup qualifying match between the two countries. The resulting Football War (or Soccer War) produces 3,000 casualties in just a few days. https://t.co/fYYJZm73ao pic.twitter.com/RO7fTfLC88
— Military History Now (@MilHistNow) July 14, 2021
1969 m. šalių futbolo komandos tarpusavyje susitiko atrankoje dėl vienintelės vietos į 1970 m. Pasaulio futbolo čempionatą Meksikoje. Abi šalys laimėjo kiekvieną savo mačą, tad buvo sužaistos viską lemiančios trečiosios rungtynės, kurias laimėjo Salvadoras.
Dėl to, be esamo politinio klimato, buvo masiškai plėšiamos Salvadoro parduotuvės ir įmonės įsikūrusios Hondūre, o diplomatiniai ryšiai tarp dviejų šalių buvo nutraukti. Tada 1969 m. liepos 14 d. Salvadoras įsiveržė į Hondūrą, norėdamas „apsaugoti savo piliečius“.
Amerikos valstybių organizacija (OAS) liepos 18 d. naktį susitarė dėl ugnies nutraukimo (iš čia pavadinimas „100 valandų karas“), kuris visiškai įsigaliojo liepos 20 d. Salvadoro kariuomenė buvo išvesta rugpjūčio pradžioje. Iš viso karas nusinešė daugiau nei 2000 žmonių gyvybių.
Abi pusės kare naudojo Antrojo pasaulinio karo laikų orlaivius – karas buvo paskutinis konfliktas, kuriame vienas su kitu kovojo naikintuvai su stūmokliniais varikliais.
Pasaulio čempionate Salvadoras pralaimėjo visas trejas rungtynes, neįmušdamas nė vieno įvarčio.
Kiaulių karas (1859)
Šiandien JAV ir JK sieja glaudžiausi diplomatiniai ryšiai pasaulio istorijoje, tačiau taip buvo ne visada. 1859 metais šalių santykiai vis dar buvo įtempti. Ypač buvo nesutariama dėl San Chuano salų priklausomybės, esančių tarp Vankuverio salos (dabartinė Kanada) ir Vašingtono valstijos.
Today in 1859: The "Pig War" - US and Britain narrowly avoid war over Pacific territorial claims, triggered by a farmer who shot a pig. pic.twitter.com/YXBvIzdqh4
— Weird History (@weird_hist) June 15, 2017
Tų metų birželio 15 d. paklydusi kiaulė atvedė abi šalis prie karo slenksčio. Kiaulė pabėgo nuo amerikiečių naujakurių Vašingtono valstijoje ir pateko į britams priklausančią Kanadą. Kitoje pusėje esantys britai ganė avis ir nušovė kiaulę, o tai nelabai patiko amerikiečiams.
Tiek britai, tiek amerikiečiai subūrė kariuomenę prie sienos. Priešprieša truko keturis mėnesius, bet galiausiai nebuvo paleistas nė vieno šūvis. Tai reiškė, kad bendras aukų skaičius apsiribojo viena kiaule.
Ąžuolinio kibiro karas (1325)
Ąžuolinio kibiro karas buvo dviejų viduramžių Italijos valstybių konfliktas, kurio metu žuvo 2000 vyrų.
Kibiro karas arba Ąžuolinio kibiro karas vyko 1325 metais tarp konkuruojančių miestų-valstybių Bolonijos ir Modenos. Jis vyko Emilijos-Romanijos regione, šiaurės Italijoje. Karas buvo daugiau nei 300 metų trukusios gvelfų ir gibelinų kovos epizodas. Modena laimėjo Zapolino mūšį, vienintelį karo mūšį.
They're also the ones who took part in the War of the Bucket in 1325 pic.twitter.com/L6YVDXkVWX
— ★ 🇵🇱 (@Shiroi2_0) February 8, 2023
Paplitęs mitas, susijęs su Kibiro karu, kad jį sukėlė modeniečiai, pavogę kibirą iš Bolonijos šulinio. Tačiau tai dažniausiai neteisinga, nes, remiantis tiksliausiais duomenimis, po karo modeniečiai paėmė kibirą kaip trofėjų – iš tikrųjų karas buvo paskelbtas, nes Modena užėmė Bolonijos Monteveglio pilį.
Kibirą ir šiandien galima rasti Modenos mieste.
Tęsinys kitame puslapyje:
Sicilijos Vakaro maldų karas (1282-1302)
Sicilijos Vakaro maldų karas prasidėjo prancūzų okupuotoje Sicilijoje 1282 metais ir tęsėsi neįtikėtinus 20 metų. Kodėl būtent taip ilgai?
Viskas prasidėjo nuo gandų, kad per Velykų pirmadienio vakaro pamaldas girtas prancūzas persekiojo ir seksualiai priekabiavo prie moters iš Sicilijos.
Today 1282 Sicilians rebel against Angevin king Charles I in what became known as the War of the Sicilian Vespers. pic.twitter.com/cRMfq2niDZ
— James Thorne (@JamesThorne2) March 30, 2013
Įvykis taip supykdė siciliečius, kad per kitas šešias savaites jie, kaip teigiama, išžudė 4000 prancūzų. Įvairios diplomatinės klaidos užtęsė karo veiksmus dar porai dešimtmečių.
Karas baigėsi senosios Sicilijos karalystės padalijimu.
Karánsebeso mūšis (1788)
Ne karo, o mūšio pradžia. 1788 m. Austrija kariavo Turkijoje (1788-1791).
Austrijos kariuomenė, turinti maždaug 100 000 žmonių, kūrė stovyklą aplink Karánsebeso miestą. Armijos avangardas, husarų kontingentas, perėjo Timišo upę, kad išsiaiškintų Osmanų armijos buvimą. Osmanų pajėgų nebuvo nė ženklo, tačiau husarai susidūrė su grupe romų, kurie pasiūlė parduoti šnapsą pavargusiems kareiviams.
The Battle of Karansebes was a deadly battle fought by the Austrian army... against itself (in a combination of alcohol and miscommunication).
— Marina Amaral (@marinamaral2) February 4, 2021
At some point during their drinking, a group of infantrymen came across the cavalrymen... pic.twitter.com/JYKPAsFMD6
Netrukus po to kai kurie austrų pėstininkai perėjo upę. Pamatę vykstantį „vakarėlį“ pėstininkai pareikalavo alkoholio ir sau. Husarai atsisakė duoti jiems šnapso ir, dar girti, aplink statines įrengė laikinus įtvirtinimus. Kilo karštas ginčas, ir vienas kareivis iššovė.
Husarai ir pėstininkai įsitraukė į kovą tarpusavyje. Konflikto metu kai kurie pėstininkai pradėjo šaukti: „Turci! Turci!“ („Turkai! Turkai!“). Husarai pabėgo iš įvykio vietos, manydami, kad Osmanų kariuomenės puolimas neišvengiamas. Didžioji dalis pėstininkų taip pat pabėgo; kariuomenę sudarė austrai, serbai iš karinio pasienio, kroatai ir italai iš Lombardijos, taip pat kitos mažumos, kurių daugelis negalėjo suprasti vienas kito.
Padėtis dar labiau pablogėjo, kai karininkai, bandydami atkurti tvarką, sušuko: „Liaukitės!“. Kareiviai, nemokantys vokiečių kalbos, neteisingai išgirdo tai kaip „Allah! Allah!“.
Husarams bėgant per stovyklas, artilerijos generolas manė, kad tai Osmanų armijos kavalerija, ir įsakė artilerijos apšaudymą. Tuo tarpu visa stovykla pabudo nuo mūšio triukšmo. Įvykio sukelta panika taip demoralizavo Šventosios Romos imperatorių Juozapą II, kad jis įsakė kariuomenei pasitraukti.
Po dviejų dienų atvyko Osmanų kariuomenė. Jie atrado žuvusius ir sužeistus kareivius ir lengvai paėmė Karánsebesą.
Tikslus aukų skaičius nežinomas, nors patikimiausi istoriniai šaltiniai teigia, kad žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 1000 austrų karių.
Činčos salų karas, dar vadinamas Ispanijos ir Pietų Amerikos karu (1864–1879)
Iš pirmo žvilgsnio šis karas atrodo grynai teritorinio pobūdžio. Tačiau kuo ypatingos buvo Činčos salos? Paukščių išmatomis, arba guanu.
Činčos salų karas buvo pakrantės ir jūrų mūšių tarp Ispanijos ir jos buvusių kolonijų Peru, Čilės, Ekvadoro ir Bolivijos serija 1865–1879 m. Konfliktas prasidėjo Ispanijai užgrobus guano turtingas Činčos salas, per vieną iš daugelio Ispanijos bandymų, vadovaujamų Izabelės II, sustiprinti savo įtaką buvusioms Pietų Amerikos kolonijoms.
Who made the first-ever conservation laws in human history? Learn how the incredibly useful guano of the Guanay Cormorant, Peruvian Pelican, and Peruvian Booby led to the Incas creating their (albeit stricter) version of today's Migratory Bird Treaty Act. https://t.co/25K9zdyc1b pic.twitter.com/jILUCUh9cN
— Audubon Society (@audubonsociety) February 7, 2021
Dėka Bugenvilio kormoranų (Leucocarbo bougainvilliorum), vietinės paukščių rūšies, salose labai gausu guano – trąšų, kurias (be kita ko) sudaro jų išmatos. Dėl to salos tapo potencialiai vertingu turtu.
Karo metu buvo naudojami geležiniai laivai (ironclad), įskaitant ispanų laivą „Numancia“, kuris buvo pirmasis geležinis laivas, apiplaukęs pasaulį.
