„Paverskime Juodąją jūrą vidine NATO jūra“ – kaip Aljansas riboja Rusijos laivyno įtaką Baltijos ir Juodojoje jūrose (Video) ()
Ukraina siūlo Juodąją jūrą paversti NATO jūra. Iniciatyva jau sulaukė atsiliepimų iš Aljanso atstovų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suomijos narystė NATO faktiškai Baltijos jūrą, Rusijos laivyno lopšį, pavertė Aljanso jūra. „Fokus“ išsiaiškino, koks yra jėgų balansas Juodosios jūros baseine ir Rusijos pažangos perspektyvos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Juodąją jūrą paversti „NATO jūra“. Jis priminė, kad Aljanso perspėjimas 2008 metais nepateikti Ukrainai ir Sakartvelui narystės veiksmų plano greitai virto Rusijos karine agresija prieš abi šalis.
„Kai 2008 metais baimės skatinamas atsargumas uždarė NATO duris Ukrainai ir Sakartvelui, Rusijos Federacija greitai sureagavo užpuldama abi šalis. Rusijos Federacija tapo maniake, tačiau kai kurie lyderiai tuomet nusprendė, kad geriausia strategija – išlaikyti maniaką laimingą. Tai apėmė potencialių aukų palikimą be ginklų“, – sakė Kuleba per pirmąją Tarptautinės Krymo platformos Juodosios jūros saugumo konferenciją Bukarešte.
Ministras taip pat pažymėjo, kad palaiko Ukrainos oro ir priešraketinės gynybos sistemų integraciją su sąjungininkų sistemomis.
NATO laivynas Juodojoje jūroje
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Joane pažymėjo, kad Juodosios jūros regionas yra pasaulinių jėgų konfrontacijos centre, yra labai svarbus regiono saugumui, todėl turi strateginę svarbą visai euroatlantinei saugumo sistemai.
„Juodosios jūros regionas buvo Rusijos armijos stiprinimo objektas daugiau nei du dešimtmečius. Neteisėta Krymo aneksija 2014 m. ir dalies Donbaso užgrobimas buvo tik pradžia. Tačiau šie įvykiai turėjo įtakos ir Vakarų Balkanuose, Sakartvele ir Moldovoje. Neatsakingas ir priešiškas Rusijos elgesys platesniame Juodosios jūros regione daro didelę įtaką viso Aljanso saugumui“, – sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.
Rumunijos užsienio reikalų ministras Bohdanas Aurescu pareiškė, kad šalis skatins Aljanso viduje sukurti nuolatinį laivyną jūroje.
Globalių studijų strategijos centro ekspertas Pavlo Lakičukas aiškina, kad NATO jūra reiškia tokių sąlygų sukūrimą, kurioms esant Rusija būtų apribota savo galimybėmis daryti geopolitinį spaudimą regione.
„Iki 2023 metų Suomijos įlanka ir Baltijos jūra iš dalies buvo ir savotiškas „Rusijos ežeras“, kuriame sąlygas bandė diktuoti Rusija. NATO dabar turi raktą į Baltijos jūrą. Suomijai įstojus į NATO, rusų grėsmė gerokai sumažėjo“, – sako jis.
Kas turi stipriausią laivyną Juodojoje jūroje
Atsižvelgiant į tai, kad prie Juodosios jūros yra trys NATO valstybės narės – Rumunija, Turkija ir Bulgarija, Aljansas vis dar neturi oficialios strategijos Juodosios jūros regionui. Atvirai kalbant, Aljansas niekada nesidomėjo strategine Juodosios jūros baseino svarba.
Tik 2022 m. liepos mėn. Madrido viršūnių susitikime patvirtintame dokumente „NATO 2030 strateginė koncepcija“ pirmą kartą paminėtas domėjimasis regionu euroatlantinio saugumo požiūriu. Pažymėtina, kad ankstesnėje dešimties metų strateginėje koncepcijoje Aljansas primygtinai reikalavo santykių su Rusija plėtojimo, Viduržemio jūros dialogo ir dialogo su Balkanų, Artimųjų Rytų šalimis, Ukraina ir Sakartvelu. Juodoji jūra nebuvo paminėta.
„Juodojoje jūroje NATO plėtėsi daug atsargiau, net Bulgarijos ir Rumunijos įstojimas į Šiaurės Atlanto aljansą nesudarė jėgų pusiausvyros regione. Tiesą sakant, NATO nustatė savo sienas palei Juodosios jūros pakrantę. Tai buvo didelė klaida, kuri buvo suvokta daugiau nei po 15 metų. Ir tik dabar bandoma kažkaip sutvarkyti šią situaciją. Partnerystė dėl taikos su Rusija nepasiteisino“, – sako Lakičukas.
Tarp Juodosios jūros aljanso valstybių narių Turkija turi galingiausią laivyną. Turkijos karinis jūrų laivynas turi 66 laivus ir 14 povandeninių laivų. Atskirai verta paminėti naujausias „Heybeliad“ korvetes, kuriose yra paleidimo įrenginiai su „Harpoon“ klasės raketomis. Be to, šalyje vykdoma laivyno modernizavimo ir perginklavimo programa.
Rumunija turi tris sovietinės konstrukcijos fregatas, keturis korvečių klasės laivus ir raketinius laivus. Bulgarijos karinio jūrų laivyno laivyną sudaro pasenę sovietiniai raketiniai laivai ir trys fregatos, kurios kadaise priklausė Belgijos laivynui.
Kitų NATO šalių laivus Juodojoje jūroje riboja 1936 m. Montrė konvencija. Dokumente nustatytas ne Juodosios jūros valstybių karinių laivų buvimas Juodojoje jūroje ne ilgiau kaip 21 dieną. Be to, konvencija numato teisę Turkijai užblokuoti Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius karo laivams karo ar karo grėsmės atveju.
Nepaisant savo flagmano – raketinio kreiserio „Moskva“ praradimo, Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivynas vis dar turi galingą laivyną, kurį sudaro raketiniai laivai ir kateriai, desantiniai puolimo laivai ir povandeniniai laivai, galintys gabenti raketinius ginklus.
NATO jūros kūrimo etapai
Pavlo Lakičukas tvirtina, kad saugumo sistemos Juodojoje jūroje ateitis vis dar priklauso nuo Rusijos ir Ukrainos karo rezultatų. Jei Rusija bus įsprausta į kampą, gali būti pareikalauta demilitarizuoti Juodosios jūros regioną. Tada nereikės išlaikyti galingų karinio jūrų laivyno junginių šioje Europojs „aklavietėje“. Jei Rusija liks Juodojoje jūroje kaip agresyvi žaidėja, vienintelė išeitis – apsiginkluoti taip, kad Rusijos laivai bijotų palikti savo uostus Juodojoje jūroje.
„Yra du būdai, kaip Rusijos ežerą paversti NATO jūra. Pirmasis – Šiaurės Atlanto aljanso, kaip tarptautinės organizacijos ir jos valstybių narių, įtakos Juodosios jūros regione stiprinimas. Visų pirma, stiprinant jas saugumo prasme. Antrasis – narystės plėtra Moldovos, Ukrainos, galbūt Sakartvelo dėka. Jei išlaisvinus jūrą Rusija liks viena, lokį bus lengviau išvaryti. Mano asmeninė nuomonė yra ta, kad pasibaigus karui ir pralaimėjus Rusijai, reikėtų tinkamai apsvarstyti Juodosios jūros regiono demilitarizavimo klausimą“, – sako ekspertas.
Jis primena, kad Rusija, kaip SSRS teisių perėmėja, jau seniai stengiasi Juodąją jūrą paversti savo „rusišku ežeru“. Sena rusų tradicija Juodąją jūrą vadinti Rusijos ežeru, yra nuo tų laikų, kai Rusijos imperija svajojo užimti Konstantinopolį ir nutraukti Osmanų imperijos viešpatavimą Juodosios jūros regione.
Net ir dabar Rusija ir toliau naudojasi Juodąja jūra kaip sava, agresyviai demonstruodama savo ketinimus ginti aneksuotą Krymo pusiasalį.
