Pasauliui bus krachas? Golfo srovė lėtėja ir gali visai sustoti. Mokslininkai skelbia, kas bus toliau (Video) (2)
Tyrėjai mano, kad šiandien srovė yra silpniausia per daugiau nei 1000 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Golfo srovė yra Atlanto dienovidinės persivertimo cirkuliacijos* (Atlantic meridional overturning circulation, AMOS) dalis, kuri laikoma vienu pagrindinių planetos klimato veiksnių. O dabar mokslininkai perspėja, kad srovė nenumaldomai lėtėja, rašo „IFLScience“.
*AMOS yra pasaulinės termohalininės cirkuliacijos vandenynuose dalis ir yra zoniškai integruotas paviršinių ir giliųjų srovių Atlanto vandenyne komponentas. Jai būdingas šilto sūraus vandens srautas į šiaurę viršutiniuose Atlanto sluoksniuose ir šaltesnių, gilių vandenų srautas į pietus.
Ankstesniame tyrime mokslininkai bandė nustatyti, kaip AMOS srautas pasikeitė per šimtmečius. Norėdami tai padaryti, mokslininkai rinko ir ištyrė nuosėdas, temperatūros duomenis ir koralų populiacijų įrašus. Netiesioginiai rodikliai rodo, kad XX amžiuje AMOS pradėjo „precedento neturintį nuosmukį“, kuris septintajame dešimtmetyje gerokai paspartėjo, o praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje šiek tiek atsigavo ir 2000-ųjų viduryje vėl sumažėjo.
Taigi mokslininkai padarė išvadą, kad AMOS lėtėja ir to priežastis yra antropogeninis planetos globalinis atšilimas. Remiantis klimato modeliais, AMOS šiuo metu yra silpniausia per daugiau nei 1000 metų. Naujajame tyrime mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė tyrimams, kas nutiktų, jei Golfo srovė ir AMOS apskritai sustotų.
Iš esmės AMOS tiekia šiltą vandenį į Šiaurės Vakarų Europą, taigi, jei ji sustos, Europoje bus daug šalčiau. Klimato modeliai prognozuoja, kad tai bus „klimato lūžio taškas“ ir tai gali įvykti 2030–2050 m. Jei AMOS galiausiai žlugs, temperatūra visoje JK nukris vidutiniškai 3,4 °C, o Škotijoje turėtų atvėsti labiausiai.
Tyrėjai mano, kad visiškas AMOS sunaikinimas taip pat sukeltų greitą jūros lygio kilimą rytinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje ir vandens trūkumą Amazonės atogrąžų miškuose. Be to, tai paveiks ir Azijos musonus.
Tačiau neseniai atliktas tyrimas taip pat rodo, kad AMOS gali būti ne toks jautrus Arkties atšilimui, kaip manyta anksčiau. Esmė ta, kad AMOS nuneša šiltesnį vandenį į šiaurę viršutiniuose vandenyno sluoksniuose, bet taip pat grąžina vėsesnį vandenį į pietus gilesniuose sluoksniuose.
Anksčiau mokslininkai manė, kad greitas ledo kepurių tirpimas padidins gėlo vandens srautą ir sutrikdys bendrą vandens ciklą vandenyne. Tačiau tyrimo metu buvo sumodeliuotas klimatas per pastaruosius 10 000 metų ir nustatyta, kad geriau atsisakyti šios prielaidos.
Pasak Vašingtono universiteto Klimato tyrimų centro Madisone mokslininko Feng He, jei modelyje neatsižvelgiama į gėlo vandens antplūdį, kuris sulėtina AMOS, modeliavimas yra stabilesnis ir labiau suderinamas su temperatūros duomenis iš klimato įrašų. Tiesą sakant, mokslininkai išsiaiškino, kad AMOS yra mažiau jautrus gėlo vandens poveikiui, nei buvo manyta ilgą laiką.
Dabar mokslininkai mano, kad bet kokios klimato modelio prognozės, kuriose atsižvelgiama į gėlo vandens įtaką Golfo srovei ir visai AMOS, turėtų būti vertinamos skeptiškai. Naujajame tyrime rasta įrodymų, kad AMOS iš tikrųjų labai pasikeitė praeityje, tačiau nėra įrodymų, kad ji visiškai sustojo ir kad tai pasikartos.
