Sunku net įsivaizduoti. Mokslininkai išsiaiškino, kiek iš tikrųjų sveria Paukščių Takas (1)
Naudodami įvairius matavimo metodus, mokslininkai gavo daugiau ar mažiau tikslią mūsų galaktikos masės vertę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Galaktikos svėrimas yra labai sudėtinga užduotis, ypač kai bandoma išsiaiškinti galaktikos, kurioje gyvename, masę. Pasirodo, yra keletas būdų, kaip gauti tikslią Paukščių Tako masę. Naujo tyrimo, paskelbto arXiv preprints serveryje, autoriai kalbėjo apie šiuos metodus ir pristatė, jų nuomone, tiksliausią mūsų galaktikos masės vertę, rašo „Phys“.
Vienas iš būdų įvertinti Paukščių Tako masę yra ištirti žvaigždžių judėjimą mūsų galaktikoje. Dauguma žvaigždžių sukasi žiedine orbita aplink galaktikos centrą. Todėl norint nustatyti masę jos orbitoje, galima naudoti žvaigždės greitį ir atstumą nuo galaktikos centro. Naudodamiesi greičio priklausomybe nuo atstumo, galite gauti vadinamąją sukimosi kreivę. Būtent sukimosi kreivės matavimas tiek Paukščių Take, tiek kitose galaktikose leido mokslininkams išsiaiškinti, kad jų masė yra daug didesnė, nei galima gauti stebint žvaigždes. Dėl to astronomai padarė išvadą, kad didžioji dalis galaktikų masės yra tamsioji medžiaga.
Dabar mokslininkai žino, kad didžioji Paukščių Tako masės dalis nėra sutelkta centre, o tęsiasi toliau galaktikos aureolės pavidalu. Jo masę galima apskaičiuoti pagal sukimosi kreivę, bet ir iš žvaigždžių spiečių stebėjimų.
Šios grupės yra kompaktiška gravitacijos surišta žvaigždžių grupė, kuri juda per galaktiką kaip vienas objektas. Jų judėjimo matavimas padeda išmatuoti galaktikos aureolės masę.
Norėdami apskaičiuoti išorinės galaktikos aureolės dalies masę, galite stebėti Paukščių Tako palydovinių galaktikų judėjimą. Kadangi jos yra už mūsų galaktikos aureolės ribų, jų orbitinius judesius aplink mūsų galaktiką lemia visa jos masė. Šio metodo trūkumas yra tas, kad jei galaktikų yra vos kelios dešimtys, rezultatas nebus labai tikslus, mano mokslininkai.
Mokslininkai mini ir kitą galaktikos masės apskaičiavimo būdą, tačiau jis nėra pagrįstas tam tikrų objektų judėjimu orbitoje. Pavyzdžiui, galima tyrinėti nykštukinių galaktikų, kurios buvo labai arti Paukščių Tako ir buvo suplėšytos, srautus. Šių galaktikų liekanos sudarė žvaigždžių srautus. Tyrinėjant šių srautų judėjimą, galima įvertinti mūsų galaktikos masę, teigia mokslininkai.
Yra keletas kitų būdų. Pavyzdžiui, galite stebėti žvaigždes, paliekančias Paukščių Taką (jos įgauna didelį greitį susidūrusios su kita žvaigžde). Kadangi tokios žvaigždės skrydžio greitis priklauso nuo galaktikos masės, galima nustatyti jos vertę.
Pasak mokslininkų, kiekvienas iš šių metodų turi savo privalumų ir trūkumų, visų pirma, jie gali parodyti skirtingą Paukščių Tako masės vertę. Naujojo tyrimo autoriai sujungė visus šiuos metodus, kad gautų, jų nuomone, tiksliausią mūsų galaktikos masės vertę.
Remiantis tyrimu, Paukščių Tako masė yra 1 trilijonas saulės masių, su plius ar minus kelių šimtų milijardų saulės masių paklaida.
