Elektroninių duomenų pasaulyje daugėja neįtikėtinais tempais: apskaičiuota, kad saugomų duomenų apimtis kas metus paauga maždaug ketvirtadaliu. Tokie informacijos augimo mastai tampa vis didesniu iššūkiu duomenų centrus valdančioms ir prižiūrinčioms bendrovėms, o taip pat ir su nemažais informacijos srautais susiduriančioms įmonėms ir įstaigoms.

Informacinės technologijos persikelia į debesis

Bendrovės „Gartner“ statistinių tyrimų duomenimis, net 47 proc. didelių verslo įmonių atstovų teigia, kad duomenų apimties didėjimas yra vienas iš trijų didžiausių jų verslui kylančių iššūkių. Su augančiu poreikiu taupyti duomenų centrams skiriamus resursus ryškėja ir kita tendencija – duomenų centrai vis labiau virtualizuojami. Tai reiškia, kad įmonėms nebereikia pačioms rūpintis techniniais savo duomenų saugojimo aspektais: patys duomenys saugomi keliose vietose, kurios yra fiziškai nutolusios nuo duomenis naudojančios įmonės biuro, o technikos priežiūra ir aptarnavimas yra patikimi specializuotų duomenų centrų profesionalams.

Tačiau pačių duomenų centrų priežiūros problemos neišnyksta. Nepaisant nuolat mažinamo elektroninių komponentų dydžio, duomenų centruose talpinami kompiuteriai ir serveriai užima didžiulius plotus, o suvartojama energija matuojama megavatais. Internete sklando gandai, jog kompanija „Google“ savo pirmuosius duomenų centrus pradėjo kurti naudodama didžiausią kainos ir našumo santykį užtikrinančius kompiuterius, pradžioje neatsižvelgdama į jų energijos sąnaudas. Ir tik vėliau, energijos sąnaudoms tapus reikšminga „biudžeto eilute“, „Google“ inžinieriai suprato, jog energijos suvartojimo klausimą teks neišvengiamai spręsti. Kaip atrodo dabartiniai šios kompanijos duomenų centrų energijos valdymo sprendimai galite pamatyti šiame video:

Anot „APC by Schneider Electric“ viceprezidento Soeren Brogaard Jensen, kuo toliau, tuo labiau klientams tampa aktualūs IT infrastruktūros išlaikymo kaštai ir jos talpa. „Daugelis kompanijų tinkamai neįvertina, kad optimizuojant įmonės IT sistemas galima nemažai sutaupyti. Duomenų centro techninės ir programinės bazės atnaujinimas leidžia sumažinti elektros energijos sąnaudas, praplėsti duomenų centro talpą, o įdiegus „savaime gyjančias“ technologijas – sumažinti techniniam aptarnavimui skiriamus resursus. Kartais juokaujama, kad ir toliau duomenų kiekiui taip augant, netolimoje ateityje reikės GPS įrangos norint nepasiklysti tarp serverių. Mūsų pagrindinis tikslas – kad to neatsitiktų“, – teigia S. B. Jensenas.

„Toks modelis iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtingas ir paprastas – juk su specifine duomenų centrų įranga dirba specialistai, nuimantys didelę dalį atsakomybės nuo įmonių pečių. Įmonės tada gali daugiau laiko ir resursų skirti bendravimui su klientais ir taip kelti savo paslaugų kokybę. Žinoma, tai tik viena medalio pusė, tačiau reikia nepamiršti, kad debesų kompiuterijos sistemoms palaikyti reikalingas žymiai profesionalesnis personalas nei buvo įprasta iki tol. Juk IT sistemų virtualizacija iš tikrųjų yra daugybėje skirtingų vietų išmėtytas duomenų saugojimo sistemų tinklas. Jei iškils problemų vienoje sistemos grandyje, tikėtina, kad ir viso tinklo veikimas pradės strigti“, – sako S. B. Jensen.

Skatinamas IT sistemų energetinis efektyvumas

Tyrimai rodo, kad dauguma seniai egzistuojančių duomenų centrų energetinis efektyvumo koeficientas (angl. trumpinys PUE – Power Usage Effectiveness), parodantis visos duomenų centrų sunaudojamos elektros energijos ir IT sistemų sunaudojamos elektros energijos tame duomenų centre santykį, yra 3. Tai reiškia, kad 500 W serverio darbui užtikrinti reikia daugiau kaip 1500 W elektros energijos. Idealiuoju atveju, kuo PUE yra artimesnis 1, tuo didesnis yra duomenų centro efektyvumas, tuo tarpu kuo didesnis efektyvumo koeficientas, tuo aplinka netinkamesnė serveriams.

Natūralu, kad stambius duomenų centrus išlaikančios įmonės stengiasi PUE koeficientą išlaikyti kuo artimesnį vienetui. Pavyzdžiui, kompanija „Hewlett Packard“ šiuo metu aktyviai vysto projektą „Sustainable Data Center“, kurio pavadinimą ko gero tiksliausiai atitiktų „Tvarus duomenų centras“. Daugiau apie šią iniciatyvą žiūrėkite tolesniame video:

Dėl tos pačios priežasties kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, taip pat Skandinavijos šalyse, yra taikomos papildomos mokestinės priemonės neefektyviai elektros energiją naudojančioms įmonėms. Didžiojoje Britanijoje dabar svarstoma galiojančius energetinio efektyvumo reikalavimus dar labiau sugriežtinti: naujų duomenų centrų energetinis efektyvumo koeficientas turės būti ne didesnis nei 1,2, o veikiančių duomenų centrų – ne daugiau nei 1,7. Įmonėms, nesilaikančioms reikalavimų, būtų skiriamos baudos arba papildomi mokesčiai.

Taigi, IT sistemų darbo efektyvumas susijęs ir su rizika mokėti papildomus mokesčius. Tai skatina įmones modernizuoti savo duomenų centrus, o technologijų kompanijas kurti produktus, leidžiančius kuo efektyviau naudoti elektros energiją. Pavyzdžiui, vienas iš naujausių sprendimų ir tendencijų duomenų centrų srityje – duomenų centrų infrastruktūros valdymo (angl. DCIM) programinė įranga, automatiškai optimizuojanti duomenų centro darbą, aušinimo ir kitas sistemas reguliuojanti pagal serverių apkrovą ir pan. Remiantis „Gartner“ prognozėmis, 2014 metais 60 % duomenų centrų naudos tokią programinę įrangą, kai tuo tarpu 2010 metais tokių duomenų centrų buvo tik 1 % (DCIM: Going Beyond IT, Gartner Research, March 2010).

Kokia situacija Lietuvoje?

Lietuva IT srityje atrodo perspektyviai. Anot bendrovės „Fima“ duomenų perdavimo ir automatizavimo sprendimų departamento direktoriaus Valdo Vrubliausko, Lietuvoje yra susiklosčiusios palankios sąlygos tolesnei IT sistemų, tarp jų ir duomenų centrų, plėtrai.

Pasak jo, visas Baltijos regionas pasižymi palankia strategine padėtimi, konkurencingu darbo užmokesčiu, net ir klimato sąlygos čia labai tinkamos IT sistemoms – ilgą laiką metuose duomenų centrų vėdinimui galima naudoti vėsų ir sausą lauko orą, todėl sunaudojama mažiau elektros energijos papildomiems aušinimo įrenginiams. Svarbus ir verslininkų mentalitetas – lyginant su Vakarų Europa Lietuvoje pastebimas pakankamai agresyvus bandymas diegti ir plėtoti naujas technologijas skirtinguose sektoriuose. Lietuva turi viską, ko reikia tapti IT technologijų centru regione: didelį interneto greitį, daug aukštos kvalifikacijos IT specialistų“, – teigia „Fima“ atstovas.

Komentarai (2)