Šis ruduo bendrovei „Microsoft“ – labai svarbus, gal net lemtingas. Programinės įrangos gigantė jį pasitinka su nauja išmaniesiems telefonams skirta operacine sistema „Windows Phone“, planšetiniais kompiuteriais „Surface“, kardinaliai perdaryta operacine sistema „Windows 8“ ir pagražintu biuro reikmenų paketu „Office 2013“. Pokyčių sulaukė ir bendrovės logotipas bei visa prekių ženklo sklaida, debesų kompiuterijos paslaugos, pavadinimą pakeitė garsioji „Hotmail“ tarnyba, žadama daugiau parduotuvių „Microsoft Store“, o kur dar gandai apie žaidimų kompiuterio „Xbox“ patobulinimą...

Spalio pabaigoje žurnalistams ir ne tik rengiamas įspūdingas vakarėlis Niujorke, po kurio vienas po kito parduotuves pasieks naujieji gaminiai. Prieš 17 metų, kai buvo pristatoma operacinė sistema „Windows 95“, „Microsoft“ buvo programinės įrangos gamintoja, o šiandien ji tampa dar ir paslaugų teikėja bei įrenginių kūrėja.

„Microsoft“ vadovas Steve’as Ballmeris interviu leidiniui „The Seattle Times“ prasitarė, kad „ateityje bendrovė bus kitokia“. Pasakymas, kad „Microsoft“ daugiau domėsis įrenginių gamyba ir per artimiausius dešimt metų gali tapti panašesnė į „Apple“ (kuri pati gamina įrenginius ir jiems kuria programinę įrangą), ir džiugina, ir baugina. Juk „Apple“ tai darė nuo pat pradžių, o bendrovei „Microsoft“ ši sritis gana nauja, be to, ankstesni bandymai nebuvo labai vykę.

Juk visi pamena grotuvus „Zune“, telefonus „Kin“, pirmąjį „Xbox“, „Windows Slate“ ir „Tablet PC“ projektus, UMPC, „Home Server“, „MSN Direct Smart Watch“, MSN TV ir kuo tai baigėsi. Po didinamuoju stiklu yra ir nei populiarumo, nei pripažinimo vis dar nesulaukiantys telefonai su operacine sistema „Windows Phone“.

Tačiau „Microsoft“ neapsiriboja pačios kuriamais ir ne visada labai vykusiais gaminiais. Kas nutinka, kai ji įsigyja konkurentą ar jai patikusią bendrovę?

Egzistuoja prietaras: „Susidėjai su „Microsoft“, nieko gero nelauk.“ Dėl atsitiktinumų ar prastos vadybos beveik visos bendrovės, kurias įsigijo „Microsoft“, pradėjo gaminti daug blogesnius produktus, o vėliau tiesiog dingo... Žinoma, yra kelios išimtys, tačiau ir naujausias pavyzdys rodo, kad sąjunga su „Microsoft“ ne visuomet duoda tai, ko tikimasi.

„Nokia“, kuri kryžkelėje („Windows Phone OS“ ar „Android OS“?) pasirinko bendradarbiauti su „Microsoft“, tik-riausiai tik dabar supranta, kur įsivėlė. Pirmieji telefono „Nokia Lumia“ modeliai, kurie pagaminti bendradarbiaujant su „Microsoft“, susidomėjimo nesulaukė, tačiau „Microsoft“ oficialiai visuomet pabrėždavo partnerystės su „Nokia“ svarbą ir kaip jie vieni kitais pasitiki. Grįžkime trumpam į rugsėjį, į naujųjų telefonų „Nokia Lumia“ pristatymą.

Scenoje „Microsoft“ vadovas Steve’as Ballmeris su „Nokia“ vadovu Stephenu Elopu glėbesčiuojasi ir elgiasi it įsimylėjėliai. Sakomi komplimentai, džiaugiamasi. Nuolat pabrėžiama, kad „Nokia“ – strateginė partnerė, o telefonai „Nokia Lumia“ – vėliavnešiai, einantys priekyje visų telefonų su operacine sistema „Windows Phone“. Žinoma, „Nokia“ po renginio nusimena, kai pamato, kad akcijos iškart po pristatymo atpigo... net 13 procentų. Beje, tai dar viena paslaptis, mat gaminiai ir programine įranga, ir „geležimi“ prilygsta konkurentų gaminiams ar juos net lenkia. Tačiau suverčia kaltę tam, kad nepaskelbė nei naujų telefonų kainos, nei pasirodymo laiko.

Ir tada, dar rugsėjui nespėjus pasibaigti, tik bakst – „Microsoft“ beda peiliu „Nokia“ į nugarą. Paaiškėja, kad kalbėdama apie tai, jog „Nokia“ yra strateginė partnerė, „Microsoft“ susirado meilužę – HTC. Su ja permiegojo, o išeidama pirštu pagrasė ir pasakė: „Tik pabandyk nedaryti to, ko aš noriu.“ Ir štai – HTC pristato du naujus telefonus: „Windows Phone 8X“ ir „Windows Phone 8S“ su vienoje vietoje lyg netyčia atsiradusiu HTC logotipu. „Nokia“ stebi, žiūri, kraipo galvą, trinasi akis, ar jai nesivaidena, ir konstatuoja – jai tikrai nesivaidena, HTC telefonai daugiau nei labai panašūs į telefonus „Lumia“. Ta pati forma, tos pačios ryškios spalvos, tiesiog vietoj „Nokia“ parašyta HTC.

Toks elgesys su partneriais tik patvirtina, kad šį rudenį bus sprendžiamas bendrovės „Microsoft“ išlikimo klausimas. „Microsoft“ nori padaryti viską gerai ir be priekaištų. Daugiau gamintojų, palaikančių „Windows Phone“, – tai didesnės galimybės prasimušti. Ant stalo dedamos visos turimos kortos, užantyje nebėra jokių paslėptų triukų. „All-in“, kaip pasakytų pokerio žaidėjai.

Jei žiemai pasibaigus paaiškės, kad pirkėjams nepatinka naujoji operacinė sistema „Windows 8“, kad jų nedomina planšetiniai kompiuteriai „Surface“ ir naujieji telefonai su „Windows Phone“, tai bus „Microsoft“ pabaigos pradžia. Ji taps nuobodžia ir užsidariusia senyva moteriške, kurios vardo niekas nežino ir kurios likimas nieko nebedomina.

Teisingumo dėlei reikia paminėti, kad „Microsoft“ puikiai moka gaminti ir parduoti klaviatūras bei peles, kurti žaidimus, o žaidimų kompiuteris „Xbox“ ir „Kinect“ priedas yra sėkmingi gaminiai. Tačiau tai nėra strateginiai produktai, jie negeneruoja bendrovei didžiausių galimų pajamų, be to, ilgą laiką buvo parduodami už mažesnę kaina nei savikaina, kad įgytų populiarumą, tikintis pelno iš parduodamų žaidimų ir pan. Bet svarbiausias faktas – ar kas nors įsivaizduojate „Microsoft“, negaminančią „Windows“?

Šlovės viršūnėje

2000 m. viduryje, kai aplinkui sproginėjo dotcom burbulai, „Microsoft“ žinojo, kad ji yra įtakingiausia IT bendrovė pasaulyje. Tiesa, su „Windows Me“ nelabai pasisekė, bet žmonės neturėjo kito pasirinkimo, be to, netrukus turėjo pasirodyti operacinė sistema „Windows XP“. Konkurentai buvo menki ir, tiesą sakant, bet kurį jų „Microsoft“ galėjo tiesiog nusipirkti, jei būtų panorėjusi. Arba visus vienu kartu ir dar pinigų kokiam automobilių gamintojui būtų likę.

Tačiau vos per kelerius metus „Microsoft“ tapo didele ir nerangia bendrove. Iš niekur atsirado konkurentai ir pradėjo klibinti šlovės viršūnės sostą. Sustiprėjo ir pagreitį įgavo bendrovė „Google“. Gimė „Facebook“, vis aukščiau galvą kėlė atsigaunanti „Apple“.

„Microsoft“ bandė atsikovoti prarastas pozicijas. Nėrė į elektroninių knygų, muzikos, paieškos sistemų ir socia-linių tinklų verslą. Bet vis nesėkmingai. 2012 m. viduryje „iPhone“ atnešė daugiau pelno nei visa „Microsoft“. VIENAS bendrovės „Apple“ gaminys sugeba uždirbti daugiau nei visi „Microsoft“ produktai, kartu sudėjus! Kad šis skaičius atrodytų dar įspūdingesnis, galima paminėti, kad VIENAS „iPhone“ sugeba generuoti daugiau pajamų, net jei prie „Microsoft“ pelno prijungtume „Google“ pelną! O juk „Microsoft“ gamino išmaniuosius telefonus daugiau nei kelerius metus iki pasirodant „iPhone“! Sukurti analogišką gaminį buvo įmanoma daugiausia per metus. Juk būtent tiek prireikė „Android“ startui. O kinai pirmąsias „iPhone“ kopijas padarė ir prekybai pateikė prabėgus vos keliems mėnesiams po „iPhone“ pasirodymo.

Atrodo, kad prabėgęs dešimtmetis bendrovės istorijoje kupinas klaidų ir neišnaudotų galimybių. Visus tuos metus savo gyvavimą bendrovė siejo tik su „Windows“ ir „Office“, kitiems dalykams skyrė nepakankamai dėmesio. O pasaulis pradėjo suktis vis sparčiau. Bendrovė, kadaise įveikusi „IBM“ (juk tai padaryti taip norėjo Steve’as Jobsas!), liovėsi kurti naujoves, o sukurtas – pritaikyti. Vien tik kosmetiniai pakeitimai, papuošti daugybe gražių epitetų…

Biurokratai

Kadaise „Microsoft“ dominavo barzdoti ir plaukuoti programuotojai, nebijantys likti dirbti pernakt, tačiau po truputį jie virto milžiniškos biurokratinės mašinos dantračiais. Du programuotojai ir 10 vadovų jų darbui prižiūrėti.

Iš asmeninės patirties: per vizitą „Microsoft“ centrinėje būstinėje Redmonde (JAV) tiek su bendrovės viešųjų ryšių specialistais ten, tiek su viešųjų ryšių specialistais Lietuvoje, tiek su sutiktais aukšto rango vadovais buvo sutartas interviu su S. Ballmeriu. Ne gyvai, bet elektroniniu paštu. Mes nusiunčiame klausimus, jis atsako, mes siunčiame dar ir t. t. Prabėgus porai mėnesių po vizito vis dar gaudavau laiškų, kad „dirbame, stengiamės, tuoj turėtumėte sulaukti atsakymo“.

Vėliau prasidėjo siūlymai pabendrauti su žemesnio lygio vadovu ar kuo nors kitu, galop visas šis reikalas nutilo. Būtų labai juokinga, jei prašymas (prabėgus metams) vis dar klajotų bendrovės viduje ir vienas skyrius kitą įtikinėtų, kad „jau tuoj tuoj, dar truputį“. Mums juokinga, o S. Ballmeriui tikriausiai visai nejuokinga, kad dauguma darbuotojų jo bendrovėje dirba būtent taip.

Žinoma, galima įvertinti tai, kad mes kol kas – ne „The New York Times“, kad Lietuva dėl masinio piratavimo neneša didelio pelno bendrovei „Microsoft“. Tačiau vargu ar „Google“ arba „Apple“ vadovaujasi principu „jie maži ir į juos nereikia kreipti dėmesio“. Šių bendrovių atstovai noriai bendrauja ir jų strategija Lietuvoje aiški: visi produktai visiškai ar iš dalies lokalizuoti, sukurtos Lietuvai skirtos programėlių, muzikos, žaidimų ir t. t. parduotuvės, išversti tinklalapiai, o užrašas „Atsiprašom, tai nėra skirta jūsų šaliai“ pasirodo labai retai. Deja, dauguma paslaugų / produktų iš „Microsoft“ Lietuvos taip ir nepasiekė. Gal Lietuvai būtų patikęs grotuvas „Zune“, ir dar daugybė gal…

Jei paieškos sistema „Bing“ ir bus lokalizuota, jei „Windows Phone 8“ leis vartotojams rašyti lietuviškais rašmenimis, tai gali jau nieko iš esmės nebedominti. Situacijos ironija ta, kad po kelerių metų bendrovė „Microsoft“ turi realią galimybę tapti „ji maža ir į ją nereikia kreipti dėmesio“. Žinoma, „Windows“ mūsų šalis taip lengvai neišsižadės, tačiau „iDeal“ kasmet gali džiaugtis vis didėjančiu pelnu, o „Google“ – pajamomis iš reklamos. Ar tuo pačiu gali pasidžiaugti ir „Microsoft“?

Taigi, kokių klaidų daro „Microsoft“? Paklaidžiojus internete, nesunku rasti daugybę straipsnių ir pasakojimų apie tai, kad „Microsoft“ konkurencingumą žlugdo nekompetentingi padalinių vadovai, o darbuotojai konkuruoja tarpusavyje, nors turėtų konkuruoti su kitomis bendrovėmis.

Dažnai geresnį atlyginimą ir aukštesnes pareigas lemia ne mokėjimas dirbti puikiai, bet mokėjimas įsivelti į intrigas ir „nusodinti“ kolegas. Peilių badymas į nugarą – dažnas reiškinys „Microsoft“, ir būtent dėl tokio darbuotojų elgesio buvo neišnaudotos galimybės arba padarytos didžiausios klaidos. „Jie rodydavo pirštu į „IBM“ ir juokdavosi, – teigia Billas Hillas, vienas iš daugybės buvusių „Microsoft“ vadovų. – Dabar jie tapo tuo, ką niekino.“

Du jaunuoliai

„Microsoft“ istorija prasidėjo 1974 m., kai Paulas Allenas, 21 metų jaunuolis, skuodė per Harvardo studentų miestelį rankoje laikydamas žurnalą „Hobbyist“. Žurnalo viršelyje pastorintomis raidėmis buvo parašyta, kad išrastas pirmasis mini kompiuteris, kuris savo sparta prilygsta brangiems komerciniams modeliams. Atbėgo pas Billą Gatesą ir atkišo jam žurnalo viršelį. Abu nutilo ir susikaupė. Ilgai laukta akimirka atėjo. Jaunuoliai jau kurį laiką svajojo sukurti programavimo kalbą, tačiau Billas nenorėjo pradėti tol, kol nepasirodys pigus ir tuo pat metu spartus procesorius.

Netrukus programavimo kalba, pavadinta „Altair BASIC“, buvo sukurta, o Billas su Paulu ir dar vienu draugu nuskuodė į „MITS“ (bendrovę, kuri sukūrė minėtąjį mini kompiuterį) ir pasiūlė įsigyti jų sukurtos programos licenciją. Savo bendrovę jie pavadino „Micro-soft“ ir pradėjo pardavinėti savo sukurtas programas vis didesniems žaidėjams. Po poros metų bendrovė buvo pervadinta į „Microsoft“ ir pradėjo diktuoti standartus rinkai. B. Gatesas plušėjo be atodūsio ir to paties reikalavo iš kitų.

1980 m. pas juos užsuko „IBM“ ir pasiūlė sukurti programinę įrangą netrukus rinkoje pasirodysiančiam produktui – pirmajam „IBM P.C.“. Tai buvo svarbiausias „Microsoft“ momentas – jis nulėmė pirmą vietą IT pramonėje. Po šio įvykio bendrovė kasmet ėmė didėti trigubai. Pirmiausia pasirodžiusi operacinė sistema MS-DOS buvo be grafinės aplinkos.

Vėliau, šį bei tą nusižiūrėjus nuo „Apple“ (dėl to S. Jobsas labai įtūžo ir reguliariai skambindavo B. Gatesui, kad jį iškeiktų), gimė operacinė sistema „Windows“. Ir nors ji buvo nusižiūrėta ir neveikė taip šauniai, kaip „Apple“ gaminys, protinga strategija, atvirumas ir noras licencijuoti savo kuriamą programinę įrangą kuo daugiau „geležies“ gamintojų lėmė „Microsoft“ pergalę.

1995 m. „Microsoft“ išleido „Windows 95“ – vieną visų laikų geriausiai parduotų operacinių sistemų. Pasauliui to reikėjo ir vienintelė „Microsoft“ tai galėjo pasiūlyti. Veikiausiai nepatikėsite – tuomet prie parduotuvių gykai rikiavosi ilgose eilėse, kad galėtų pirmi įsigyti „Windows“! Šiandien toks elgesys būdingas tik labai dideliems „Apple“ gerbėjams. B. Gatesas net už 

3 mln. JAV dolerių pasamdė „The Rolling Stones“, kad jų daina „Start Me Up“ taptų „Windows“ temine daina.

1997 m. pabaigoje „Microsoft“ operacinė sistema veikė 86 proc. pasaulio kompiuterių. B. Gatesas dar 1992 m. tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje ir puikavosi žurnalo „Forbes“ viršelyje (jis ten dar ir šiandien!). Atrodė, kad jau niekas nesustabdys „Microsoft“, nerdai buvo naujieji šaunuoliai. O „Microsoft“ galėjo daryti tiesioginę įtaką pasaulio plėtrai.

Kita vertus, Warrenas Buffettas, vadinamasis ekonomikos orakulas, nesuprato „Microsoft“. 1997 m. Jeffas Raikesas, „Microsoft“ rinkodaros ir pardavimo vadovas, jį skatino įsigyti akcijų. Savo laiške W. Buffettui jis rašė, kad jo bendrovė – it mokesčius renkantis kioskas ant tilto, kuriuo važiuoja visi pasaulio kompiuteriai.

Tačiau čia slypėjo pavojus. Technologijų rinka evoliucionavo sparčiau, nei kas nors sugebėjo ją sekti. Tas pats fenomenas, palaužęs „IBM“ – visų kompiuterių senelį, ir į sceną pastatęs „Microsoft“, galėjo pasikartoti, jei „Microsoft“ ir toliau džiaugsis savo didybe ir nepastebės svarbiausių IT rinkos bei technologijų pokyčių, naiviai manydama, kad ji pati juos ir diktuoja.

Bus daugiau.