Skrendant lėktuvu ir žiūrint pro iliuminatorių gali kilti daugybė egzistencinių klausimų. Ar mes visatoje esame vieni? Kaip visa tai prasidėjo? Koks mūsų egzistavimo tikslas? Palauk, o kokia čia skylutė lange?

Į pirmuosius klausimus atsakymų mokslininkai vis dar ieško, tačiau paskutinis paaiškinimą turi. Pasirodo, toji smulki skylutė – mums gyvybiškai svarbi.

Kaip jau galėjote numanyti, tai susiję su slėgio reguliavimu lėktuve. Daugumos lėktuvų langus sudaro trys sluoksniai – išorinis, vidurinis ir vidinis. Daugeliu atvejų skylutę turi vidurinis langas.

Lėktuvui struktūriškai svarbūs yra vidurinis ir išorinis langas, o vidinis (tas, kurį gali liesti keleiviai), galima sakyti, yra salono apdaila ir saugo kitus sluoksnius nuo krapštyti, stuksenti ir kitaip inventorių gadinti mėgstančių keleivių.

Šiuolaikiniai keleiviniai lėktuvai skraido maždaug 10 km aukštyje, o ten atmosferos slėgis ir deguonies kiekis nėra tinkamas mums, žmonėms. Todėl lėktuvuose palaikomas dirbtinis spaudimas. Išorės ir vidaus spaudimų skirtumą turi atlaikyti lėktuvo konstrukcijos.

Skylutė viduriniame lange pasirūpina, kad slėgis tektų ne jam, o išoriniam langui, kadangi šis yra storiausias ir tvirčiausias.

„Ji veikia kaip atviras sklandis, išlyginantis spaudimą tarp keleivių kabinos ir oro, esančio tarp išorinio bei vidurinio sluoksnio“, – paaiškino orlaivių detales gaminančios kompanijos „GKN Aerospace“ atstovas Marlowe'as Moncuras. Kitaip sakant, visos kelionės metu spaudimą atlaiko stipresnysis langas.

Itin retais atvejais, jei išorinis langas būtų kokiu nors būdu pažeistas ir nebegalėtų sulaikyti spaudimo, šią užduotį perimtų vidurinis langas. Kadangi jis nėra toks tvirtas, skylutė pasirūpina, kad spaudimo jam tektų mažiau. Be to, pilotai išsyk pamato, kad spaudimas salone krinta, ir gali imtis veiksmų – leistis žemiau ar planuoti avarinį tūpimą. Beje, dėl to paties spaudimo lėktuvų langai yra ne kvadratiniai, o ovalo formos.

Kaip ir suplaktas gazuoto gėrimo buteliukas, dideliame aukštyje skrendančių lėktuvų konstrukcijos „įsitempia“ ir išsiplečia. Todėl jos turi būti itin tvirtos.

Anksčiau lėktuvų langai buvo kvadratiniai, tačiau po dviejų orlaivių avarijų inžinieriai suprato, kad jie – silpnoji konstrukcijos dalis: langų kampus veikia gerokai didesnis spaudimas, dėl to šios vietos tampa pažeidžiamesnės. Vienas paprastas sprendimas – langų užapvalinimas – išsprendė problemą: tokiu atveju spaudimas subalansuojamas ir lengviau atlaiko konstrukcijos pokyčius.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (0)