A.Karpovą labai žeidė faktas, kad mačas dėl karūnos neįvyko ir jis dėjo daug pastangų sužaisti su R.Fisheriu – jei ne FIDE varžybose, tai bent komerciniame turnyre.

Laikantis FIDE reglamento, A.Karpovo ir R.Fisherio akistata buvo neįmanoma – kaip į vieno iš pretendentų rangą perėjęs amerikietis galėjo kovoti su esamu pasaulio čempionu? Tik įveikęs visus atrankos ratus. Ar kas tiki, kad tai buvo realu?

Todėl kalbėti buvo galima tik apie neoficialų mačą. Derybos prasidėjo tarpininkaujant tada dar būsimajam FIDE prezidentui Florencio Campomanesui.

1976-ųjų liepos 25-ąją lygiai 10 val. vietos laiku V.Korčnojus įžengė į vieną Amsterdamo policijos nuovadą, kad pasiprašytų politinio prieglobsčio Vakaruose. Būtent tuo momentu – lygiai 7 val. vakaro kitame pasaulio gale, Tokijuje A.Karpovas įžengė į R.Fisherio numerį viešbutyje.

Susitikimas Tokijuje buvo laikomas griežčiausioje paslaptyje. A.Karpovas dingo ištisai parai. SSRS pasiuntinys Japonijoje labai nervinosi: „Ką aš pasakysiu Brežnevui ir partijai?“

Pirmas derybų etapas praėjo sėkmingai. Paskui buvo dar du susitikimai – Ispanijos mieste Kordoboje ir Vašingtone. Pusės aptarė visas sąlygas, įskaitant rekordinį 5 mln. dolerių prizų fondą. Mačas turėjo įvykti Filipinuose.

Vienintele kliūtimi tapo pavadinimas. R.Fisheris spyrėsi, kad dvikova vadintųsi „Mačas dėl pasaulio profesionalų čempiono titulo“.

Kaip žinia, anuomet SSRS profesionalų sportas neegzistavo ir A.Karpovas niekaip negalėjo žaisti su tokia iškaba.

F.Campomanesas pasiūlė mačo pavadinimą suformuluoti vėliau, o kol kas pasirašyti kontraktą. R.Fisheris lyg ir sutiko padėti parašą, bet staiga pareiškė, kad negali pasirašinėti dalimis. Taip derybos nutrūko.

Islandija. Mirtis

2003-iųjų gruodį JAV Valstybės departamentas oficialiai anuliavo R.Fisherio pasą. Tada jis jau daug metų gyveno Japonijoje.

Paso atėmimas – bausmė už mačą su B.Spaskiu Belgrade, ne kartą nuskambėjusius antiamerikietiškus pasisakymus apie 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro aktą.

Pats R.Fisheris apie paso netekimą sužinojo tik 2004-ųjų liepos 13-ąją, kai bandant išskristi iš Japonijos į Filipinus jis buvo areštuotas dėl neteisėto bandymo patekti į šalį ir atsidūrė nelegalių migrantų kalėjime.

JAV tuoj pat pareikalavo išduoti R.Fisherį kaip kriminalinį nusikaltėlį. Būdamas nelaisvėje šachmatininkas raštiškai atsisakė JAV pilietybės, pasiprašė politinio prieglobsčio ir padavė ieškinį dėl neteisėto arešto. R.Fisherio advokatai tikino, jog jis nieko nežinojo apie paso anuliavimą, be to, sulaikymas bet kuriuo atveju neteisėtas, nes atvykimo į Japoniją metu jo pasas buvo galiojantis.

R.Fisheris kalėjime praleido 8 mėnesius. Tuometė Serbija ir Juodkalnija, Vokietija bei Islandija pareiškė suteiksiančios amerikiečiui pilietybę. 2004-ųjų kovo 24-ąją jis buvo išsiųstas į Islandiją.

Prieš palikdamas Japoniją R.Fisheris žurnalistams pasakė, kad savo areštą laiko pagrobimu, pakartojo kaltinimus JAV prezidentui George'ui Bushui ir Japonijos premjerui Junichiro Koizumi pareiškęs, kad šie „turi būti pakarti kaip karo nusikaltėliai“.

Po deportacijos iš Japonijos R.Fisheris gyveno Islandijos sostinėje Reikjavike. 2007-ųjų lapkritį jis buvo paguldytas į ligoninę diagnozavus prostatos auglį.

Šachmatininkui siūlė operuotis, bet jis atsisakė. R.Fisheris mirė 2008-ųjų sausio 17-ąją, palaidotas už 50 km nuo Reikjaviko esančiame Selfoso miestelyje. Paties R.Fisherio pageidavimu, laidotuvės buvo kuklios – dalyvavo tik keli jo bičiuliai islandai ir ilgametė draugė japonė Miyoko Watai.

Ant didmeistrio kapo pastatytas kuklus paminklas, ant kurio užrašyta tik Robertas Jamesas Fisheris ir gyvenimo datos.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (2)