MIT Technology Review naujausiame savo numeryje išspausdino kasmetinį technologijų proveržių reitingą – „10 Breakthrough Technologies 2016“. Tai dešimtukas mokslo ir technologijų naujovių, kurios kardinaliai pakeis – arba jau pakeitė – mūsų gyvenimą.

Imuninė inžinerija

Genetiškai modifikuotos imuninės ląstelės galės padėti sergantiems vėžiu, ŽIV, išsėtine skleroze ir kitais susirgimais. Ši technologija taps prieinama per 1 – 2 metus ir taps tikru proveržiu – gali būti, kad sergantiems ŽIV ir vėžiu tereikės vieno gydymo kurso. Tyrėjai taip pat tikisi, kad šiuo būdu ateityje pavyks įveikti ir infekcinius susirgimus. Amerikiečių biofarmacijos kompanija Cellectis sukūrė metodą, kuriuo iš sergančiojo kraujo išskiriami Т-limfocitai (vadinamosios imuninės ląstelės žudikės), jų DNR pakeičiama taip, kad jos naikintų būtent leukemijos pažeistas kraujo ląsteles. DNR redagavimas atliekamas TALEN ir CRISPR technologijomis. Jau 300 pacientų sėkmingai išbandė šį gydymo metodą, o vienas atvejis baigėsi visiška remisija. Dabar įvairios farmacijos firmos ir biotechnologijų kompanijos darbuojasi, siekdamos šį gydymo metodą pritaikyti plačiajai rinkai. IT-gigantas Google (o tiksliau, kompanijos projektas Verily) taip pat vykdo panašius tyrimus, tačiau konkrečių tikslų kol kas neatskleidžia.

Labai tikėtina, kad dviejų skirtingų organizmų T-limfocitai nesutars, todėl mokslininkai planuoja išmokti kurti „universalias“ ląsteles žudikes. Jas bus galima nesibaiminant persodinti iš vieno žmogaus kitam, kuriam jų trūksta. Be to, mokslininkai stengiasi išmokti kontroliuoti T-limfocitų vykdomą kitų ląstelių aptikimo ir sunaikinimo procesą tam tikru vaistu, kad limfocitai „įsijungtų“ tik tam tikru metu ir reikalingoje vietoje. Negana to, tyrėjai nori rasti būdą ląsteles žudikes programuoti taip, kad jos užkrėstas ląsteles naikintų tik aptikusios du žymeklius, o ne vieną – tai yra, kad jos taptų išrankesnės. Tačiau tokie ketinimai dažnai kritikuojami, nes bandymai su T-limfocitais, nutaikytais į vėžines ląsteles plaučiuose, smegenyse ir kepenyse kelia grėsmę pacientų gyvybei. Lengvo būdo rasti vaistą nuo vėžio, deja, nėra.

Tiksli augalų genų inžinerija

Iki 2050 metų planetos žmonių populiacija turėtų pasiekti 10 milijardų. Norint išmaitinti tiek burnų, būtina padidinti žemės ūkio produktyvumą. Augalų atsparumą ir derlingumą padidinti tapo įmanoma redaguojant genus – CRISPR technologija jau naudojama viso pasaulio laboratorijose.

Leidinyje rašoma, kad šis metodas bus plačiai naudojama po 5–10 metų. Kinijoje ši technologija jau naudojama, kuriant atsparius grybeliniams susirgimams kviečius ir ryžių derlingumo didinimui, visgi neaišku, ar šalies valdžia leis visur tokius augalus auginti. Didžiojoje Britanijoje, naudojant CRISPR stengiamasi sukurti atsparią sausrai miežių rūšį. Metodą jau pasitelkė daug kompanijų, selekcininkų ir tyrimų laboratorijų. Kol kas tiksliai nežinoma, ar šalies valdžia įves kokias nors ypatingas reguliavimo priemones tokiems produktams.

Kalbinė sąsaja

Tobulėjanti kalbos atpažinimo technologija vis labiau tolina žmones nuo prietaisų jautriųjų ekranų ir klaviatūrų. Kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių ateitis – valdymas balsu.

Valdymo balsu technologija naudojama jau dabar. Tokias funkcijas savo įrenginiuose siūlo Apple, Microsoft ir Google. Ir nors valdymas balsu kol kas nėra labai patikimas ir dažnai užklausos suprantamos netinkamai, ši sritis sparčiai vystosi. Ir lyderis čia – Kinijos kompanija Baidu (teikia interneto paslaugas ir yra taip pat pavadinto paieškos variklio autorė). Ji sukūrė kol kas tobuliausią kalbos atpažinimo technologiją, veikiančią netgi triukšmingose Pekino gatvėse ir „girdinčią“ iš kito kambario galo. Baidu Silicio slėnyje turi laboratoriją, kur 2014 metais buvo sukurta Deep Speech technologija, pasižyminti dideliu kinų kalbos atpažinimo tikslumu, įskaitant visus sudėtingus jos intonacijų niuansus, kartais galinčius visiškai pakeisti žodžio prasmę.

Bet naudotojų lūkesčiai auga drauge su technologijomis. Baidu turėjo sukurti papildomą tarnybą DuEr, kuri galėtų susitvarkyti su vartotojų pateikiamomis sudėtingomis užklausomis (pavyzdžiui, užsakyti staliuką restorane arba rasti kino teatrų tvarkaraštį). Dabar vienas iš kompanijos tikslų – „išmokyti“ balsą atpažįstantį pagalbininką sudėtingesnio bendravimo su naudotojais.

Daugkartinės raketos

Skrydžiai į kosmosą – labai nepigus malonumas bent jau todėl, kad kosminių raketų negalima panaudoti daug kartų. Pabaigusios savo misiją, jos sudega atmosferoje. Tačiau pernai žmonija įvykdė tai, kas anksčiau buvo neįmanoma – tai, ką seniai matėme fantastiniuose filmuose, tačiau niekados iš tikrųjų, – 2015 metais iš pradžių kompanija Blue Origin, o įkandin ir SpaceX sėkmingai atliko daugkartinio naudojimo raketų bandymus. Naujausia raketos programine įranga galima kontroliuoti raketos greitį, sulėtėti prieš nutupiant. Tokios technologijos padės atpiginti skrydžius į kosmosą, o tai reiškia, padarys labiau prieinamais.

Vienas kitą gebantys apmokyti robotai

Komentarai (6)