Užuominos ir pustoniai

Kad galėtų flirtuoti, mašinai nebūtinas kūnas ar netgi galva – ji gali būti tik balsas, kaip Siri, ar pokalbių robotas (čatbotas). Tačiau šiuo atveju kompiuteriams iškyla nemenka kliūtis: kalbėtis, reaguojant į žmogaus veido išraišką, paprasčiau, nei bendrauti neakivaizdžiai. Kūno kalba svarbi, visos gyvūnų rūšys ją naudoja dauginimuisi, tačiau žmonės naudoja ir kitą ypatybę, lemiančią egzistavimą bendruomenėje, – socialinį intelektą, tai yra, gebėjimą suprasti aplinkinių elgesį ir atpažinti jų jausmus, taip pat ir iš neverbalinių signalų. Čatbotams ši užduotis išties nelengva, juk reikia išmokti atsakyti žmogui ir įtikinti jį, kad jis buvo suprastas, be dešimčių jutiklių, sekančių menkiausius mimikos pokyčius.

Dauguma čatbotų išmokyti reaguoti į konkrečias frazes ir niekuo negali padėti, kai reikia suprasti užuominas, konotacijas ir pašnekovo jausmus. Tačiau egzistuoja mašinos, besimokančios visų šių bendravimo vingrybių – būtent tokius kuria Google ir kitos kompanijos, vystančios dirbtinius neuroninius tinklus ir kitas giliojo mašininio mokymosi technikas, primenančias žmogaus smegenų veikimą. Programuotojų nuomone, analizuodami milijonų milijonus teksto puslapių, robotai galiausiai išmoks suvokti kontekstą ir netgi atpažinti metaforas – tai yra, atlikti tai, ko anksčiau nesugebėjo. O juk be metaforų ir žodžių žaismo neįmanoma įsivaizduoti žmogiško bendravimo ir juo labiau flirto. Pasak Weigel, jau dabar Kalifornijos kompanijos Brillig Understanding čatbotas labiau primena „neprieinamą“ moterį, nei mašiną, negebančią suprasti žmogaus užuominų.

Netolimoje ateityje kūrėjai sujungs šiuos komunikavimo gebėjimus su roboveidu, labai primenančiu gyvą, o taip pat su gestais ir balso tonu. Analizuodami balso atspalvius ir pašnekovo mimiką, kompiuteriai išmoks atskirti sarkazmą, o paskui ir atsakyti žmogui pagal jo nuotaiką. Kitaip tariant, jeigu jums liūdna, mašina padrąsins, jei žaismingas – pajuokaus, jei nusiteikęs filosofuoti, surimtės. Tai privers mus – baisu ir pagalvoti – pasitikėti robotai, juk tikime tais, kuriuos laikome panašiais į save.

Roboflirto pavojai

Mašinų atliekamas flirtas gali būti naudingas daugybėje sričių. Yra profesijų, kur lengvas, netgi be seksualinės potekstės flirtas yra neatskiriama dalis – viešųjų ryšių vadybininkų, lėktuvų palydovų, aptarnaujančio medicinos personalo hospisuose: čia jau kalbama netgi ne apie aptarnavimą su šypsena, o veikiau apie šypseną kaip paslaugą.

Beje, čia kyla dar vienas klausimas: kam iš tiesų tarnaus flirtuojantys robotai? Tobulindami dirbtinį intelektą, kūrėjai palenks žmoniją mašinas naudoti ten, kur anksčiau tai buvo neįsivaizduojama. Tačiau geriausieji žmogaus elgesį, įskaitant ir flirtą, kopijuojantys čatbotai ir humanoidai, veikiausiai vers mus aukoti laiką ir išteklius, kurie turtins jų kūrėjus ar savininkus. Taip, pavyzdžiui, įkūrėjas utopinės religinės grupės Terasem, kurios dalyviai tiki, kad netrukus žmogus galės sukurti sąmoningą savęs kopiją kibernetinėje erdvėje ir gyventi amžinai, naudoja androidą – savo žmonos kopiją, kaip viešųjų ryšių instrumentą ir judėjimo idėjos iliustraciją.

Komentarai (8)