Naujienų agentūra „Bloomberg“ neseniai pranešė, kad JAV Saudo Arabijai yra skolinga beveik 120 mlrd. dolerių. Tai yra beveik tris kartus daugiau negu Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP).

Tačiau net ir ši įspūdinga suma nesudaro net vieno procento JAV valstybės skolos. Bendra JAV skola siekia tiesiog protu nesuvokiamą skaičių – 19,2 trilijonų dolerių, arba 160 tūkst. dolerių kiekvienam JAV mokesčių mokėtojui.

Toks nesuvokiamas skolos dydis dažnam žmogui kelia klausimų. Ar su JAV ekonomika viskas gerai? Ar ši valstybė tuoj nebankrutuos, o doleris – nežlugs? Juk Graikija, kurios skola 2015 m. pradžioje siekė „tik“ 366 mlrd. JAV dolerių, turi didžiulių problemų, o užsienio kreditoriai jai diktuoja griežtas sąlygas. Štai Rusijos televizijose dažnai galima išgirsti pasisakymų, kad „Rusija panorėjusi sužlugdytų praskolintą JAV ekonomiką“.

Tačiau patiems amerikiečiams tokia didelė skola nekelia baimės. Dėl paprastos priežasties – skolintis amerikiečiams tiesiog apsimoka. Kodėl?

Kiekviena valstybė, taigi ir JAV, turi daug funkcijų, kurias privalo vykdyti – suteikti sveikatos apsaugos paslaugas, tiesti kelius, mokėti atlyginimus valstybės sektoriaus darbuotojams, išlaikyti kariuomenę ir taip toliau. Taip pat kiekviena valstybė turi pajamų šaltinių, tokių kaip mokesčiai.

Tačiau jei valstybės išlaidos viršija pajamas, tada, siekiant vykdyti valstybės funkcijas, dažnai lieka vienintelis kelias – skolintis. Tai daroma išleidžiant vertybinius popierius – obligacijas, kurios yra perkamos tiek kitų valstybių, tiek šalies viduje.

JAV gali skolintis labai mažomis palūkanomis, nes JAV skolos vertybiniai popieriai yra labai paklausūs tarp investuotojų. Investicijos į JAV valdžios išleidžiamus vertybinius popierius tradiciškai yra laikomos itin saugiomis ir garantuojančiomis grąžą. JAV niekada savo istorijoje nėra neišmokėjusi skolininkams, jos nemokumo tikimybė yra laikoma minimalia.

Todėl laikotarpiais, kuomet finansų rinkose padaugėja rizikos ir nestabilumo, skolinti JAV nori tiek pavieniai amerikiečiai, tiek JAV valstybės institucijos, tiek užsienio valstybės. Palūkanos, nors ir nedidelės, skolinant JAV būna garantuotos. Tokia didelė paklausa reiškia, kad JAV obligacijas išleidžia su palyginti mažais nuostoliais, lyginant su kitomis valstybėmis, ir visada gali gauti naujų kreditų, kuriais padengia senuosius.

Pačiai Amerikai skolintis irgi apsimoka, kad ir kaip paradoksaliai tai skamba. Paprastas pavyzdys: jei JAV pasiskolina 1 mlrd. dolerių su 3 proc. palūkanomis ir tą 1 mlrd. investuoja į naujų kelių tiesimą, sukurtos darbo vietos ir pritrauktos investicijos suteikia postūmį JAV ekonomikai. Ekonomikos augimo ir mokesčių surinkimo pavidalu JAV gauna didesnės naudos, negu praranda mokėdama palūkanas.

Alternatyva JAV šiuo atveju būtų kelti mokesčius arba mažinti išlaidas. Tačiau išlaidas mažinti ne visada įmanoma, nes tam tikras funkcijas valstybė privalo atlikti (pavyzdžiui, mokėti atlyginimus mokytojams). O mokesčių kėlimas dažnai būna nepopuliarus tarp rinkėjų, be to, jis skatina ekonomikos traukimąsi.

Kartais nuogąstaujama, kad skolinantis iš kitos valstybės, rizikuojama patekti į pavojingą padėtį, jei ji pareikalaus apmokėti skolas iš karto. Teoriškai tai įmanoma, bet praktiškai sunku įsivaizduoti situaciją, kurioje tai nutiktų.

Daugiausia – apie 1,2 trln. dolerių – JAV yra skolinga Kinijai. Tačiau jei Kinija pareikalautų JAV sumokėti visą savo skolą, dolerio vertė iš karto smuktų, nes JAV turėtų spausdinti labai daug pinigų iš karto. Tai būtų nenaudinga pačiai Kinijai – kol doleris yra vertingesnis už juanį, Kinija gali eksportuoti prekes pigiau, negu tai darytų JAV. Be to, kuo vertingesnis doleris, tuo daugiau juanių parduodami amerikiečiams prekes gauna kinai.

Kinija galėtų savo turimas JAV obligacijas išparduoti dalimis. Tačiau vos tik ji pagrasina tai padaryti, dolerių paklausa ima kristi. Jei ji imtųsi realių veiksmų, dolerių paklausa ir tuo pat metu vertė kristų dar labiau, JAV palūkanų norma išaugtų, šios valstybės ekonominis augimas sulėtėtų, o dėl to kentėtų ir eksportas iš Kinijos į JAV. Kinijai neapsimoka taip elgtis, nes dabartinė situacija leidžia jai kasmet stabiliai didinti eksportą ir kelti ekonomiką. Panašią logiką pritaikyti galima ir kalbant apie kitas JAV vertybinių popierių turėtojas.

Galų gale, būtina paminėti, kad didžioji dalis JAV išleidžiamų obligacijų – apie 68 proc. – yra skolinama būtent valstybės viduje. Užsienio valstybėms JAV skolinga „tik“ 6,2 trln. dolerių (32 proc. nuo visos skolos) ir ši skola yra padalinta tarp įvairių valstybių.

Be to, svarbu žinoti, kad lyginant skirtingų valstybių skolas dažniausiai labiau verta ne lyginti absoliučius skaičius, o lyginti, kokią valstybės BVP dalį sudaro skola. JAV atveju šis skaičius sudaro apie 100 proc. – tai reiškia, kad valstybės skolos ir BVP dydis yra panašus. Lyginant JAV su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis, šalis atsiduria maždaug sąrašo viduryje. Pavyzdžiui, Japonijos atveju šis santykis viršija 200 proc. – skola beveik dvigubai viršija BVP.

Lietuvos valstybės skola siekia apie 16,6 mlrd. eurų, arba apie 45 proc. šalies BVP.

Komentarai (14)