Kokios muzikos klausotės? Mokslininkai ir pramonės profesionalai pasakoja, kokios muzikos reikėtų klausytis biure dirbant skirtingus darbus ir net pateikia grojaraščių pavyzdžius (3)
Daugelis mano, kad dirbant skambanti muzika padeda koncentruotis, o pats darbas atrodo malonesnis. Bet ar taip yra iš tikrųjų ir galima klausytis bet kokios muzikos?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauja apklausa rodo, kad 95% 18–34 ir 84% 35–54 metų amžiaus amerikiečių darbe sėdi su ausinėmis.
Dauguma klausosi pop muzikos ir roko, kuriems reikia ne muzikos tradicine šio žodžio prasme. Startuolio Crayon vykdomasis direktorius Jonahas Lopinas prisipažįsta, kad nuo kliudančio biuro triukšmo vaduojasi per garsą izoliuojančias ausines leidžiamu veikiančio ventiliatoriaus garsu – tai padeda jam susikaupti. Kitiems žmonėms labiau patinka „kontroliuojamo triukšmo“ fonas, tarkime, kavinės klegesys – kas tik nori, tik ne tyla.
Ar iš tiesų muzika veikia produktyvumą? Ir jei taip, tai kaip konkrečiai? Atsakymas – ne toks jau vienareikšmis.
Kaip tai veikia
Amerikiečio neurobiologo Amito Soodo požiūriu, melodingi garsai smegenų atlygio centruose sukelia dopamino išsiskyrimą, panašiai taip pat veikia delikatesai ar malonūs kvapai. Teresa'os Lesiuk iš Majamio universiteto tyrimas rodo, kad muzika vienareikšmiškai padidina darbo efektyvumą, nes geriau nusiteikę darbuotojai greičiau atlieka užduotis ir siūlo įdomesnes idėjas.
Tačiau yra daugybė niuansų. Muzika padeda atsikratyti nuobodulio dirbantiems monotonišką darbą. Būtent todėl nuo 1940 iki 1967 metų BBC du kartus per dieną transliuodavo pusvalandžio trukmės populiarios muzikos šou Music While You Work. Pavyzdžiui, garsiame 1972 metų tyrime kalbama apie darbo efektyvumo padidėjimą gamykloje, grojant linksmas ir džiugias kompozicijas.
Mokslininkai tvirtina, kad muzika labiausiai tinka, atliekant pasikartojančias užduotis, ten, kur reikia išlaikyti dėmesį, o ne rimtai apmąstyti tai, kas vyksta. Muzika padeda susikaupti kuponų tarnybos PromotionCode.org darbuotojams. „Muzika mums – smegenų perjungimo į pasikartojančių veiksmų „zoną“ katalizatorius. Bet kokio stiliaus visiems žinomos melodijos pagerina darbo kokybę“, – tvirtina interneto svetainės techninis direktorius Mike'as Catania. Jo skaičiavimais, per 3 mėnesius nuo darbui skirto garso takelio įjungimo, šimtus tūkstančių kuponų tikrinantys darbuotojai padaro 24% mažiau klaidų.
Cornellio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas (2016) rodo, kad darbuotojams įjungus optimistišką muziką (pavyzdžiui, The Beatles daina „Yellow Submarine“), jiems geriau pavykdavo priimti bendrus sprendimus, nei be muzikos. Išskirtinis džiugios muzikos bruožas – ritmas. Mokslininkams pavyko aptikti teigiamą tokios muzikos poveikį kolektyviniam darbui ir darbuotojų nuotaikai.
2008 metų duomenimis, operacinėse muziką reguliariai klausė 63% gydytojų ir medicinos seserų. Populiariausia – klasikinė muzika, ir 78,9% pažymėjo teigiamą jos poveikį – ji ramino ir didino efektyvumą. 2017 metų duomenimis, gydytojų skonis šiek tiek pasikeitė. Apklausus daugiau nei 700 profesionalų JAV medikų, paaiškėjo, kad 49% chirurgų patinka rokas, 48% – populiarioji muzika, 43% – klasika ir 24% – džiazas.
Beje, kai kuriuose moksliniuose tyrimuose tvirtinama, kad bet kokia pop daina mažina tiek ekstraverų, tiek intravertų produktyvumą. Taivano mokslininkų В darbe tvirtinama, kad muzika su tekstu mažina koncentraciją ir konkuruoja su smegenų gebėjimu apdoroti kalbą. Dar viename tyrime rekomenduojama „sudėtingas valdymo operacijas atlikti“ visiškoje tyloje.
Kaip parinkti muziką darbui
Jau klausantis pačios muzikos reikia atlikti kelias užduotis vienu metu. Tai yra, smegenų kognityviniai resursai bus naudojami dainų teksto supratimui ir kompozicija kuriamų emocijų apdorojimui, pastangoms atsiminti, kur ir kada pirmą kartą ją išgirdote. Kam tik nori, tik ne darbui. Neretai smegenims reikia visų turimų kognityvinių resursų. Be to, tame pačiame 1972 m. tyrime teigiama, kad visi muzikos pliusai pranyksta, jeigu ji grojama nuolat.
Visų šių aspektų nagrinėjimui yra specialios profesijos. Nicole Stillings užsidirba, stambioms kompanijoms (Saks Fifth Avenue, HBO) kurdama grojimo sąrašus, kurie padidina darbuotojų produktyvumą.
Parenkant kūrinius darbui biure, svarbiausia (ir sudėtingiausia) – pasiekti, kad muzika atitiktų darbo pobūdį, pripažįsta ji. Jei dirbate kažką, kam reikia dėmesio koncentracijos, tarkime, rašote, tai naudojate kalbinę smegenų dalį. Jos negalės susitelkti į darbą ir nepaisant nieko, stengsis iššifruoti žodžius. Tokiu atveju rekomenduojama klausytis instrumentinių kompozicijų, geriau klasiką ar ambient, kad smegenys nebūtų perkrautos informacija (štai Stillings sudarytas grojaraštis tokio tipo darbui).
Patarimas buvo patikrintas praktiškai. Philadelphia Inquirer žurnalistas Danielis Rubinas prisipažįsta, kad visą savo 33 metų karjerą klauso džiazo įrašų ir koncertų fortepijonui – tačiau tik tada, kai spaudžia terminai. Alternatyvus variantas – dainos jums nesuprantama kalba,pavyzdžiui islandų post-rokerių Sigur Ros sukurta Vonlenska kalba (ji dar vadinama Hopelandic).
Tačiau užsiimant monotonišku darbu (pavyzdžiui, užverstos pašto dėžutės tvarkymo rutina), galima įsijungti ką nors pozityvesnio ir gyvybingesnio – pavyzdžiui, tokį rinkinį (irgi sudarytą Stillings). Nors kai kurie tyrėjai sako, kad mažorinė muzika veikia laiko pojūtį – jis slenka kur kas lėčiau, nei įprastai.
Wholetones svetainės, siūlančios streso mažinimo ir produktyvumo didinimo grojaraščius, įkūrėjo Michaelo Tyrrello nuomone, teisingai parinkta muzika gali užduotis padaryti įdomesnėmis ir sumažinti blaškančius faktorius, padėti susikaupti.
Smegenys be perstojo prognozuoja, kas nutiks artimiausioje ateityje. Todėl darbe jas reikia užimti ne per daug emocionaliomis kompozicijomis, kad nebūtų švaistomi brangūs kognityviniai ištekliai. Be įvairovės, darbo kokybę neigiamai gali paveikti ir jūsų asmeninis skonis. Cardiffo universiteto mokslininkai nustatė, kad jums nepažįstama muziką ir indiferentiška (arba nemėgstama) muzika geriau tinka darbo fonui, nei pažįstamos ir patikusios kompozicijos – pažįstamos melodijos blaško dėmesį.
Tyrėjai pademonstravo, kad geriausiai darbą veikia vadinamoji žemo informacijos krūvio muzika. Kaip pavyzdį Quartz pateikia vieną iš garsiausių ambient stiliaus muzikos pionierių Briano Eno darbą „Muzika oro uostams“.
Brian Eno "Ambient 1: Music for Airports" (1978)
Baltas triukšmas ir garsą atspindinčios lubos
Kaip bebūtų, yra žmonių, kuriuos atviro tipo biure bet kokia muzika blaško. Šios problemos sprendimo variantus siūlo profesionalūs akustikai ir biuro baldų gamintojai: be jau gan paplitusių kiaušinio lukšto formos krėslų, yra ir originalių idėjų. Pavyzdžiui, permatomos garsui nelaidžios kabinos, nuo lubų nusileidžiantys fetro šalmai ar garsą atspindinčios lubos, dėl kurių žmogui atrodo, kad jis kalba gariau, nei iš tiesų.
Tarp biuro darbuotojų dabar populiarus ir baltasis triukšmas, ir garsai, kurių negalima būtų vadinti muzika. Pastaruoju metu auga foninių garsų įrašų, kurių, griežtai vertinant, negalima būtų vadinti muzika, paklausa – tai gali būti tiek relaksuojantys gamtos garsai, tiek ir techninės prigimties garsai. Jie itin populiarūs tarp IT kompanijų darbuotojų, dizainerių ir verslininkų. Pasak Willo Henshallo, audio paslaugas tiekiančios Focus@Will tarnybos CEO, ši rinka per kitus 3 metus pasauliniu mastu išaugs iki 500–700 milijonų dolerių.
10 valandų trukmės Jonahas Lopinas ventiliatoriaus triukšmo įrašą rado YouTube. Be to, ne visi ventiliatoriai „skamba taip pat gerai“ pabrėžia jis. Teko išbandyti daug įrašų, kol aptiko reikiamą ir dabar šis takelis surinko daugiau nei 12 milijonų peržiūrų.