[Išsami tema] Didžioji Europos galybė - kaip Lietuva užkariavo pusę Rusijos: Lietuvos sienos buvo visai šalia Maskvos (Foto, Video) (27)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Susivienijimo centras
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo tik lietuviška vardu. 90% jos gyventojų sudarė šiuolaikinių rusų, baltarusių ir ukrainiečių protėviai. Išlaikyti tokios šalies būsenos vientisumą nebuvo lengva užduotis ir jos valdovai turėjo sumaniai laviruoti tarp skirtingų subjektų grupių.
Pagrindinis valstybės ramstis buvo tolerancija. Nors oficialiai pagoniška, Kunigaikštystė ne tik nepažeidė stačiatikių gyventojų teisių, bet ir aktyviai juos palaikė. 1316 m. lietuviai netgi siekė Naugarduke (Baltarusijoje) įsteigti savo metropolito atstovą ir užmezgė tiesioginius ryšius su Konstantinopolio patriarchu.
Prieš 1360-aisiais galutinai aneksuodami Kijevą, Lietuvos kunigaikščiai pirmiausia įsteigė protektoratą, pripažindami jį „Rusijos miestų motina“. Rusėnų kalba išstūmė lietuvių kalbą kaip oficialią kalbą ir tokia išliko iki XVII amžiaus pabaigos.
Lietuva naudojo visus kozirius, norėdama parodyti Rusijos kunigaikštystėms ir savo pagrindiniam konkurentui rytuose – Maskvos didžiąjai kunigaikštystei, kad Kijevas yra politinis ir dvasinis Rusijos žemių susivienijimo centras.
Civilizacijos pasirinkimas
Ilgą laiką Lietuvos kunigaikščiai laviravo tarp katalikų ir stačiatikių pasaulių, nepasirinkdami vienos pusės.
Pavyzdžiui, popiežius Inocentas IV didįjį kunigaikštį Mindaugą pakrikštijo kataliku ir vainikavo Lietuvos karaliumi. Tačiau po jo mirties 1263 m. Lietuva dar kartą sugrįžo į pagonybę, kas, beje, netrukdė Mindaugo sūnui Vaišelgai būti fanatišku stačiatikybės šalininku.
Tačiau tokia padėtis negalėjo tęstis neribotą laiką. Kaip paskutinės pagoniškos Europos valstybės, krikščioniški Europos suverenai negalėjo laikyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sau lygia. Lietuva taip pat patyrė Kryžiuočių ordino antpuolius, kurie teisėtai galėjo tęsti nesibaigiantį šventą karą prieš lietuvių pagonybę.
Situaciją išsprendė Lietuvos politinis ir kultūrinis suartėjimas su Lenkija, su kuria ji kovojo prieš kryžiuočius. 1387 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, tuo pačiu metu buvęs Lenkijos karaliumi Vladislovu II Jogaila, pakrikštijo Lietuvą ir pavertė katalikiška valstybe.
Nuo tos akimirkos Didžiosios Kunigaikštystės parama stačiatikybei nutrūko ir įsigalėjo katalikų tikėjimas.
