[Išsami tema] Sunaikinta Vokietijos dalis – kaip Rytų Prūsija atiteko Rusijai ir tapo Kaliningrado sritimi: viską lėmė vienintelis Sąjungininkų žingsnis (Foto, Video) (4)
Rusijos Federacija yra padalinta į 85 administracinius vienetus. Vienas iš jų yra Kaliningrado sritis. Joje, užimančioje 15 100 kvadratinių kilometrų, gyvena kiek mažiau nei 1 milijonas žmonių. Kaliningradas yra įsikūręs 300 km į vakarus nuo žemyninės Rusijos dalies, šalia Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos jūros. Iš pirmo žvilgsnio ši anomalija glumina. Kaip Rusijai atiteko šis žemės lopinėlis?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trumpas atsakymas yra toks: Vokietija buvo priversta atsisakyti ne tik didžiulių savo užkariautų teritorijų, bet ir dalies savo pačios žemių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
1945 m. SSRS (dabar Rusija), Didžioji Britanija ir JAV pasirašė Potsdamo susitarimą. Pagal jį, be jokio pasipriešinimo Rytprūsiai atiteko SSRS.
Taip nutiko, nes jau prieš kelis mėnesius Raudonoji armija įsiveržė ir atėmė šią teritoriją iš Vokietijos.
Bet kodėl Rusija taip troško Rytprūsių? Tai jau ilgesnis atsakymas.
Antrasis pasaulinis karas vyko nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. iki 1945 m. rugsėjo 2 d. Vokietija buvo pagrindinė karo priešininkė, įsiveržusi į Vakarų ir Rytų Europą, sistemingai po vieną perėmė Europos šalių kontrolę ir pasiekė savo galios viršūnę 1942 m., kai jos invazija buvo atremta Sąjungininkų ir sovietų armijos.
1944 m. rugpjūčio 29 d. 1,5 milijono sovietų karių kariuomenė pasiekė Rytų Prūsijos sieną.
Per kruviną Rytų Prūsijos puolimą nuo 1945 m. sausio 13 d. iki 1945 m. balandžio 25 d. žuvo 25 000 civilių.
Sovietų Sąjunga perėmė miesto kontrolę ir išvarė 2,5 milijono vokiečių aplinkinėse vietovėse. Tie, kurie liko, artimiausius kelerius metus susidūrė su piktnaudžiavimu ar net vergija. Tuo pat metu daugiau nei du milijonai gyventojų pabėgo į vakarus – prieš pasirodant Raudonajai armijai.
Kaip ir kodėl buvo perimti Rytprūsiai
Tuometis sovietų lyderis Josifas Stalinas norėjo Rytų Prūsijos teritorijos, nes:
- Tai suteiktų sovietams pirmąjį uostą be ledo savo kariniam jūrų laivynui ir prekybai.
- Teritorija buvo strategiškai artima likusiai Europai. Taigi, jei sovietai įsirengtų karinę bazę, jos įtaka būtų akivaizdesnė, platesnė ir svarbesnė.
- Tai buvo didelis miestas netoli SSRS. Tai būtų puiki vieta atakai pradėti ar trauktis. Kontroliuodami šį miestą sovietai jautėsi saugiau.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1945 m. rugpjūčio mėn., SSRS, Didžioji Britanija ir JAV pasirašė Potsdamo susitarimą. Vienu iš susitarimo punktu, Rytprūsiai atiteko Sovietų Sąjungai (kaip Rusijos TSFR dalis):
VI. KOENIGSBERGO MIESTAS IR GALUTINĖ SRITIS
Konferencijoje buvo išnagrinėtas sovietų vyriausybės pasiūlymas, kad kol bus galutinai išspręstas teritorinis klausimas taikos susitarimu, Sovietų socialistinių respublikų sąjungos vakarinės sienos atkarpa, esanti greta Baltijos jūros, turėtų praeiti Dancigo įlankos pakrante į rytus, į šiaurę nuo Braunsbergo-Goldepo, iki Lietuvos, Lenkijos Respublikos ir Rytų Prūsijos sienų susitikimo vietos.
Konferencija iš esmės sutiko su sovietų vyriausybės pasiūlymu dėl galutinio Koenigsbergo miesto ir jo gretimos teritorijos perdavimo Sovietų Sąjungai, kaip aprašyta aukščiau, tikrinant faktinę sieną.
Jungtinių Valstijų prezidentas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas pareiškė, kad artėjančiame taikos susitarime palaikys konferencijos pasiūlymą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Pagal Potsdamo susitarimo sąlygas miestas tapo Sovietų Sąjungos dalimi, kol bus galutinai išspręstas teritorinis klausimas taikos susitarime.
Šis galutinis sprendimas įvyko 1990 m. rugsėjo 12 d., pasirašius sutartį dėl galutinio susitarimo dėl Vokietijos.
Tuo pačiu metu abi Vokietijos valstybės (vėliau patvirtintos vieningos Vokietijos) sutiko patvirtinti, kad pritaria esamai sienai su Lenkija, ir sutiko, kad Vokietijos sienos po susijungimo atitiks tik Vakarų ir Rytų administruojamas teritorijas. Vokietija, atsisakė bet kokių kitų teritorinių pretenzijų (pvz., Kaliningrado srities).
SSRS valdymo metu
1946 metais Karaliaučius buvo pervadintas į Kaliningradą SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko Michailo Kalinino atminimui. Likę Vokietijos gyventojai buvo priverstinai išvaryti 1947–1948 m.
Į aneksuotą teritoriją buvo perkelti sovietų piliečiai, daugiausia etniniai rusai, mažesniu mastu – ir ukrainiečiai bei baltarusiai. Vokiečių kalba buvo pakeista rusų kalba. Miestų, miestelių, upių ir kitų geografinių vietovių pavadinimai buvo pakeisti į rusiškus.
1950 metais čia gyveno 1 165 000 gyventojų, tai buvo tik pusė prieškario gyventojų.
SSRS greitai pavertė Kaliningradą uždara karine zona, kuri tapo svarbi Šaltojo karo metu. Miestas buvo uždarytas užsienio lankytojams.
Kai kurių istorikų nuomone, Stalinas Kaliningrado sritį sukūrė kaip nuo Lietuvos TSR atskirtą sritį, nes ji dar labiau skyrė Baltijos valstybes nuo Vakarų.
Kiti mano, kad priežastis buvo ta, kad regionas buvo per daug svarbus strategiškai, kad SSRS galėtų jį palikti kitos SSR sudėtyje nei Rusijos.
Po SSRS griūties
Iki 1990 m. rytinė Kaliningrado kaimynė Lietuva buvo SSRS dalis. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai (SSRS teisių perėmėja tapo Rusija), ir Lietuvai tapus nepriklausoma, Kaliningradas tapo Rusijos eksklavu, kuris nebeturi tiesioginės prieigos prie pagrindinės Rusijos teritorijos.
Atitinkamai 1999 m. ir 2004 m. Lenkija ir Lietuva tapo NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos) narėmis.
2004 m. Lietuva ir Lenkija taip pat tapo ES narėmis. Dėl šių veiksmų Lenkija ir Lietuva stiprino savo sienas, apsunkindamos Rusijos priėjimą prie Kaliningrado srities.
Teritorijos ekonominę padėtį labai veikia jos geografinė izoliacija ir labai sumažėjęs Rusijos karinės įgulos dydis, kuris anksčiau buvo vienas pagrindinių darbdavių ir padėjo vietos ekonomikai.
