Staiga išaugusi dujų ir anglies paklausa elektros energijos kainas išaugino iki debesų, o Kinijos valdžia uždaro fabrikus ir gamyklas

Situacija Kinijoje ėmė prastėti dar iki energetinės krizės. Tai ir ekonomikos atsigavimo tempų lėtėjimas, ir reguliuotojų „valymai“, atsiliepę kone visiems antros pasaulio ekonomikos sektorius, ir, be abejo, aštriausia Evergrande krizė, kurios 300 milijardų dolerių skolos grasina sugriauti didžiausią planetos nekilnojamo turto rinką. „Dabar visų dėmesys prikaustytas prie Evergrande ir neregėtų nekilnojamo turto rinkos apribojimų, — rašoma analitiniame pranešime Nomura Holding klientams. — Tuo tarpu visi nuvertina ar nekreipia dėmesio į dar vieną artėjančią audrą“.

Kovido lokdaunai beveik pusantro milijardo gyventojų turinčioje šalyje sukėlė staigų elektros energijos poreikio augimą. Be to, KLR pirmininkui Si Dzinpingui būtina, kad 2022 metų vasarį vyksiančiose žiemos olimpinėse žaidynėse virš Pekino būtų žydras dangus. Kad būtų išpildyti pažadai iki 2060 metų panaikinti anglies dioksido emisijas, Kinijai teks uždaryti 600 anglį naudojančių jėgainių.

Išpildyti ŠES emisijų mažinimo pažadą trukdo viena „vietinė“ priežastis. Pekine visuomet buvo labai jautriai vertinamas socialinis stabilumas. Tuo tarpu perėjimas prie „švarios“ energetikos gali išprovokuoti problemas. Pastaraisiais metais Kinijoje gerokai išaugo gyvenimo lygis. Kinai prie gero kaip mat priprato. Dabar juos kentėti elektros tiekimo atjungimus įkalbėti nebe taip lengva.

Visas blogis — iš Europos?

Energetinė krizė prasidėjo Senajame Pasaulyje. Gamtinių dujų kaina šiais metais patrigubėjo. Ir tai dar, panašu, ne riba. Tuo tarp būtent prie dujų, kaip švariausio iškastinio kuro, turtingos šalys dabar stengiasi pereiti.

Dujų kainos Europoje muša rekordus dėl nuogąstavimų, kad jų šiai žiemai – kuri, kaip ir praėjusi, žada būti šalta – atsargų gali nepakakti. Rugsėjo 30 dieną ji pakilo iki €97,5 ($113) už MWh. Dujų kaina D. Britanijoje išaugo daugiau nei 25% — iki £2,3 už BTU. Tuo tarpu vasarį ji kainavo 40 pensų.

Suskystintų dujų (LNG), dėl kurių tarp Europos ir Azijos įsiplieskė arši kova, kaina paskutinę rugsėjo dieną Azijoje viršijo absoliutų rekordą, pakildama beveiki iki $34,5 už milijoną britiškų šilumos vienetų (BTU). Kainų kare tarp žemynų persvara kol kas Azijos pusėje.

Po ilgos ir šaltos žiemos dujų atsargos Europos saugyklose gerokai sumažėjo. Tanklaivių su LNG iš JAV nukreipimas pasirengusiems mokėti daugiau Azijos pirkėjams, rusiškų dujų tiekimo sumažėjimas ir staigus gavybos susitraukimas pačiame kontinente sutrukdė atsargas papildyti vasarą.

Rekordiškai aukšta dujų kaina verčia uždaryti įmones. Vien per paskutinę rugsėjo savaitę Britanijoje bankrutavo 10 energijos kompanijų. Boriso Johnsono vyriausybė palaikė trąšų gamyklą, nepaisant to, kad ji laikoma JK lydere pagal СО₂ emisijas.

Kinijoje su energijos ištekliais panašios problemos, tik ne su dujomis, o su anglimis. Jomis Pekinas vėl stengiasi patenkinti Kinijos ekonomikos elektros poreikį. Argus Media duomenimis, rugsėjo 30 dieną vidinėje rinkoje tona anglies kainavo 1700 juanių ($263). Europoje kainos irgi aukštos, tačiau visgi ne tokios, kaip KLR – čia 200$ už toną kaina regėta prieš 13 metų. Kokybiškos Newcastle markės anglies iš Australijos tona palyginus su pernai rugsėju, pabrango 2,5 karto.

Tamsios gatvės, šalti namai

Energetikos sunkumai kelia problemas ir be to pradėjusiai lėtėti Kinijos ekonomikai. Neatsitiktinai būtent dabar užfiksuotas pirmasis nuo pandemijos pradžios gamybos aktyvumo sumažėjimas. Priežastis ne viena, tačiau energijos krizė jų sąraše tikrai ne paskutinėje vietoje.

Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, pirkimų vadybininkų PMI indeksas rugsėjį pirmą kartą po 2020 metų vasario sumažėjo iki 49,6. Mažesnis, nei 50 rodiklis byloja apie ekonomikos traukimąsi. Beje, The Wall Street Journal apklausti ekonomistai prognozavo, kad jis nesiskirs nuo rugpjūčio lygio – 50,1.

Žemiau 50 nusileido ne tik pagrindinis indeksas, bet ir matuojantys gamybą, bendrą naujų užsakymų, eksporto užsakymų ir darbuotojų skaičių.

Rugsėjis Kinijoje tapo trečiu iš eilės ekonomikos rodiklių mažėjimo mėnesiu. Pirmieji antros pasaulio ekonomikos atsigavimo lėtėjimo požymiai išryškėjo liepą ir rugpjūtį. Paskutiniai PMI duomenys liudija, kad augimo tempų lėtėjimas vyko ir pirmą rudens mėnesį.

Dar vienas svarbus indeksas — Caixin China General Manufacturing PMI, rodantis situaciją mažų įmonių ir kompanijų sektoriuje, sumažėjo jau rugpjūtį, pirmą kartą nuo praėjusių metų balandžio, iki 49,2. Tiesa, rugsėjį jis atsitiesė ir grįžo prie 50, bet, panašu, neilgam.

Milijonus prie pigios elektros energijos pripratusių gamintojų dabar apėmė panika. Trumpuoju laikotarpiu aukštos elektros kainos gali dar labai padidinti infliaciją ir didmenines kainas. Rugpjūtį gamintojų kainų indeksas išaugo iki 13 metų maksimumo.

Netgi dabar, dar nepasiekusi aukščiausio laipsnio, energijos krizė verčia ekonomistus peržiūrėti Kinijos ekonomikos atsigavimo planus. Japonijos bankas Nomura sumažino paskutinių trijų metų mėnesių KLR ekonomikos augimo prognozes nuo 4,4 iki 3%. Goldman Sachs ekonomistai prognozuoja metinį augimo sumažėjimą nuo 8,2 iki 7,8%. Jei energetikos krizė tęsis iki metų galo, Morgan Stanley analitikų skaičiavimais, Kinijos BVP ketvirtame ketvirtyje gali sumažėti beveik 1%.

Dabar elektros energijos naudojimo apribojimai pramonės įmonėms ir gyventojams veikia bent 20-yje iš daugiau nei trisdešimties provincijų, autonominių regionų ir kitų teritorinių darinių, kuriuose sukuriama 66% BVP. Galima nuspėti, kad krizė ir toliau sklis, apimdama naujas teritorijas.

Pramonė sunaudoja 70% visos Kinijos naudojamos elektros energijos. Lyderiai — stambūs metalurgijos ir aliuminio gamybos kombinatai, o taip pat ir cemento gamyklos. Žinoma, krizė užkliudė visas pramonės šakas, taip pat ir automobilių. Didžiausiems Kinijos automobilių gamintojams — Guangzhou Automobile Group, — priklausančios automobilių gamyklos, išleidžiančios elektromobilius GAC Aion administracija nurodė taupant elektros energiją, cechuose išjungti kondicionierius, o biuruose — biurų įrangą.

Apie energijos tiekimo sutrikimus Toyota gamyklose Kinijoje pranešė autogiganto atstovė Shiori Hashimoto. Rugsėjo pabaigoje elektra buvo reguliariai atjungiama ir fabrikuose, gaminančiuose detales ir atsargines dalis daugeliui Vakarų kompanijų, tarp kurių ir Apple bei Tesla, praneša Reuters. Nemažai į šių gigantų tiekėjų visai nutraukė darbą.

Stambiame Guangdong provincijos pramonės centre Dongguan, avalynė gamykla, kurioje dirba 300 žmonių, už 30 000 dolerių per mėnesį išsinuomavo elektros generatorių. Nuoma ir dyzelinis kuras elektrą fabrikui pabrangino dvigubai.

„Šie metai — prasčiausi mūsų fabrikui per beveik 20 jo egzistavimo metų“, — guodžiasi generalinis direktorius Jack Tang.

Nuo pramonės įmonių energijos krizė peršoko ir į gyvenamuosius kvartalus. Kinijos rytuose, kur gyvena ir dirba didžioji dalis kinų ir kur labiausiai ekonomiškai išvystyti rajonai, dabar įprasta atskiriems rajonams atjungti elektrą. Vakarais daugelyje miestų vietoje jūros šviesų žioji didžiulės tamsos dėmės, nelyg karo metu.

Nesunku suprasti šiaurės rytų provincijų – Liaoning, Jilin ir Heilongjiang, – kur gyvena daugiau, nei 100 milijonų žmonių, gyventojų nepasitenkinimą, nes jiems elektra būna atjungiama dažniausiai ir įprastai be įspėjimo. Ypač daug nemalonumų kilo pagrindinio Liaoning miesto — Shenyang – gyventojams. Socialiniuose tinkluose Shenyango gyventojai skundžiasi šaltais butais, neveikiančiais liftais ir šviesoforais. Vaizdo įrašas su gigantiškais automobilių kamščiais tamsiose gatvėse surinko dešimtis milijonų peržiūrų. Panaši situacija ir dešimtyse kitų miestų.

Dėl vienoje Liaoning gamykloje netikėtai sustojusių ventiliatorių, 23 darbininkai atsidūrė ligoninėje, kur diagnozuotas „apsinuodijimas anglies dvideginiu“. Šimtai žmonių su panašiomis diagnozėmis atsidūrė ligoninėse, kai bandė apšildyti nekūrenamus butus. Jilin provincijoje baiminamasi, kad toks gyvensimas taps norma ir prasitęs bent iki 2022 metų kovo mėnesio.

Tęsinys kitame puslapyje

Antra jaunystė

Dabar kinams trūksta nešvariausio iškastinio kuro – akmens anglių. O šis kuras dėl astronominių dujų kainų, galima sakyti, išgyvena antrą jaunystę. Du trečdaliai KLR elektros gaminama, deginant anglis. Jų paklausą, be dujų pabrangimo , padidino ir labai karšta vasara. Situaciją apsunkina pustuštės saugyklos. Šešių pagrindinių energetikos kompanijų anglių atsargos dabar beveik trečdaliu (31,5%) mažesnės nei pernai – mažiausios nuo 2017 metų.

Nors Kinija išgauna maždaug pusę planetos anglies, šaliai jų vis viena nepakanka. Šiluminės energijos gamyba 2021 metų rugpjūtį, lyginant su pernykščiu, išaugo 14%, o metinė anglies gavyba — 6%. Nuo birželio pradžios anglies importas padidėjo daugiau nei 20%. Daugiausiai anglies Kinijai daug metų tiekė Australija, tačiau pernai Pekino ir Kanberos santykiai staigiai pašlijo. Vargu ar jie susitvarkys artimiausioje ateityje — po to, kai Australija pasirašė trišalio saugumo sutartį su JAV ir Britanija [AUKUS], nukreiptą, visų pirma, prieš Kiniją.

Pekinui teko skubiai ieškoti naujų tiekėjų. Pavyzdžiui, Pietų Afrikoje kinai šiais metais nupirko 4,4 mln. tonų anglių. Palyginimui: 2015−2020 metais į KLR nepateko nei viena tona anglies iš PAR. Šiais metai padvigubėjo ir anglies importas iš Rusijos, tačiau labiausiai — 7(!) kartus padidėjo tiekimas iš JAV.

Dabar, taip staigiai augant anglies paklausai ir kainai, atrodytų, pats metas staigiai didinti gavybą, tačiau papildomos anglies išgauti nėra kam, neužtenka darbininkų.

2021 metų pradžioje padidinęs anglies gavybą, Pekinas netikėtai nutarė tapti pirmaujančiu kovotoju su klimato kaita. Si Dzinpingo pažadas 2060 metais pasiekti nulines anglies dvideginio emisijas, buvo sutiktas visuotiniu pritarimu. Tas nekeista, nes be Kinijos, dar visai neseniai teršusios planetą stipriau, nei JAV ir kitos išsivysčiusios šalys drauge, su globaliu atšilimu planetai susitvarkyti nepavyks.

Nepaisant Si ir kitų kinų valdžios atstovų pažadų, deginamos anglys tebelieka pagrindiniu KLR elektros energijos gavimo būdu – nuo 2000 iki 2020 metų jos gamyba išaugo daugiau nei keturis kartus ir pernai pasiekė beveik 4600 teravatų. Lyginant su pernai, elektros paklausa 2021 metais auga beveik dvigubai sparčiau. Dar niekados KLR taip stipriai nepriklausė nuo anglies, kaip šią vasarą, kai ne kartą kilo anomalaus karščio bangos.

Kalbant apie anglį, galima prisiminti ir dar vieną neseną prezidento Si Dzinpingo pažadą — nustoti anglimi kūrenamas elektrines statyti užsienyje. Spręsti apie aukščiausio lygio Pekino pažadų išvalyti Kinijos dangų rimtumą sunku. Ypač dabar, kai šalį ištiko energijos krizė.

Viena vertus, negalima sakyti, kad kinai nieko nedaro. Galima prisiminti, pavyzdžiui, kad Kinijos Centrinis bankas paskelbė nuo spalio 1d. nutraukiantis naujų anglies projektų finansavimą, o taip pat provincijoms nuleidžiamus nurodymus mažinti ŠES dujų emisijas. Pekinas nuolat didina atsinaujinančių elektros šaltinių dalį šalies energijos balanse ir planuoja iki 2025 metų ją padidinti iki 20%.

Antra vertus, daugiau nei pusė provincijų pirmoje metų pusėje nesugebėjo išpildyti kenksmingų išlakų sumažinimo planų, dėl ko susilaukė rūsčios kritikos iš centro. Nacionalinė raidos ir reformų komisija (NDRC) dar rugpjūčio gale nurodė, kad 20 stambių miestų ir provincijų per likusį iki metų galo laiką sumažintų elektros vartojimą.

Nepaisant anglinių projektų finansavimo užsienyje, pačioje Kinijoje vyriausybė juos tęsia ir šachtininkai investicijų trūkumu — bent jau kol kas — nesiskundžia. Tereikia pasakyti, kad 2020 metais KLR daliai teko 53% visos planetoje sudegintos anglies. Pernai Kinijoje buvo pastatyta daugiau nei pusketvirto karto daugiau anglį naudojančių jėgainių ir kitų anglį naudojančių objektų, nei likusiame pasaulyje. Stulbina anglinių elektrinių statymo tempai: maždaug po vieną per savaitę. Ir čia kalba tik apie stambiausias elektrines.

Per pastaruosius šešis metus anglies šachtų Kinijoje sumažėjo dvigubai, tačiau pirmoje šių metų pusėje gavyba padidėjo 140 milijonų tonų.

Ką daryti?

Vakarai nerimastingai seka įvykius Kinijoje. Visai pagrįstai nuogąstaujama, kad energijos išteklių problemos Kinijoje sustiprins energijos krizę Europoje ir kituose regionuose.

Pavyzdžiui, Financial Times neabejoja, kad ES ir DB padėtis su dujomis pablogės, Kinijos vyriausybei įsakius valstybinėms įmonėms užtikrinti nepertraukiamą elektros išteklių tiekimą. Žiniasklaida cituoja premjerą Li Keqiang, pareiškusį, kad Kinija energijos ištekliais šią žiemą privalo apsirūpinti bet kokia kaina.

Vyriausybėje už energetika ir ekonomika užsiimantis vicepremjeras Han Zheng pasiruošė nurodymą visoms įmonėms negailėti pinigų ir pirkti energijos išteklius — visų pirma, anglį ir dujas — bet kokia kaina. Pabrėžiama, kad centrinė vyriausybė nepakęs elektros dingimo gyventojams.

Pekinui itin pavojinga ir nemalonu tai, kad elektros tiekimas sutriko pagrindinės šventės, KLR įkūrimo dienos, minimos spalio 1-osios išvakarėse. Viena vertus, „auksinė“, tai yra, nedarbo savaitė šiek tiek sumažins energijos sistemos apkrovą, tačiau iš kitos pusės, elektros tiekimo sutrikimai, kai šimtai milijonų kinų sėdi namuose, didina visuomenės nepasitenkinimą.

Kiek truks energijos krizė Kinijoje – neaišku. Dažniausiai girdima, kad baigsis ne anksčiau, nei 2022 metų pavasarį. Įsiaudrinusią visuomenę turėjo nuraminti valstybinė energijos kompanija State Grid. Ji pažadėjo, kad elektra bus tiekiama be pertrūkių, bet kinai tokiais pažadais netiki.

Baimindamasi nepasitenkinimo augimo, valdžia komunalininkams didinti elektros tarifus draudžia. Dėl to elektrinės nesuinteresuotos didinti gamybą, nes kiekviena sudeginta anglių tona jiems neša nemenkus nuostolius. Nieko keisto, kad rugpjūtį ir rugsėjį jos užsidarė remontui, tvirtindamos, kad rūpinasi jų saugumu. Daugelis iš veikiančių elektrinių veikia ne visu pajėgumu, nes kuo daugiau elektros jie gamins, tuo didesnius nuostolius patirs.

Dabar Pekinas, gali būti, baiminasi, kad dėl elektros tiekimo sutrikimų bus apkaltinta vyriausybė su jos perėjimu prie švarios energetikos. Kinijos lyderiai dabar tikriausiai gailisi paskubėję uždrausti bitkoinų ir kitų kriptovaliutų kasimą, nes neliko ką apkaltinti dėl energijos krizės.

Pekino kovos su energetikos problemomis arsenalas skurdokas. Galima, aišku, sušvelninti ar visai panaikinti draudimą pirkti anglis iš Australijos, tačiau taip kristi veidu į purvą Kinijoje itin nemėgstama.

Žinoma, vyriausybė gali apriboti anglies tiekimą fabrikams ir gamykloms, tačiau tai dar labiau sulėtintų ekonomikos atsistatymą, o to Pekinas visai nepageidauja.

Situacija sunki. Nenuostabu, kad centras kaltę bando perkelti provincijoms. KKP ruporas „Liaudies dienraštis“ dėl elektros tiekimo pertrūkių apkaltino vietinę valdžią — šiaip jau gan pagrįstai – priminęs, kad kenksmingų išlakų mažinimo ir elektros energijos ekonomijos užduotis ir skaičius vyriausybė iškėlė ne vakar, o jau beveik prieš šešerius metus.

Kaip bebūtų, kažkokie energijos krizės suvaldymui svarbūs sprendimai tikriausiai bus priimti lapkritį, 19-ojo šaukimo KLR KKP CK 6-ame plenume, pradėsiančiam pasirengimą Komunistų partijos suvažiavimui, numatytam 2022 metų gale. Šiame plenume Si Dzinpingas, tikriausiai turėtų oficialiai įforminti leidimą likti vadovaujančiuose partijos ir šalies postuose trečiajai kadencijai. Politologų manymu, esminis būsimo plenumo klausimas bus svarbiausių partijos pasiekimų per 100 jos istorijos metų, patikrinimas. Manytina, pažadas pasiekti nulines anglies dvideginio emisijas, kurias Si pakartojo neseniai vykusioje JTO Generalinėje asamblėjoje, KKP pasiekimų sąraše užims svarbią vietą. Todėl staigiai didinti anglies gavybą, bent jau atvirai, Pekinui bus neparanku, ir teks ieškoti kitų energijos krizės sprendimo būdų. Pavyzdžiui, padidinti dujų pirkimą iš Rusijos.

Komentarai (25)