Rusijos kariuomenė akivaizdžias nesėkmes mūšiuose ant žemės kartais bando kompensuoti oro veiksmais. Dažniausiai tai veda prie dar vieno „paukščio kritimo“, kai per dieną Ukrainos gynėjai sunaikina tuziną oro taikinių.

Dažniau aviacijos smūgiams Rusijos kariuomenė naudoja fronto linijos bombonešius „Su-34“ ir daugiafunkcius naikintuvus „Su-30“. Pastarasis yra vienas masyviausių Rusijos lėktuvų, kurių Rusijos Federacijos kariuomenė ir laivynas turi daugiau nei 100 vienetų.

„Su-30“ Kremliaus fantazijose

Daugelį metų Rusijos propaganda bandė sukurti „aureolę“ aplink „Su-30“, vadindama jį „universaliu naikintuvu“. Taip yra dėl to, kad šis orlaivis buvo aktyviai eksportuojamas. Nuo 1990-ųjų į užsienio šalis buvo pristatyta daugiau nei pusė tūkstančio „Su-30“, o pagrindiniais šių orlaivių pirkėjais tapo Indija ir Kinija.

Tačiau reikia priminti, kad pats „Su-30“ yra tik „Su-27“ modernizuota versija, o tiksliau jo „kovinio rengimo“ versija. O „rusiškas“ naikintuvas „Su-30“ pirmąjį skrydį atliko 1989 metais, t. y. sovietmečiu.

„TP-Link Archer AX53“ - „Wi-Fi 6“ maršrutizatorius, siūlantis didžiulę spartą, puikią aprėptį ir funkcijų turtingą programėlę (Apžvalga) 6689 „TP-Link Archer AX53“ – modernus maršrutizatorius, palaikantis „Wi-Fi 6“ technologiją ir siūlantis net 3 Gb/s spartą. Tai – įrenginys moderniems namams, kuriuose yra daug internetą naudojančių prietaisų, ypač tinkantis kompiuterinių žaidimų entuziastams bei visiems, kuriems svarbus greitas ir patikimas ryšys. Išsamiau

Ir būtent „Su-30“ išgelbėjo Rusijos karinės aviacijos pramonę nuo žlugimo 90-aisiais, nes jį buvo galima „varyti“ eksportui pirmiausia dėl kainos, kuri daug kartų mažesnė nei vakarietiškų lėktuvų.

„Su-30“ charakteristikos

Popieriuje rusai savo „Su-30“ nubrėžė itin aukštas charakteristikas:

• didelis manevringumas, kai aukštėjimo greitis yra 230 m/s;
• modernūs radarai, stebėjimo sistema ir kita aviacijos technika;
• kovinė apkrova 8-11 tonų;
• platus šaudmenų asortimentas, įskaitant didelio tikslumo ginklus;
• taip pat du pilotai, iš kurių vienas gali susidoroti tik su ginklų panaudojimu.

„Su-30“ tikroje kovoje

Tačiau kovinis „Su-30“ panaudojimas Ukrainoje viską sustatė į savo vietas. Nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti Ukrainos žemėje degantys Rusijos naikintuvai, nėra prastesni nei sankcijos. Vaizdai tiesiog atgraso nuo noro įsigyti orlaivį su atvirai „išpūstomis“ savybėmis.

Realybė pasirodė itin pragmatiška. Kaip sako dauguma į nelaisvę patekusių rusų lakūnų, jie dirba „pagal koordinates“ su paprastomis laisvai krintančiomis bombomis. Tai reiškia, kad Rusijos kariuomenėje yra labai mažai didelio tikslumo lėktuvinės ginkluotės, ir nėra taktikos, kaip ją panaudoti didelio intensyvumo konflikte.

Jei Sirijoje Rusijos kariuomenė galėjo laisvai skristi 6-7 km aukštyje ir bombarduoti „savo malonumui“, tai Ukrainoje toks skrydis greitai baigiasi „asmeninės“ raketos gavimu iš priešlėktuvinių raketų sistemos „Buk“.

Lėktuvų negelbsti Rusijos Federacijoje reklamuojamas oro desanto elektroninio karo modulis „Chibiny“. Todėl rusų pilotams belieka persikelti į žemus aukščius, kur jie jau tampa nešiojamų priešlėktuvinių raketų sistemų taikiniais.

Štai kodėl yra didžiulis skirtumas tarp charakteristikų popieriuje ir faktinio naudojimo. Žinoma, galima orlaivį vadinti „universaliu naikintuvu“, tačiau jei jo naudojimo taktika nepasikeitė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tai jis nieko vertas.

Beje, visa „Su-27“ lėktuvų „šeima“ buvo suplanuota dar aštuntajame dešimtmetyje, ir nuo to laiko visas Rusijos Federacijos karinės gynybos kompleksas sugebėjo modernizuoti tik sovietinius pokyčius. O 20 metų bandymai sukurti naują naikintuvą „Su-57“ žlugo dėl sankcijų, itin aukštos kainos ir masinės gamybos problemų.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Unian

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()