Einant į pabaigą trečiam karo mėnesiui Rusijos kariuomenė vis dar negali padaryti rimtos pažangos mūšio lauke, o kai kurie pareigūnai ir ekspertai numato, kad po kelių savaičių Ukraina surengs didelį kontrpuolimą.

Apie tai rašo „Wall Street Journal“. Leidinyje analizuojami penki karo Ukrainoje pabaigos scenarijai ir jų tikimybė.

1. Rusijos žlugimas.

Labai motyvuotos, gerai ginkluotos ir taktiškai įgudusios Ukrainos pajėgos pasinaudojo Rusijos kariuomenės silpnybėmis. Rusų prasta logistika ir blogas įvairių savo kampanijos elementų koordinavimas. Jie taip pat kentėjo dėl prastos įrangos, o kai kur – dėl žemos karių moralės.

Dauguma Vakarų karo analizių rodo, kad Maskvos planas B – sutelkti pajėgas rytuose ir pietryčiuose bei plėsti savo pozicijas Donbase – vyksta daug lėčiau, nei rusai tikėjosi. Akivaizdus Maskvos planas apsupti Ukrainos karius kai kuriems atrodo neįgyvendinamas. Tuo tarpu didelio nuotolio Vakarų M777 pabūklai ir kiti ginklai taip pat sustiprino mūšius. Pentagonas teigia, kad karo eigoje jie jau daro pokyčius.

Geriausia, ką kai kurie analitikai gali pasakyti apie Maskvos karinius veiksmus iki šiol, yra tai, kad armija nėra subyrėjusi. „Galite ginčytis, kad rusai su savo armija atliko gana gerą darbą, atsižvelgiant į jiems patiriamą spaudimą“, – sakė Karališkojo Londono koledžo karo studijų profesorius emeritas Lawrence'as Friedmanas. Tačiau, priduria jis, „armijos gali būti trapios“.

Vakarų žvalgybos atstovai pastebi Rusijos kariuomenėje daugybę atsisakymų dalyvauti karo veiksmuose. Jie taip pat teigė, kad Kyjivo mūšyje pralaimėję Rusijos daliniai buvo vėl metami į kovą, dažnai su prastai apmokytais naujokais. JK gynybos žvalgyba teigia, kad dėl pagalbinių pajėgų, tokių kaip kovotojai iš Čečėnijos, panaudojimo, pajėgų koordinavimą Rusijai dar labiau apsunkino.

„Manau, kad scenarijus, kuris galbūt yra šiek tiek neįvertintas, yra tikra Rusijos žlugimo galimybė“, – sakė Eliotas Cohenas iš dvišalės tyrimų grupės „Center for Strategic and International Studies“ Vašingtone.

Tikėtina, kad net kiti rezultatai turės įtakos Maskvai, sakė E. Cohenas. „Manau, kad tam tikru esminiu lygmeniu V. Putinas jau pralaimėjo“, – sakė jis. „Man asmeniškai sunku įsivaizduoti, kad jis valdžioje išliks dar ilgą laiką.

2. Ukrainos žlugimas.

Nors dideli nuostoliai, kuriuos ukrainiečiai padarė Rusijos pajėgoms, yra gerai dokumentuoti, mažiau įrodymų, kiek jų patyrė Ukrainos pajėgos. Viešai skelbiama informacija rodo, kad nuostoliai ir įrangos žala buvo reikšminga, tačiau Vakarų vertinimais, aukų yra tik dalis palyginus su rusų karių nuostoliais, kurių Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos vertinimu, kovo pabaigoje žuvo, buvo sužeista ar pateko į nelaisvę 40 tūkstančių.

Mariupolio užėmimas buvo ilgai laukta Rusijos pergalė, po to, kai beveik tris mėnesius apsupti ukrainiečiai plieno gamykloje sudėjo ginklus. Analitikai teigia, kad Maskvos ginkluotosios pajėgos taip pat daro intensyvų spaudimą Ukrainai aplink Sjeverodonecką ir Limaną Donbase.

Neturėdami patikimų aukų ir įrangos nuostolių įvertinimų, analitikai turi ieškoti kitų duomenų apie Ukrainos kariuomenės būklę.

Vienas iš kriterijų, kurį naudoja analitikai, yra tai, kaip jie kovoja. Ukrainos pajėgų efektyvumą didins ir į šalį besiliejantis vakarietiškos technikos srautas.

Michaelas Clarke'as, buvęs Londone įsikūrusio saugumo tyrimų centro „Royal United Services Institute“ direktorius, sakė, kad prezidento J. Bideno prašymas Kongresui suteikti 33 mlrd. ilgalaikią karinę pagalbą „rodo, jog jis daro viską, kad Ukraina nebūtų nugalėta”.

„Nemanau, kad Ukrainos žlugimas yra tikėtinas. Beveik atmesčiau, kad taip įvyktų“, – sakė Karališkojo Londono koledžo profesorius  L. Friedmanas. – Jie turi motyvaciją ir impulsą.“

3. Aklavietė.

Karai dažnai patenka į aklavietę, kurioje nė viena pusė nedrįsta pralaimėti. Vakarų pareigūnai perspėja, kad konfliktas gali tęstis ir kitais metais.

„Karas dažnai yra arba gali būti konkurencijos žlugimo procesas, kai pergalė nukeliauja į tą pusę, kuri vis dar stovi, nors abi siaubingai kenčia. Tikrai taip atsitiko 1918 m.“, – sakė E. Cohenas, kalbėdamas apie Pirmojo pasaulinio karo pabaigą.

Jo žodžiais tariant: „Galite įsivaizduoti aklavietę, jei tikrai manote, kad rusai yra gerai įsitvirtinę, ištvermingi ir gali atstatyti gana baisius nuostolius, kuriuos patyrė“.

Jis sakė, kad jam tai neįtikinama. Labiau tikėtinas scenarijus yra toks, kad ukrainiečiai naudojasi savo mobilumu ir taktiniu pranašumu, kad pasirinktų vietas, kuriose galėtų pulti ir įsiskverbti į Rusijos kovines linijas.

Keli analitikai tikisi, kad jei Ukraina galės atremti dabartinį Rusijos puolimą Donbase, per artimiausias kelias savaites ukrainiečiai sustiprins savo atsakomąjį puolimą, pradėdami kritinį karo etapą. M. Clarke'as sakė, kad Rusijos kariuomenė yra per maža, kad Ukrainoje pasiektų net ribotus tikslus. Pagrindinė ilgalaikė Maskvos perspektyva yra ta, ar verbavimo pastangos duos vaisių ir ar ji galės papildyti savo nuolatinę armiją dar 150 000–180 000 karių. Atsižvelgiant į mokymų poreikį, naujokai į mūšio lauką atvyktų tik metų pabaigoje. „Jei kitais metais rusai galės sutelkti dideles pajėgas, tada pateksime į aklavietę“, – sakė jis.

4. Ukrainos puolimas.

Atrodo, kad savo pajėgas nukreipę į rytus ir pietryčius rusai suskubo pradėti laipsnišką puolimą, kartais panaudodami iš Kyjivo išstumtas kariuomenės dalis.

Kažkuriuo momentu rusai nustos judėti į priekį. Šiame etape vakarietiški ginklai yra itin svarbūs, teigia analitikai.

Didelis amerikietiškų haubicų šaudymo nuotolis leidžia ukrainiečiams atakuoti Rusijos karius nepatenkant į jų ugnies zoną. Ukraina taip pat gauna kitos vakarietiškos įrangos, pavyzdžiui, efektyvių „Switchblade“ ir „Phoenix Ghost“ dronų.

Jei ukrainiečiai žengs į priekį, kitas klausimas – kur jie sustos. Minimalus taikinys Ukrainai yra vasario 23 d. pasienio linijos, dieną prieš Rusijos invaziją. Tai leistų Maskvai kontroliuoti du anklavus Donbase ir Kryme, kuriuos ji aneksavo 2014 m.

Jei ukrainiečiams pasiseks, karo baigimas bus politinis iššūkis Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, teigia analitikai. Būtų pagunda dar labiau pastūmėti rusus.

Puolimo operacijos yra sunkesnės nei gynybos. Persikėlimas per sritis, kuriose rusai jau seniai įsitvirtino, būtų ambicinga užduotis Ukrainai. Tikėtina, kad išorinis spaudimas, ypač europiečių, V. Zelenskiui apriboti puolimą, padidės.

„Tuo metu, kai Vakarų sąjungininkai nesutaria, ar mes bandome laimėti karą, ar jį užbaigti... ukrainiečiams sunkiau eiti tuo keliu, kuriuo jie ėjo“, – sakė M. Clarke'as.

5. Eskalacija.

Kai kurie analitikai dabar nerimauja dėl Rusijos lyderio įstūmimo į kampą ir konflikto eskalavimo, pavyzdžiui, mūšio lauke panaudojant taktinį branduolinį ar cheminį ginklą.

Vakarų analitikai sako, kad tai įmanoma, bet mažai tikėtina. Net jei mūšio lauke būtų naudojami branduoliniai ginklai, konfliktas automatiškai neperaugtų į tarpžemyninių balistinių raketų mainus tarp Rusijos ir Vakarų.

Rusijos branduolinių ginklų panaudojimas sulaužytų tabu prieš jų naudojimą kare, kuris galioja nuo 1945 m. Reakcija būtų atitinkama, sakė E. Cohenas: „Manau, kad jei V. Putinas tikrai nueitų taip toli, jis pastebėtų, kad jo tiesioginiai pavaldiniai vengtų jo įsakymų“.

Tokių ginklų panaudojimas sukeltų platų tarptautinį pasmerkimą ir greičiausiai dar labiau izoliuotų Rusijos ekonomiką, įskaitant galimą vadinamųjų antrinių sankcijų, nukreiptų ne tik į Rusijos įmones, bet ir į bet kurią Rusijoje veiklą vykdančią įmonę, įvedimą.

Pagrindinis veiksnys prieš tokių ginklų naudojimą, teigia analitikai, jog jie nesuteiks pranašumų karo veiksmuose, kai abi pusės yra arti viena kitos ir kur nėra didelio masto Ukrainos pajėgų koncentracijos.

„Vienas branduolinis ginklas kare jums nieko nepadės. Daug branduolinių ginklų mūšio lauke tiesiog sukels daug radioaktyvių nuosėdų ir tikriausiai sunaikins kai kuriuos jūsų pačių žmones“, – sakė L. Friedmanas. Cheminius ginklus sunku nukreipti ir jie yra rizikingi kariams, todėl jie tampa dar neveiksmingesni.

Kiti du motyvai juos panaudoti, įskaitant vietas toli nuo mūšio lauko, būtų terorizuoti šalį bandant paveikti sprendimus priimančius asmenis Kyjive arba paskatinti Vakarų vyriausybes spausti Ukrainą siekti taikos. Abu keliai yra hipotetiškai tikėtini, bet mažai, sako analitikai.

Bet koks šių ginklų panaudojimas gali dar labiau įtraukti Vakarus į konfliktą. Analitikai teigia, kad Vakarų valstybių branduolinis atsakas būtų mažai tikėtinas, tačiau tikėtinas įprastinis karinis atsakas.

Gali būti, kad dabartinės raudonos linijos, trukdančios Vakarų pajėgoms vykdyti oro operacijas Ukrainoje, bus atšauktos ir gali būti sukurta neskraidymo zona. E. Cohenas sakė, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas gali tapti potencialiu Vakarų taikiniu. Atsižvelgiant į Rusijos karinių oro pajėgų kovą su Ukraina, racionalus žaidėjas Maskvoje norėtų išvengti tiesioginių susidūrimų su JAV oro pajėgomis ir kitomis Vakarų valstybėmis.

Tai kelia klausimą, ar V. Putinas yra racionalus žaidėjas. „Jei V. Putinas nori padaryti ką nors visiškai neracionalaus, jis gali, bet tai nereiškia, kad mes neturime racionalaus būdo jį sustabdyti“, – sakė L. Friedmanas.

Komentarai ()