Galingiausios pasaulio valstybės prezidento postas tikriausiai asocijuojasi su romantika, valdžia, praktiškai neribota galia. Tačiau ar tikrai taip yra? Ar dažnas iš mūsų sutiktų išmainyti savo gyvenimą į JAV prezidento postą, jei žinotų kiek šios pareigos turi rutinos, atsakomybės ir lasivės suvaržymų?

Rytą pasirodęs Ovaliajame kabinete JAV prezidentas gauna dešimties laiškų paketėlį. Tai rinkinukas iš bemaž 40 tūkst. įvairiausio pobūdžio laiškų, kuriuos kasdien į Baltuosius rūmus atsiunčia amerikiečiai – moksleiviai bei jų mokytojai, smulkūs verslininkai ir bedarbiai. B.Obama juos perskaito per trumpas pertraukėles tarp susitikimų su aukščiausio rango darbuotojais ir vyriausybės nariais. Šie laiškai jam padeda neatitrūkti nuo realybės ir žinoti, kas vyksta už Baltųjų rūmų durų.

Sunkiai įveikiama rutina

Jau po kelių prezidentavimo dienų B.Obama įsitikino, kad turės kovoti už teisę palaikyti tiesioginį ryšį su paprastais amerikiečiais. Prezidentui dirba 25 padėjėjai, 25 jų pavaduotojai ir 50 specialiųjų padėjėjų. Ši galinga mašina filtruoja visą ant prezidento stalo patenkančią informaciją ir sudaro jo dienotvarkę. Dar du asmeniniai padėjėjai nesitraukia nuo jo nė per žingsnį, kad paduotų apsiaustą, surinktų telefono numerį ir atsiliepus reikiamam asmeniui paduotų jam ragelį.

Tokia darbo sistema Baltuosiuose rūmuose veikia dešimtmečius, bet dėl didelio pirmojo juodaodžio JAV prezidento populiarumo tokių „sargų" prireikė dar daugiau. Daugybė žmonių prašo B.Obamos autografo, interviu ar nuotraukos. Jo padėjėjų nuomone, prezidento dėmesio nusipelno mažiau nei viena tūkstantoji šių prašymų.

Tačiau B.Obamą erzina toks gyvenimas. Per pusantrų metų trukusią rinkimų kampaniją pripratęs bendrauti su žmonėmis JAV prezidentas paprašė patarėjų nors kartą per savaitę leisti jam išvykti iš sostinės. Jis mėgsta pabėgęs iš Baltųjų rūmų užkąsti mieste.

Pabėgimai iš Vašingtono

B.Obama su šeima stengiasi pasprukti į užmiesčio rezidenciją Kemp Deivide, savaitgalį su draugais praleisti Čikagoje stebėdamas krepšinio rungtynes garsiojoje Verizono centro sporto halėje. Su žmona Michelle trumpam nuvyksta į vietos mokyklas. „Tiesiog pavargome nuo Baltųjų rūmų. Ištrūkome! Jie leido mums ištrūkti!", – tais atvejais neatsidžiaugia prezidentas ir pirmoji ponia.

„Žmonės nesupranta, ką reiškia būti uždarytam tarp keturių sienų, kadaise pavadintų Baltaisiais rūmais. B.Obama nenori sėdėti dramblio kaulo bokšte, kaip jo pirmtakas. Žino, kad tada lengvai taps padėties auka ir visiškai praras ryšį su tikrove", – aiškina Kolumbijos apygardos kongreso narė Eleonor Holmse Norton.

Viską sprendžia patarėjai

Būrys prezidento patarėjų sudaro jo dienotvarkę. Jie sprendžia, kokius dokumentus skaitys prezidentas, kuriam užsienio valstybės vadovui skambins ir kokiuose susitikimuose dalyvaus. Net draugai negali paskambinti B.Obamai. Visi turi kreiptis tik į valstybės vadovo tvarkaraštį sudarančius darbuotojus.

Niekas nebeprisimena, kada prezidentas ir jo kalbų autorius galėjo susitikę ramiai aptarti būsimo pranešimo metmenis. „Rūpinamės, kad prezidentas maksimaliai išnaudotų savo laiką. Turime būti tikri, kad dokumentas, kurį jam perduodame, yra būtent tas, kurį šią akimirką jis nori matyti", – aiškino Baltųjų rūmų sekretoriato vadovė ir prezidento padėjėja Lisa Brown. Todėl aukštesniojo rango darbuotojai Baltuosiuose rūmuose susirenka dar prieš septynias ir pradeda planuoti valstybės vadovo dienotvarkę. Pusę aštuonių darbą pradeda artimiausi prezidento patarėjai: personalo viršininkas Rahmas Emanuelas, vyriausiasis politinis B.Obamos patarėjas Davidas Axelrodas, Petas Rousas, anksčiau rengęs jo rinkimų kampaniją, ir atsakinga už kalendoriaus sudarymą Alyssa Mastromonaco.

Maždaug po pusvalandžio Roosevelto kabinete, esančiame greta Ovaliojo, 20 minučių pasitarimui susirenka 30 Baltųjų rūmų skyrių vadovai. Kiekvienas pateikia informaciją apie svarbiausius reikalus. R.Emanuelas atrenka, kam teikti pirmenybę. Aukštesniojo rango darbuotojai, atsakingi už prezidento išvykas, jo ryšius su Kongresu ir rinkėjais, bendrauja tik su R.Emanuelu. Kai kurie skyrių vadovai neslepia, kad prezidentą po inauguracijos matė tik kartą ar du.

Įtempta dienotvarkė

B.Obama pusryčiauja kartu su dukromis. Vėliau pasimankštinęs gimnastikos salėje žingsniuoja į Ovalųjį kabinetą, kur tradiciškai tariasi su šalies saugumą užtikrinančiais pareigūnais ir ekonomikos specialistais. Paskui pasirodo prezidento kalbas rašantis darbuotojas. Tam skiriama 15–45 minutės. Lygiai dešimtą B.Obama susitinka su svarbiausiais patarėjais. „Pradėjęs dirbti Baltuosiuose rūmuose prezidentas mums pareiškė nemėgstantis tuščiažodžiavimo ir netvarkos. Jis prašo kalbėti konkrečiai, nes įpratęs negaišti laiko", – pasakojo A.Mastromonaco, kuri stengiasi taip suplanuoti prezidento laiką, kad susitikimai netruktų ilgiau nei 30-45 minučių. Tarp susitikimų B.Obama turi atsipūsti – jis ramiai pasėdi prie rašomojo stalo, atsako į telefono skambučius, skaito dokumentus ir rinkėjų laiškus. Tačiau net po sunkios 11 val. trukusios darbo dienos būtinai turi vakarieniauti kartu su šeima. Paskui dažnai ir vėl dirba.

Kasdien 11 val. vyksta koks nors viešas susitikimas, po jo prezidentas pietauja su kuriuo nors savo artimiausiu patarėju ir bent kartą per savaitę – su viceprezidentu Joe Bidenu. Po vidurdienio, jei gali, B.Obama leidžia laiką ne Baltuosiuose rūmuose. Dėl to jo spaudos atstovas Robertas Gibbsas vadina prezidentą "neramia siela".

Tarnų kohorta

Prezidento šeimą aptarnauja 92 asmenys: 6 kamerdineriai, 3 žmonės rūpinasi žalumynais ir gėlėmis, yra apšvietimo specialistas, siuvėja, visa armija kambarinių bei valytojų. Tačiau Obamų šeimai pavyko išsaugoti jiems įprastą gyvenimo būdą. Abi prezidento dukros 10 metų Malia ir trejais metais jaunesnė Sasha pabunda suskambėjus žadintuvui, pačios pasikloja lovas ir susitvarko kambarius. Saldumynų jos taip pat daug negauna, nors Baltųjų rūmų konditeriai labai talentingi.

Vaikai padeda Obamų šeimai palaikyti artimesnius ryšius su darbuotojais. Pirmą gyvenimo Baltuosiuose rūmuose dieną Michelle sukvietė visus 92 darbuotojus į didžiausią reprezentacinę rūmų salę ir pareiškė, kad personalą laikys „komandos dalimi". Prezidentas ir jo žmona trokšta neoficialaus, laisvo bendravimo, kuris padeda sušvelninti griežtų gyvenimo Baltuosiuose rūmuose taisyklių psichologinį poveikį. Kartais B.Obama imasi iškilmingo priėmimo, per kurį būtina vilkėti vakarinius drabužius, šeimininko vaidmens. Jis mėgsta Rytų salėje palikti tik 6 stalus, taip priversdamas svečius šokti grojant grupei „Earth, Wind & Fire". Kartą į Baltuosius rūmus pusvalandžio susitikimui jis pasikvietė ir numylėtus Čikagos „Bulls" komandos krepšininkus.

Sudėtingas bendravimas

Jaunesnieji rūmų darbuotojai neslepia, kad prezidentas mėgsta paplepėti su jais apie tai, ką jie veikė savaitgalį. Vieną sekmadienį, amerikietiškojo futbolo finalo dieną, B.Obama pakvietė į nedidelį priėmimą keliasdešimt žmonių ir iš karto svečiams iškėlė dvi sąlygas – jokių pokalbių apie politiką ir jokio pozavimo nuotraukoms. Vis dėlto leido savo asmeniniam fotografui fotografuoti jį šnekučiuojantis su svečiais; vėliau nuotraukos buvo išsiuntinėtos elektroniniu paštu.

Visi prezidento svečiai privalo pranešti slaptosios tarnybos agentams savo socialinio draudimo numerį, gimimo datą ir vietą. Kartais B.Obama atsiprašo svečių už tokius nepatogumus. Laimėjęs rinkimus draugams jis pranešė savo naują mobiliojo telefono numerį, tačiau paprašė skambinti tik ypatingais atvejais. Jis kovėsi kaip liūtas, kad galėtų pasilikti savo mobilųjį „BlackBerry" telefoną, nors juo skambina tik artimiausiems patarėjams ir draugams, kurie prisipažįsta, kad niekada nedrįstų be ypatingo reikalo siųsti prezidentui elektroninių žinučių.

„Manau, mums abiem trūksta įprasto bendravimo, bet neskambinu jam norėdamas paklausti, ar galime susitikti, pasikalbėti arba nueiti į beisbolo rungtynes. Jo gyvenimas visiškai pasikeitė, tačiau mūsų draugystė išlieka. Po keturių mėnesių, po metų ar kai išsikels iš Baltųjų rūmų vėl susitiksime kaip seni draugai. Papasakosiu, kas girdėti", – kalba artimiausias B.Obamos draugas nuo bendro darbo Ilinojaus senate laikų Terry Linkas.

Būdamas senatoriumi B.Obama skundėsi, kad Vašingtonas – „dirbtinė vieta, kuriai rūpi tik jos nuosavas statusas". Per rinkimų kampaniją jis žadėjo, jeigu laimėtų, nuolat keliauti po šalį, kad pats galėtų susidaryti nuomonę. Todėl stengdamasis „prastumti" savo ekonomikos gelbėjimo planą B.Obama lankėsi Indianoje, Ilinojuje, Kolorade, Arizonoje ir Floridoje, užsuko net į Kanadą. Nė vienas iš penkių ankstesnių prezidentų tiek daug nekeliavo pirmą savo valdymo mėnesį. Ronaldas Reaganas vos du kartus buvo iškišęs nosį į Kemp Deividą, George'as Bushas vyresnysis tik vienai dienai užsuko į Naująjį Hempšyrą, o jo sūnus trumpam buvo išvykęs į Rytų pakrantę. Billas Clintonas tris varginančias dienas viešėjo Kalifornijoje ir Vidurio Vakarų valstijose. Žinoma, nė vienam jų neteko kariauti dviejų karų ir dar grumtis su didžiausiu ekonomikos nuosmukiu nuo Didžiosios krizės laikų.

B.Obamos patarėjai tvirtina, kad dėl politinių ir šeimos priežasčių prezidentas sutiko kartą per savaitę skristi prezidento lėktuvu „Air Force One" tik su sąlyga, kad tą patį vakarą grįš vėlyvos vakarienės su šeima. Šios vakarienės B.Obama nekantriai laukia visą dieną.

Kol prezidentas mėgaujasi šeimos draugija prie vakarienės stalo, Baltųjų rūmų mašina dirba visu pajėgumu. Trys personalo darbuotojai rengia vakarinę svarbiausių reikalų, dokumentų, tarnybinių pranešimų ir straipsnių apžvalgą, kuri turi padėti prezidentui pasirengti kitai darbo dienai. Šiuos popierius kas nors iš personalo atneša į asmeninius prezidento kambarius ir tai reiškia, kad mėgstamiausia dienos dalis baigta. B.Obama eina skaityti dokumentų iki vėlaus vakaro, kartais net iki pirmos nakties.

Komentarai (3)