Sulaukęs rimtos pagalbos iš skaitytojų sprendžiant šeštojo dangaus geometrijos mįsles, Martynas iš susijaudinimo beveik apsiverkė. Savaime aišku, kad to negalėjo būti, nes toks keliautojas kaip Martynas yra nesugraudinamas. Tiesiog tą akimirką, kai jis giliai susijaudinęs kalbėjo prieš vėją, nulijo lietaus šuoras ir, matyt, keli lašai pataikė Martynui į akis ir netilpo jose.

Aišku ir 7-ių liudininkų parašais prireikus gali būti patvirtinta tai, kad tą akimirką Martynas pasakojo apie savo kelionės peripetijas, neslėpkime, kad jis labai stebėjosi – koks keliautojo objektyvumas – taip toli nukakęs ir maždaug tą akių drėkimo valandą buvo taip kalbėjęs:

- Jūs tik pagalvokite, kur aš, tas, kuris Balbieriškio pagrindinėje, tiesa, labai geroje mokykloje, pas matematikos mokytoją ir logikos pagrindų tyrėją Laužikevičių niekada doro aštuoneto nesu matęs, pažiūrėkite, kaip toli aš dabar nusigavau. Jau kai atsikeliu užsimiegojęs, tai nė pats dorai kartais nebesugaudau, per kelintą čia aš dabar tiksliai dangų braukiu.

Dar pagalvojęs jis pridūrė:

- Ir dar labai gerai, kad tuose danguose, bent jau kol kas, yra interneto ryšys. Viskas gerai veikia. Nes jei ne, tai aš pats tikrai visko iš savęs nesugalvočiau, nes kaip dabar atsimenu, kaip aštriadantis mano mokytojas Laužikevičius juokaudavo, kad pradedant nuo šeštos klasės bet kuris neišspręstas uždavinys su Martynu jaučiasi saugiai, nes jam niekas negresia.

Suprask, koks buvo neišspręstas, tai toks ir liks.

Ir susimąstęs dar burbtelėjo sau po nosia:

- Gerai, kad dar kažkiek neblogai susigaudau, ką ten man skaitytojai pataria daryti. O kur nesusigaudau, vis tiek visada darau taip, kaip ilgiausiame komentare rašoma, ir visada gerai išeina. Na ir pats, aišku, daug galvoju apie visokias esmes. Ir, žinoma, keliauju visada susišukavęs.

Nežinojo mokytojas, kad Martyno ramumas su uždaviniais yra apsimestinis ir nematė, kaip nepastebimai paryčiais kalasi jo tikrieji proto dantys. Nematė mokytojas, kaip dažnai Martynas atsibunda ir su siaubu supranta, kad jam ir toje daugybos lentelės vietoje ir vėl viskas aišku. O gal tas mokytojas seniai viską suprato, o norėjo tiktai pažadinti Martyno savigarbą, tą pačią, kurią nesustabdomai žadino dainius, pranašiškai prieštaringai užtraukęs dabar jau visų lūpose aidinčius žodžius:

Tai tau, MARTYNAI, mėlynas dangus,
Ir į septintą dangų driekias Tavo kelias...

Nuskambėjus poezijoms, į Martyno gyvenime vėl įsibrovė realybės gūsis ir paaiškėjo, kad vėl bus įdomu. Nes ir dabar Martyno laukė visai nelaukta, bet nuo to tikrai ne lengvesnė užduotis.

Pasirodo, kad šeštojo dangaus pakraštyje, iš karto už Paukščių Tako driekėsi kitas, iš čia nematomas natūraliųjų skaičių takas. Visi to kelio kilometrų stulpeliai, arba žiūrint paprasta akimi, natūralieji skaičiai, priklausė vienam iš dviejų milžinų.

Vienas milžinas buvo vardu Skersys, o kitas buvo vardu Išilgys. Abu jie buvo buvo išsidalinę visus tuos kilometrinius stulpelius, suprask, natūraliuosius skaičius. Kiekvienas iš jų tų stulpelių turėjo, liaudiškai žiūrint, be proto, o moksliškai sakant, be galo daug.

Ir iškilo jiems tokia problema:

Ar galima, visai nežinant ir nė kiek nesidomint, kuriam milžinui kuris stulpelis tiksliai priklauso, o daugiau žinant tik tiek, kad kiekvienas iš jų turi tų stulpelių be galo daug, garantuotai sakyti, kad visada galima būtų nurodyti

100

vienam milžino ir dar kitą

100

kitam milžinui priklausančių stulpelių, kad ant tų stulpelių esančių skaičių suma būtų vienoda.

Martynas pasižiūrėjo ir atsiduso, o mums nėra kada, mes turime mūsų skaitytojui kuo tiksliau perteikti Martyno laukiančią užduotį.

Be visų tų pagražinimų uždavinio prasmė ir reikalavimai, kaip besuksi, yra tokie:

Natūraliųjų skaičių aibė yra padalyta į dvi nesikertančias dalis. Kiekviena dalis yra begalinė – kiekvienoje dalyje yra be galo daug natūraliųjų skaičių (pavyzdžiu gali būti visų natūraliųjų skaičių kolekcijos suskirstymas į lyginius ir į nelyginius skaičius).

Ar visada galima vienoje dalyje surasti

100

skaičių ir kitoje dalyje surasti irgi

100.

skaičių taip, kad abiejų šimtinių sumos būtų lygios?

Laukiame žinių iš Skaičių tako, nusidriekusio daug toliau už Paukščių taką.

Komentarai (29)