Pastangos palyginti, kas svarbiau: ar savo gerovė, ar bandymai užtikrinti ateities kartoms ne prastesnes sąlygas nei mūsų, verčia ekonomistus priimti sunkius etinius sprendimus.

John Broome

Ko turėtume imtis susidūrę su klimato kaita? Tai etinis klausimas. Ekonomika ir kiti mokslai gali padėti rasti klimato kaitos priežastis ir numatyti padarinius. Mokslas gali padėti nustatyti, ką galime padaryti. Vis dėlto klausimas, ką turėtume daryti, yra etinis.

Ne visi klausimai „ką daryti?“ yra etiniai. Pavyzdžiui, klausimas, kaip derėtų laikyti golfo lazdą, nėra etinis. Kita vertus, klausimas apie klimatą yra etinis, nes apgalvotas atsakymas į jį reikalauja pasverti prieštaringus skirtingų žmonių interesus. Jei pasaulis nuspręs imtis veiksmų, padėsiančių sustabdyti klimato kaitą, žmonės, daugiausia turtingieji, turės mažinti šiltnamio dujų emisiją, kad išgelbėtų ateities kartas nuo niūrios būties karštesniame pasaulyje. Kai susiduria prieštaringi interesai, klausimai „kas derėtų?“ visada yra etiniai.

Klimato kaita kelia daug etinių klausimų. Kaip mums, šiandienos žmonėms, įvertinti ateities kartų gerovę, darant prielaidą, kad jie turės daugiau materialinių gėrybių nei mes? Daugybė dabarties ir dar gimsiančių žmonių pasmerkti mirti nuo klimato kaitos padarinių. Ar visos mirtys vienodos? Kaip jas visas vertinti? Daug žmonių mirs nespėję susilaukti palikuonių, taigi klimato kaita sutrikdys ir kartų kaitą. Ar pasaulio turtingieji, atmosferą teršiantys šiltnamio dujomis, nusikalsta skurstantiesiems? Kaip mums derėtų reaguoti į mažą, bet galimą tikimybę, kad klimato kaita sukels pasaulinę katastrofą?

Vadovaudamiesi sveiku protu galime išspręsti daugybę etinių klausimų. Nereikia nė sudėtingos filosofijos. Visi mes daugiau ar mažiau esame iš anksto pasiruošę susidurti su klimato kaitos keliamais etiniais klausimais. Pavyzdžiui, beveik kiekvienas pripažįsta moralinį principą, kad nedera savo naudai daryti nieko, kas kenktų kitiems. Tiesa, kartais neįmanoma šito išvengti ir žalos padarome netyčia, to net nesuvokdami. Tačiau kad ir kaip būtų pakenkta, paprastai stengiamasi nukentėjusiajam atsilyginti.
Klimato kaita turės neigiamų pasekmių. Karščio bangos, audros ir potvyniai pražudys ir sužalos daug žmonių. Gyvybių duoklės pareikalaus atogrąžų ligos, nes šylant klimatui jos tik plis. Kintantis kritulių kiekio pasiskirstymas daug kur sukels maisto ir švaraus geriamo vandens stoką. Intensyvi migracija dėl kylančio vandenyno lygio bei kitų klimato kaitos padarinių nuskurdins daugybę žmonių. Šio reiškinio sukeltos žalos apimtis sunku tiksliai įvertinti, bet keletas mokslininkų jau siūlo pirmuosius jos mastų statistinius vertinimus. Europos karščio banga 2003 m. nusinešė apie 35 tūkst. žmonių gyvybių. 1998 m. potvyniai Kinijoje neigiamai paveikė 240 mln. žmonių. Pasaulinė sveikatos organizacija įvertino, kad 2000 m. aukų dėl klimato kaitos skaičius pasiekė daugiau nei 150 tūkst.

Kiekvienas iš mūsų kasdien prisideda prie šiltnamio dujų gausėjimo. Vairuojame automobilį, naudojame elektrą, perkame prekes, kurių gamybai ar transportui naudojama elektra – dėl šios veiklos išsiskiria šiltnamio dujų, skatinančių klimato kaitą. Taigi kiekvienas kurdamas savo gerovę, kartu kenkia kitiems. Galbūt dabar jau nebegalime nieko pakeisti, o anksčiau nesuvokėme, ką darome. Bet minėtas moralės principas mums sako, kad derėtų liautis kenkus ir atsilyginti žmonėms, kuriuos nuskriaudėme. Laikydamiesi šio principo neturėtume apsiriboti tik naudos ir kaštų palyginimu. Tarkime, Jūs pasveriate, kad nauda, kurią gaunate besilinksmindami su draugais iki aušros, yra didesnė už žalą kaimynei, kuri negalėjo miegoti visą naktį. Tai nereiškia, kad turite nuolat rengti vakarėlius. Panašiai mastykite ir apie pramonės projektą, kuris atneš naudos artimoje ateityje, bet lems gausų šiltnamio dujų išskyrimą, o tai jau turės neigiamų pasekmių po keleto dešimtmečių. Manykime, kad nauda didesnė už kaštus. Vis dėlto tai nereiškia, kad projektą derėtų vykdyti; iš tiesų tai gali būti morališkai neteisinga. Gausiantiesiems naudos nedera primesti kaštų tiems, kurie naudos neturės.

Daugiau skaitykite liepos mėnesio numeryje

Komentarai (0)