Yra paskelbti mažiausiai 26 rūšies apibrėžimai. Diskusijos dėl jų toli gražu dar nesibaigė, ir tai ne vien akademiniai ginčai. Tinkama klasifikacija būtina, norint sudaryti nykstančių rūšių sąrašą.

Carl Zimmer

Jei kada nors lankysitės Kanados Ontarijo provincijoje esančiame Algonkinų parke, galite išgirsti ilgesingą vilko staugimą. Jeigu pasiseks, toli miškuose gali sušmėžuoti ir prabėganti jų ruja. Bet kai namuose rodysite išsiliejusias jų nuotraukas, ar galėsite pasigirti, kurios rūšies vilkus matėte? Nelygu kurio mokslininko paklausite, gausite vis kitokį atsakymą. Kai kurie iš jų gali pasiūlyti net keletą variantų iš karto.

XVIII a. Europos gamtininkai Kanados ir rytinės JAV dalies vilkus pavadino Canis lycaon, nes jų išvaizda skiriasi nuo Europos ir Azijos pilkojo vilko. XX a. pradžioje Šiaurės Amerikos gamtininkai nusprendė, kad tai taip pat pilkieji vilkai. Bet keletą pastarųjų metų vilkų DNR tiriantys Kanados mokslininkai sugrįžo į pradinį tašką. Jie teigia, kad pilkieji vilkai gyvena tik vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Algonkinų provinciniame parke gyvenantys vilkai turėtų priklausyti kitai rūšiai – šią tyrėjai vėl nori vadinti C. lycaon.

Kiti vilkų žinovai mano, kad nepakanka įrodymų C. lupus perskelti į dvi rūšis. Bet abi pusės sutinka, kad Algonkinų vilkų tapatybė yra dar labiau neaiški dėl poravimosi su kitomis rūšimis. Kojotai (dar viena Canis genties rūšis) išplito į rytus ir pradėjo poruotis su C. lycaon. Dabar nemaža šių rytinių kojotų dalis turi vilko DNR ir atvirkščiai. Toliausiai vakaruose gyvenantys C. lycaon tuo tarpu poravosi su pilkaisiais vilkais. Taigi Algonkinų vilkų DNR yra ne tik C. lycaon ir C. lupus mišinys – joje yra ir kojotų DNR.

Jeigu C. lycaon kada nors ir buvo atskira rūšis, ar ji tokia tebėra ir dabar? Daug tyrinėtojų mano, kad rūšimi reikėtų laikyti populiaciją, kurios nariai kryžminasi beveik vien tarpusavyje, taip šią grupę genetiškai atskirdami nuo kitų rūšių. Kalbant apie vilkus ir kojotus, sunku pasakyti, kur baigiasi viena rūšis ir prasideda kita. „Mes mėgstame tai vadinti Canis sriuba“, – sako Bredlis Vaitas (Bradley White) iš Trento universiteto Ontarijo provincijoje.

Šie ginčai svarbūs ne tik dėl gyvūnų pavadinimų. JAV pietryčiuose gyvenantys vilkai laikomi atskira rūšimi – raudonaisiais vilkais (Canis rufus). Norint apsaugoti juos nuo išnykimo, buvo vykdomas didžiulis projektas – vilkai veisiami nelaisvėje ir paleidžiami į laukinę gamtą. Bet Kanados mokslininkai tvirtina, kad raudonieji vilkai iš tikrųjų yra tik atsiskyrusi pietinė C. lycaon populiacija. Jei tai tiesa, vyriausybė iš esmės jokios rūšies nuo išnykimo negelbėjo. Juk tūkstančiai tos pačios rūšies gyvūnų iki šiol klesti Kanadoje.

Algonkinų vilkų atvejis parodė, kad rūšies apibrėžimas gali turėti didžiulę įtaka tam, ar nykstanti grupė bus saugoma ir ar bus išlaikyta jos gyvenamoji aplinka. „Iš vienos pusės tai tik siauram ratui svarbus klausimas, iš kitos – grynai praktinis, netgi teisinis reikalas“, – sako Alanas Templtonas (Alan Templeton) iš Vašingtono universiteto Sent Luise.

Daugiau skaitykite liepos mėnesio numeryje

Komentarai (0)