Andrius Mamontovas: „Į internetą planuoju įkelti ir naujausią albumą“ (6)
Vos prieš mėnesį garsus atlikėjas Andrius Mamontovas iš naujo perleido daugiau nei prieš dešimtmetį prekyboje pasirodžiusį albumą „Visi langai žiūri į dangų“. Ir ne bet kur, o debesų kompiuterijos pagrindu veikiančiame „SoundCloud“ profilyje. Ką gi atlikėjas mano apie naujomis technologijomis paremtus kūrinių platinimo būdus?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš daugiau nei 10 metų pasirodžiusio albumo „atnaujintos“ dainos įkeltos į „SoundCloud“, tad vartotojai gali nemokamai jų klausytis ir netgi atsisiųsti į savo kompiuterius. Kodėl pasirinktas toks išleidimo formatas? Ar artimiausiu metu yra planų publikuoti naują įrašą ar albumą internete?
Toks formatas pasirinktas todėl, kad visas muzikinis biznis yra tarpinėje stadijoje, todėl, kad kompaktinių diskų žmonės praktiškai nebeperka, kaip tai buvo anksčiau. O internete muzikos įrašais prekyba pas mus, mano manymu, dar negreitai apskritai bus sutvarkyta. Lietuva nėra didelė rinka ir „Apple“ atstovai teigė, jog „iTunes“ į Lietuvą net nežiūri, nes mes per maži. Lietuvą nebent per stebuklą prijungs, jei nuspręs prijungti visą Europos Sąjungą. Manau, kad „iTunes“ yra geriausia internetinė parduotuvė, populiariausia, aiškiausia, o mes prie jos negalime prisijungti. Iš esmės, vienintelė vieta, kur dar gali parduoti kompaktinius diskus, yra koncertai. Dalį DVD diskų buvau davęs į parduotuves, tai paskui pusę jų aš atsiėmiau, o per koncertus viską nupirko.
Kaip tik baiginėju naują albumą ir manau, jog jį patalpinsiu į „SoundCloud“, o koncertuose galima bus nusipirkti kompaktinį diską, kurio kūrinių kokybė bus aukštesnė. Audiofilams, kurie mėgsta klausytis muzikos per gerą garso aparatūrą, joks MP3 failas kompaktinio disko kokybės suteikti negali. Manau, jog neužilgo, kai interneto greitis dar paspartės, bus galima dėti pilnus ir nekompresuotus failus. Matyt tai – metų ar dviejų klausimas, o gal netgi greičiau.
Be to, parduotuvė dar užsideda antkainį, kuris nepasiekia atlikėjo, o tenka tarpininkui. Internetas yra ta vieta, kur tarpininko galima išvengti, tik kadangi nėra sistemos, pagalvojau – kokia prasmė bandyti apgauti save, jei išleidus kompaktinį diską, kitą dieną jis yra „torentuose“. Albumas vis tiek ten yra, ir gali plėšytis, daryti ką nori, bet tenka pripažinti, jog investuotus pinigus į įrašą susigrąžinsi per koncertą, o įrašą atiduosi žmonėms, kad jį klausytų.
Pirmasis mėnuo nuo dainų patalpinimo „SoundCloud“ jau praėjo, o kiekvienos dainos atsisiuntimų skaičius svyruoja apie 3-4 tūkst. Ko tikėjotės ir ar tai pateisino lūkesčius?
Tai normalu. Albumas nėra naujas ir tos perklausos atsirado ištikimų klausytojų, kurie seka ir renka diskografiją, dėka. Jų nėra tiek daug, kiek klausytojų.
Per pastaruosius 10 metų aš matau, kad tas skaičius yra panašus. Mano kompaktinių diskų nuperka 7-10 tūkst., toks visada buvo tiražas. Su paskutiniu albumu „Geltona. Žalia. Raudona“ man pavyko sudaryti sutartį su telekomunikacijų bendrove „Omnitel“, kuri nemokamai išdalino beveik 70 tūkst. kompaktinių diskų ir sugeneravo 100 tūkst. nemokamų atsisiuntimų. Aš tą pajutau per koncertus, nes atėjo daugiau žmonių. Nėra taip, kad tiesiog atiduodi muziką nemokamai. Iš to visada turi šansą laimėti naujų klausytojų.
Tačiau dainų perklausų skaičius kur kas didesnis – viena siekia beveik 15 tūkst., kitos perkopė 5 tūkst. perklausų slenkstį. Gal visgi albumas buvo orientuotas į interneto vartotojus, kurie laisvai galėtų klausytis muzikos aukščiausia kokybe?
Ne visi žmonės nori atsisiųsti dainas arba neturi MP3 grotuvo, todėl jie tiesiog prisijungia internete ir paklauso norimos muzikos. Teko skaityti straipsnį apie tai, kad žmogui yra svarbus prieinamumas. Tobulėjant technologijoms, kuomet 3G ryšys yra kasdienybė ir bet kur būdamas gali prisijungti prie interneto, nėra skirtumo ar sudarytą grojaraštį klausai iš laikmenos ar prisijungi prie tinklo ir klausai tas dainas norima tvarka. Manau, jog šou verslo ateities vizija – didžiulis muzikos bankas ir žmogus tiesiog sumokėtų abonementinį mokestį ir turėtų galimybę bet kur ir bet kada pasiklausyti kokios tiktai nori muzikos. Taip pat galėtų susidaryti mėgstamų dainų sąrašą, kurių nereikia laikyti atminties laikmenose.
„Youtube“ – bene populiariausias vaizdo klipų peržiūros tinklas Lietuvoje. Nereikėtų stebėtis, kad Jūs, būdamas aktyvus interneto vartotojas, ir ten turite paskyrą. Ar neplanuojate „Youtube“ tinkle patalpinti video archyvų, vaizdo klipų ar koncertų?
Aš manau, kad ko gero ir pasaulyje „Youtube“ yra populiariausias. Jis labai paprastas, suprantamas ir intuityviai žinai, kaip naudotis. Kai manęs klausia, koks yra mano mėgstamiausias televizijos kanalas, tuomet aš sakau, jog „Youtube“, nes ten rodo tai, ką aš noriu žiūrėti.
Aš turiu „Youtube“ porą kanalų, kuriuose talpinami video įrašai, tinklaraščio įrašai. Nuolat to nedarau, tačiau jeigu noriu ką nors pasakyti, tai pasakau „tiesiai“ į kamerą ir ištransliuoju per „Youtube“.
Ne paslaptis, jog internete pilna šaltinių, kuriuose galima nemokamai parsisiųsti kitas Jūsų dainas. Ką apie tai manote?
Aš geriau įdėsiu įrašą į savo puslapį, nes tokiu atveju žmonės apsilankytų pas mane, o ne pas piratus, kurie gyvena iš patalpintų reklamų. Ir bent jau žinosiu, kad klausytojas tikrai gaus kokybę, nes tą failą suspaudžiau taip, kaip aš noriu, kad jis skambėtų ir žmogus galėtų atsisiųsti.
Taip pat turite paskyras „Facebook“, „Twitter“ ir „Myspace“ socialiniuose tinkluose. Koks buvo pradinis tikslas – ar tai buvo asmeninė erdvė, ar labiau orientuota į gerbėjus?
Jeigu nebūčiau atlikėjas, tai tikrai visiškai užtektų „Facebook“. Tačiau, jeigu nori pasiekti gerbėjus, pakviesti juos į koncertą, tuomet turi sekti tuos tinklus. Turbūt iš „Myspace“ jau išsitrinsiu savo profilį, nes man rodos, jis jau „mirė“.
Net nežinau, kuris iš socialinių tinklų yra mieliausias, tačiau funkcionalumo prasme patogiausias yra „Facebook“. Visgi, turbūt patys mieliausi socialiniai tinklai yra „Facebook“ ir „Youtube“, tačiau idealus būtų jų junginys.
Esate garsus žmogus. Pamatęs Jūsų komentarą „eFoto“ tinklapyje apie mano nuotrauką – nustebau ir pasimečiau. Buvau beveik tikras, jog tai yra apsimetinėtojo darbas. Netrukus sužinojau, jog tai – tikra anketa. Ar yra pasitaikę atvejų, jog internete kas nors prisidengia Jūsų asmenybe?
Yra pasitaikę tokių atvejų, bet tai galima labai lengvai atskirti. Aš visada įdedu nuotraukas iš kelionių arba kažką, ko kitas tikrai neturėtų. Ir tokie „apsimetinėtojų“ profiliai ar puslapiai greitai numiršta, nes žmonės pajunta, kas yra kas.
Nors, pavyzdžiui, kažkieno kito sukurtas fanų puslapis „Facebook“, kuriame yra daugiau užsiregistravusių lankytojų, tačiau ten nevyksta jokios diskusijos. Prasmės kovoti nėra, aš ten irgi įdedu informaciją, o ją vis tiek kažkas pamato. Internetas tam tikra prasme išmoko mus atsisakyti tokio savininkiškumo jausmo, kad čia tiktai aš turiu ir daugiau niekas neturi. Tad informacija yra prieinama visiems.